Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

gyvenančios (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., dirbančios UAB (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-11-28 I. J. Vilniaus apskr. VPK Švenčionių RPK VPS KPP specialistas D. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 92P-4188018-13 už tai, kad I. J. 2013 m. spalio 13 d., 01.06 val., Lukšio g. 34, Vilniaus m., vairavo transporto priemonę – jai priklausantį automobilį BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį SUBARU IMPREZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, policijai apie įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama KET 9, 231, 234 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai I. J. numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. žinybinga Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatui (policijai), (ATPK 225 str.).

Byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., žinybinga apylinkės teismo teisėjui (LR ATPK 224, 281 str.).

Galiojantis LR ATPK nenumato teisėjo įgaliojimo atskirti bylą į dvi bylas: dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., ir dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ir bylą dėl paskutiniojo pažeidimo išsiųsti policijai nagrinėti pagal žinybingumą.

Nors byla žinybinga iš dalies teisėjui, o kitoje dalyje policijai, teisėja nusprendžia nagrinėti byla dėl visų I. J. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų administracinių teisės pažeidimų, taikant administracinių teismų praktiką ir LR BPK 227 str. 2 d. analogiją, teisme. BPK 227 str. 2 d. nustatyta, kad kai baudžiamoji byla, kurioje vienas asmuo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas yra teisminga apygardos teismui dėl bent vienos nusikalstamos veikos, ji nagrinėjama apygardos teisme. Analogiškai ir byla kur I. J. kaltinama padariusi kelis administracinius teisės pažeidimus yra žinybinga teisėjui dėl bent vieno pažeidimo, ji nagrinėjama teisme. I. J. teisės tuo, kad jos administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., nagrinės ne policija, o apylinkės teismas, nėra suvaržomos, kadangi apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, negali turėti siauresnės kompetencijos nei valstybės institucija (policija). Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sankcija yra švelnesnė negu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sankcija. Padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), vienareikšmiškai taikant ATPK 33 str. galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

I. J. savo kaltę padarius teisės pažeidimus pripažino, paaiškino 2013-10-12 vėlai vakare buvo su drauge Ana pavakarieniauti restorane „Katpėdėlė“, prie kurio buvo pastačiusi savo automobilį BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pavalgiusios išėjo iš kavinės, sėdo į automobilį ir lėtai atbuline eiga išvažiavo iš aikštelės. Nepajuto jokio smūgio, kad būtų atsitrenkusi į kitą automobilį. Pastebėjo, kad šalia stovėjusio mėlyno automobilio sumirksėjo žibintai, matė, kad netoliese stovi jo vairuotojas su mergina, todėl pagalvojo, kad jis ką tik užrakino automobilį. Nuvažiavo į namus ir nuėjo miegoti. Savo automobilio neapžiūrinėjo, nes neturėjo tam jokio pagrindo. Vėliau gavo šaukimą į policiją ir tada sužinojo apie apgadintą kitą automobilį. Neneigia, kad jei yra duomenys ir nustatyti įbrėžimai ant abiejų automobilių sutampa, tuos sugadinimus galėjo padaryti ji savo automobiliu, tačiau nepajutusi jokio smūgio, jokio garso, to nepastebėjo iš karto, ir ramiai išvažiavo į namus. Jei būtų nors ką pajutusi būtų kvietusi policiją, laukusi automobilio savininko. Niekur nebūtų išvažiavusi. Gailisi dėl įvykio, tai atsitiko nesąmoningai netyčia, nurodė, kad alkoholio nebuvo vartojusi.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad paaiškino 2013-10-12 vakare apie 21 val. buvo su drauge Ingrida pavakarieniauti restorane „Katpėdėlė“. Automobilį vairavo draugė, jį paliko aikštelėje prie kavinės. Pavalgiusios išėjo iš kavinės, sėdo į automobilį ir draugė lėtai atbuline eiga išvažiavo iš aikštelės. Nurodė, kad išvažiuojant ji kalbėjo telefonu, nestebėjo draugės kaip ši vairuoja. Jokio smūgio nepajuto. Matė, kad sumirksėjo šalia stovėjusio automobilio žibintai. Pravažiuojant matė ant šalia stovėjusio mėlyno automobilio SUBARU šono įbrėžimus, tai aptarė abi. Pažiūrėti įbrėžimų neišlipinėjo. Jo vairuotojas buvo netoliese, gal už kokių 5 metrų nuo automobilio;

