Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-12-08 · Administracinė byla Nr. I-8395-484/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
I-8395-484/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02843-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
J. Č.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius
Advokatai
Renata Narbutienė
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8395-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-02843-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 70.1; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai J. Č. ir jos atstovei advokatei Renatai Narbutienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos J. Č. vardu advokatė R.Narbutienė kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) 2014-05-05 sprendimą Nr. (6.5)I-4149 ir įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos 2014-03-28 prašymą dėl 1366,08 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemokos.

Skunde paaiškino, kad 2010-01-01 – 2011-12-31 pareiškėjai J. Č. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija) buvo sumažinta ir mokėta pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas). Sumažinus mokamą senatvės pensiją, J. Č. neteko 940,56 Lt dydžio senatvės pensijos ir 425,52 Lt našlių pensijos, iš viso buvo netekta 1366,08 Lt dydžio pajamų, kurios yra jos nuosavybė. Pažymėjo, kad LR Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, jog atitinkamas pensijų sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o asmenys, kuriems senatvės pensijos sumažintos vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, turi teisę į pensijų nepriemokos išmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad J. Č. turi būti grąžinta 1366,08 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2011 m., kuomet pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinuoju įstatymu.

Nesutinka su Fondo valdybos 2014-05-05 raštu Nr. (6.5)I-4149, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą, kadangi ji praleido trijų metų terminą apskųsti Fondo valdybos teritorinio skyriaus taikytą pensijos sumažinimą. Nurodė, kad senatvės pensija pareiškėjai buvo sumažinta vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, todėl laikytina, jog pensijos sumažinimo dieną pareiškėja neturėjo jokių realių teisinių svertų ginti savo pažeistas teises, t. y. skųsti ir kvestionuoti įstatymo teisėtumą. Be to, tik 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimu buvo konstatuota, kad pensijų sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o asmenys, kuriems senatvės pensijos sumažintos vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, turi teisę į pensijų nepriemokos išmokėjimą. Mano, kad tik 2012-02-06 pareiškėja įgijo realią, o ne tariamą, galimybę kreiptis dėl Laikinojo įstatymo pagrindu neteisėtai sumažintos pensijos nepriemokos išmokėjimo, kadangi apie tai, kad pareiškėjos J. Č. atžvilgiu priimtas sprendimas dėl mokėtinos pensijos sumažinimo yra neteisėtas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėja sužinojo tik 2012-02-06, todėl nuo šio termino turi būti pradėtas skaičiuoti apskundimo terminas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, kurios numatė 3 metų apskundimo terminą. Daro išvadą, kad terminas kreiptis į Fondo valdybos teritorinį skyrių dėl pensijos nepriemokos grąžinimo nėra praleistas, kadangi į Fondo vadybos teritorinį skyrių ji kreipėsi 2014-03-28 (termino pradžia laikant 2012-02-06). Apskundimo termino nepraleidus, Fondo valdyba privalėjo nagrinėti J. Č. skundą ir dėl jo priimti sprendimą.

Pabrėžė ir tai, kad pareiškėja turi rimtų sveikatos problemų, kurios reikalavo ir reikalauja nuolatinio gydymosi ir lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose. Pareiškėja yra persirgusi išeminiu insultu, diagnozuotas abiejų klausos nervų neuritas, sunkios formos katarakta, stuburo problemos. Šios aplinkybės sąlygojo tai, jog dėl neišmokėtos senatvės pensijos pareiškėja kreipėsi tik dabar.

Prašo atsižvelgti į tai, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Šiame kontekste vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, palankus pareiškėjos atžvilgiu Konstitucinio Teismo išaiškinimas privalo būti tinkamai įvertintas jos turimų teisių fone, o pareiškėjai turi būti sudaryta galimybė ginti savo poziciją, remiantis visais įmanomais šaltiniais, tarp jų – ir jam palankiu Konstitucinio Teismo nutarimu (26-32 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovė Fondo valdyba su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą išreiškė nuomonę, kad pareiškėjos skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o 2010 ir 2011 metais – ir Laikinuoju įstatymu. Pagal iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami Fondo valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nurodė, kad skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis). Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, (toliau – Taisyklės) 20 punkte nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, jog yra praleistas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Taisyklių 31 punkte numatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos.

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėjos atstovė 2014-03-28 prašymu dėl senatvės ir našlių pensijų išmokėjimo kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba, nustačiusi, kad dėl nuo 2010 m. sausio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 4 straipsnio nuostatų taikymo sumažintos senatvės ir našlių pensijų pareiškėja kreipiasi praleidusi įstatymų nustatytą 3 metų apskundimo terminą, vadovaudamasis minėtu Pensijų įstatymo 45 straipsniu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 20 punktu, informavo pareiškėją, kad yra praleistas terminas skundui pateikti, ir kartu prašė iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Tačiau pareiškėja, neatsižvelgdama į Fondo valdybos prašymą, nesilaikydama teisės aktų nustatytos tvarkos, su 2014-05-23 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir jam pateikė paaiškinimus ir įrodymus, pareiškėjos nuomone, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą 3 metų apskundimo terminui atnaujinti. Dėl to Fondo valdyba negalėjo išnagrinėti jokių pareiškėjos argumentų ir įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo, negalėjo pabaigti administracinės procedūros, kaip tai numatyta Taisyklių 31 punkte. Paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėja su 2014-05-23 skundu kreipėsi į teismą, Fondo valdyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, 2014-06-19 priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-5509 dėl administracinės procedūros sustabdymo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, mano, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktų tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dėl to nepagrįstai kreipėsi į teismą.

Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškėjos skundą. Paaiškino, kad kreipiantis į Sodrą ir pateikus duomenis dėl svarbių priežasčių, lėmusių termino skundui paduoti paleidimą, Sodra neatnaujindavo termino, todėl buvo nuspręsta kreiptis tiesiogiai į teismą. Termino kreiptis į Fondo valdybą praleidimą lėmė ir pareiškėjos sveikatos būklė. Gavus ginčijamą raštą, pareiškėja, remdamasi jame nurodyta apskundimo tvarka, kreipėsi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Pareiškėja kelia ginčą dėl Fondo valdybos 2014-05-05 sprendimo Nr. (6.5)I-4149 teisėtumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, o paskirta našlių pensija – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi.

Pareiškėjos atstovė 2014-03-28 prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 J. Č. senatvės pensija buvo sumažinta ir mokėta pagal Laikinąjį įstatymą. Sumažinus mokamą senatvės pensiją, J. Č. iš viso neteko 940,56 Lt dydžio senatvės pensijos pajamų ir 425,52 Lt našlių pensijos. Minėtos sumos yra J. Č. nuosavybė. Remdamasi Konstitucinio Teismo 2012 m, vasario 6 d. nutarimu, kuriuo atitinkamas pensijų sumažinimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, prašė išmokėti J. Č. 1366,08 Lt dydžio senatvės ir našlių pensijos nepriemoką už laikotarpi nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Fondo valdyba 2014-05-05 rašte Nr. (6.5)I-4149, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, nurodė, kad terminas skundui dėl Laikino įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija ir našlių pensija J. Č. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl padarė išvadą, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimus mokėti jai ne viso dydžio paskirtas senatvės ir našlių pensijas ji sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Su 2014-03-28 prašymu dėl sumažintos senatvės pensijos į VSDF valdybą J. Č. vardu kreipėsi praėjus iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 metų terminui. Atsižvelgdama į tai, atsakovė padarė išvadą, kad teritorinio skyriaus sprendimų (kaip valinių aktų, veiksmų) nuo 2010-01-01 mokėti J. Č. sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją apskundimo terminus J. Č. praleido. Tame pačiame rašte atsakovė,

Remdamasi Taisyklių 20 punktu, pasiūlė pareiškėjos atstovei iki 2014-05-28 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą teritorinio skyriaus sprendimams nuo 2010-01-01 pradėti mokėti

J. Č. pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją ji praleido dėl svarbių,

objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Taip pat paaiškinimo, kad pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos vardu paduotas 2014-03-28 prašymas dėl sumažintų pensijų dalies išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas).

Šiam ginčui yra aktuali LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuota praktika. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas (galiojusias tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d.), susijusias su ginčų dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nagrinėjimo tvarka, konstatavo, kad šiems ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. skundai dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo – valinio akto mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją pirmiausiai turi būti paduodami Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Pagal laikotarpiu, kai buvo mokama mažesnė senatvės pensija dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, galiojusį teisinį reguliavimą, skundas Fondo valdybai galėjo būti paduodamas per 3 metus nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Taigi, apie galimą teisės gauti paskirtą senatvės pensiją pažeidimą pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjos atstovė į Fondo valdybą su prašymu dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmų, kuriais remiantis pagal laikinojo įstatymo nuostatas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai buvo sumažinti senatvės ir našlių pensijos dydžiai, kreipėsi 2014-03-28, t. y. praleidusi skundo padavimo Fondo valdybai terminą. Skundžiamu Fondo valdybos 2014-05-05 sprendimu pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2014-05-28 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pradėti mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas senatvės ir našlių pensijas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad pateikus įrodymus skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2014-03-28 prašymas dėl sumažintų pensijų dalies išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 punktas).

Remiantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LAVT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).

Skundžiamu sprendimu pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2014-05-28 pateikti įrodymus dėl termino praleidimo priežasčių, t. y. buvo išspręstas procedūrinis klausimas, tiesiogiai nesusijęs su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta skundžiamame sprendime, matyti, kad skundžiamas sprendimas sudaro prielaidas priimti galutinį sprendimą, kadangi pareiškėjai nurodoma, kad per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjos 2014-03-28 prašymas bus paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad administracinė procedūra, pradėta pagal pareiškėjos atstovės 2014-03-28 prašymą, yra sustabdyta Fondo valdybos 2014-06-19 sprendimu Nr. (6.5)I-5509.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas laikytinas tarpiniu sprendimu, pareiškėjai nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Dėl nurodytų aplinkybių administracinė byla dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti atsakovės 2014-05-05 sprendimą nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 d.).

Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Fondo valdybos įpareigojimo išnagrinėti jos 2014-03-28 prašymą dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo yra išvestinis ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2014-05-05 sprendimą. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jos 2014-03-28 prašymą dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo nutrauktina remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu.

Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjai išaiškintina, kad šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai tęsti jos 2014-03-28 prašymo nagrinėjimo procedūrą Fondo valdyboje, paduodant šiai institucijai motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo paduoti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 101 str. 1 d.; 127 str., teismas

nusprendė:

Administracinę bylą Nr. I-8395-484/2014 pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėMarius BajorasJolita Rasiukevičienė