Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 75P-2076254-12,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės specialistas I. J. 2012 m. spalio 26 d. O. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 75P-2076254-12.

O. A. kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.00 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio Joniškis – Linkuva 18-ame kilometre, vairavo automobilį „V. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų bet kuriuo momentu sustabdyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, bei vairavo neapsidraudęs automobilio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais Oskaras padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra esminių protokolo trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo protokole O. A. suformuluotą kaltinimą, matyti, kad ATPK 128 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 5 dalis ir 124¹ straipsnio 7 dalis užtraukia atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi, šios teisės normos yra blanketinės - nukreipia į poįstatyminį teisės aktą – Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 660. Protokole ir nutarime nėra konstatuota, kad O. A. pažeidė Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs O. A. suformuluotą kaltinimą, remdamasis aukščiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžia, kad jis (kaltinimas) nėra aiškus ir pagal jį spręsti, ar asmens veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje požymiai, šiuo atveju negalima. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nekonkretizuojama, kokius konkrečius Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus O. A. pažeidė. Tokia situacija pagal suformuotą teismų praktiką laikoma asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, šio trūkumo pats ištaisyti negali. ATPK 284 straipsnio 2 dalis tik numato galimybę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK nenumato, kad teismas, spręsdamas asmens kaltės klausimą pagal šio kodekso 128 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį, turėtų teisę pats savarankiškai įvardinti (tuo pačiu prisiimant teisės aktais įgaliotos institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato– funkcijas) pažeisto (-ų) teisės akto (-ų) nuostatas, kurios būtų pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį.

Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti (surašant protokolą, kuris pilnai atitiktų ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, suformuluojant konkretų ir aiškų kaltinimą).

2012 m. lapkričio 8 d. 10.00 val. paskirtas teismo posėdis atšauktinas, apie tai pranešant į jį kviestiems proceso dalyviams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl O. A. pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį, grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

2012 m. lapkričio 8 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį atšaukti, apie tai pranešant į jį kviestiems proceso dalyviams.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.