Nukentėjusysis D. Š. paaiškino, kad 2013-10-12 vakare buvo su mergina prie kavinės. Stovėdamas lauke matė, kad BMV vairuotoja išvažinėja iš aikštelės, jokių smūgių ar triukšmo jis negirdėjo. Išėjus po vidurnakčio iš kavinės rado už savo automobilio SUBARU valytuvo užkištą raštelį, kad pasižiūrėtų automobilio galą, ir nurodyti automobilio kliudžiusio jo mašiną duomenys. Iškvietė policiją dėl įvykio, parodė rastą raštelį. Vėliau kreipėsi į draudimo kompaniją dėl nuostolių atlyginimo- automobilio sutaisymo. Paaiškino, kad jei būtų išgirdęs smūgį, būtų nedelsiant grįžęs prie automobilio. Galima buvo susitarti, tokiu atveju policiją kvieti nebūtina. Nurodė, kad gaila merginos, gal ji nepastebėjo įvykusio kontakto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė nurodė, kad įvykęs įvykis yra nežymus kontaktas ir nežymūs įbrėžimai, padaryta nedidelė žala. Iš pasisakiusiųjų parodymų matyti, kad smūgio nebūta, kad tai galima būtų pajusti, todėl atstovaujamoji nesuvokė, kad įvyko įvykis. Ji galėjo susitarti dėl įvykio pagal deklaraciją, kas yra leistina teisiškai. Matyti, kad mergina sąžininga, perspektyvi darbuotoja. Ji pripažįsta, kad galėjo būti kontaktas, to neneigia, gailisi dėl įvykusio.

LR ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už ( ... ) pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklėse yra numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 231 p. yra numatytos vairuotojo ar kito eismo dalyvio pareigos, įvykus eismo įvykiui. Kelių eismo taisyklių 234 p. numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, o 9 str. nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pagal LR ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. 1 d.). Kaip minėta, administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalino iš įvykio vietos. Iš byloje esančios medžiagos, foto nuotraukų-foto lentelių matyti, kad automobiliui SUBARU IMPREZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sugadintas-apibraižytas kairės pusės galinis bamperis, sparnas. Iš 2013-10-31 transporto techninės apžiūros akto nustatyta, kad rasti techniniai defektai automobilio BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įbrėžtas priekinis bamperis dešinėje pusėje, priekinės dešinės pusės sparnas, įlenktos ir įbrėžtos dešinės pusės durys, įbrėžtas dešinės pusės veidrodis, įbrėžti galinis ir priekinis bamperis kairėje pusėje. Neabejotinai nustatyta, kad automobilis BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su automobiliu SUBARU IMPREZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet kontaktas teisėjos įsitikinimu buvo nežymus, slystančio pobūdžio, kurio automobilio BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja galėjo nepajusti. Byloje esančiose minėto automobilio nuotraukose (Fotolentelė) minėti sugadinimai vos matomi. Iš pasakyto darytina išvada, kad I. J. nesuprato padariusi eismo įvykį, ir todėl jos veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Esant tokioms aplinkybėms administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 127 str. 2 d. padaromas ne tik tiesiogine tyčia, bet gali būti padarytas ir dėl neatsargumo, kas buvo ir nagrinėjamu atveju. Kaip minėta neabejotinai nustatyta, kad automobilis BMV 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su automobiliu SUBARU IMPREZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to nežymiai buvo apgadinti du automobiliai, todėl I. J. turi būti patraukta administracinėn atsakomybės pagal LR ATPK 127 str. 2 d. I. J. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta jos pačios parodymais bei bylos medžiaga, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų E. T., D. J., tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema bei jos papildomais duomenimis, D. Š. paaiškinimu, I. A. tarnubiniu pranešimu ir prie jo pridėta surinkta medžiaga dėl eismo įvykio, pateiktu neidentifikuotu rasteliu del eismo įvykio, 2013-10-13 pažyma, ir kitoje bylos medžiagoje nurodytomis aplinkybėmis, bei teismo posėdžių metu apklaustų liudytojos A. S. ir nukentėjusiojo D. Š. parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant I. J. administracinę nuobaudą atsižvelgiama į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad pripažino savo kaltę, gailisi dėl įvykdyto, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, metų bėgyje administracine tvarka nebausta, ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, charakterizuojama teigiamai, teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo, todėl jai skiriama straipsnio sankcijos ribose nustatyta nuobauda – bauda, kurios dydis mažinamas nuo vidurkio ribos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 250 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

Pripažinti, kad I. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti ją 100 Lt (vieno šimto Lt) dydžio bauda.

Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje, kurioje I. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.

Nutarimo kopiją išsiųsti nukentėjusiajam D. Š.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Čereškevičienė