Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. Ž., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Ž. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK 2020 m. vasario 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. Ž. prašo panaikinti 2020 m. vasario 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato tyrėjos I. M. nutarimą, nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. Ž. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. vasario 24 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatyta ANK 115 str. Jam paskirta 50 Eur bauda bei jis įpareigotas atlyginti priešgaisrinei saugos tarnybai padarytą 66 Eur turtinę žalą.

Nubaustas jis už tai, kad 2020 m. sausio 14 d. gaisrininkams gesinant užsidegusį ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), jis paėmė VšĮ Kauno PG saugos tarnybai priklausančią gesinimo žarną, kurią trenkė į medinį kuolą, ko pasekoje buvo sugadintas gaisrinis reguliuojamas švirkštas. Tokiais veiksmais padarė 66 Eur turtinę žalą. Savo kaltės jis nepripažino ir nurodė, kad degė jo šeimos ūkinis pastatas, todėl streso būsenoje nelabai atsimena ką tikslaiai darė. Jo tikslas buvo padėti gaisrininkams užgesinti gaisrą. Jis padėjo gaisrininkams tempti žarną, netrenkė jos į medinį kuolą ir juo labiau neturėjo tikslo sugadinti gaisrininkų turto. Jam buvo labai svarbu gelbėti degantį turtą. Atvykusių gelbėtojų pajėgos buvo iš pradžių tikrai menkos. Gaisrinę žarną nuo gelbėtojų automobilio teko tempti apie 50 metrų iki gaisro židinio. Žarną jis padėjo tempti kartu su į gaisrą atbėgusiais kaimo gyventojais, nes laukti nebuvo kada. Pritempus žarną prie gaisro židinio labai greitai baigėsi vanduo. Apimtas streso jis tikrai blaškiėsi po kiemą, nes jam geriau buvo žinoma, kurioje fermos dalyje yra gyvuliai, kuriuos reikia skubiai gelbėti, kurioje dalyje yra degių daiktų, kas gali tik dar labiau įplieksti gaisrą. Neneigia, kad kažkuriuo metu galėjo pakelti ant žemės gulinčią gesinimo žarną ir jei joje nebuvo vandens. Galimai jo elgesys nebuvo visiškai adekvatus. Jis mano, kad galimai koks nors įrenginys galėtų būti sugadintas tyčia daužant jį į akmenį, asfaltą, bet šiuo atveju kalba eina apie medinį kuolą, kuris nėra nei apžiūrėtas, nei aprašytas. Juolab, kad kieme jokių kuolų ir nėra.

Administracinis nusižengimas laikomas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Jis mano, kad nusižengimo nei tiesiogine, nei netiesiogine tyčia nepadarė. Tikslo sugadinti PG saugos tarnybos inventorių tikrai neturėjo. Vienintelis tikslas buvo kuo skubiau užgesinti gaisrą, išgelbėti gyvulius, pašarus. Jis pats turi pretenzijų gaisrininkams dėl jų veiksmų gesinant gaisrą, tačiau atsitiko priešingai - jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir turi atlyginti žalą kaip neva tyčiniais priešingai teisei veiksmais sugadinęs PG saugos tarnybos inventorių. Administracinio nusižengimo byloje yra pateikta sugadinto švirkšto nuotrauka bei PVM sąskaita faktūra, iš kurios matosi 2017 m. gruodžio mėnesį įsigytų 15 gesinimo švirkštų vertė. Jo skaičiavimais, net naujai įsigyti švirkštai nekainavo 66 Eur, duomenų apie jų nusidėvėjimą, likutinę vertę nėra pateikta. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, tokios vertės turtas neturėtų būti priskiriamas prie ilgalaikio turto, o trumpalaikis turtas nusidėvi per kalendorinius metus. Turto vertės klausimą kelia ir tai, kad apklausti liudytojais PG saugos tarnybos pareigūnai kiekvienas skirtingai nurodė sugadinto turto vertę. Straipsniuose viešojoje erdvėje apie gaisrą buvo minima dar kita sugadinto turto vertė.

Mano, kad jo atveju nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios, todėl PK pareigūnės I. M. nutarimas turi būti panaikintas. Jam buvo siūloma pripažinti kaltę, kad būtų galimybė skirti minimalią baudą, tačiau jis siekia ne minimalios baudos, bet maksimalaus teisingumo.

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atstovas Vytautas Globys atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2020 m. sausio 30 d. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK buvo registruotas VšĮ Kauno r. PG saugos tarnybos direktoriaus R. V. pareiškimas apie tai, kad 2020 m. sausio 14 d. Raseinių r., Ariogalos sen., Algimantų k., gesinant ūkinį pastatą, jo šeimininkas K. Ž. trukdė atvykusiems ugniagesiams atlikti savo darbą. Gesinant gaisrą, ugniagesiams pasibaigė vanduo, todėl vienas darbuotojas, tarnybiniu automobiliu išvyko jo pasipildyti, palikdamas vandens žarną su švirkštu gaisravietėje. K. Ž. paėmė žarną ir trenkė ją į tvorą, tokiu būtu buvo sulaužytas švirkštas. Šį įvykį matė E. Ž., Linas Jasulaitis, D. K.. Iš PVM sąskaitos faktūros matosi, kad reguliuojamo gaisrinio švirkšto (52 mm.) kaina yra 54,546 Eur be PVM. Iš E. Ž. tarnybinio pranešimo matosi, kad gaisro gesinimo metu pastato šeimininkas vartodamas necenzūrinius žodžius trukdė atlikti gesinimo darbą, ugniagesiui D. K. ranka smogė per galvą bei paėmęs rezerve paruoštą švirkštą, tyčia trenkė juo per tvoros stulpą, taip jį sugadindamas. D. K. paaiškino, kad nuvykus į įvykio vietą ir gesinant gaisrą apie 12:30 val. degančio ūkinio pastato savininkas K. Ž., visą laiką trukdė gesinti gaisrą, nuolat aiškino ką ugniagesiams reikia daryti, kaip gesinti gaisrą, o pasibaigus vandeniui, supykęs K. Ž. pasiėmė Kauno r. priešgaisrinei saugos tarnybai, Čekiškės ugniagesių komandai priklausančią gesinimo žarną su švirkštu ir trenkė švirkštą į tvoros stulpą, dėl ko švirkštas sulūžo.

K. Ž. savo kaltės nepripažįsta ir savo skunde nurodo, jog jis padėjo ugniagesiams gesinti gaisrą, tampė gesinimo žarnas, švirkšto netrenkė į jokį kuolą ir neturėjo tikslo sugadinti ugniagesių turtą. K. Ž. savo skunde rašo, kad administracinio nusižengimo byloje jis buvo nubaustas už tai, kad policijos pareigūnų buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, o vėliau buvo nubaustas už reikalavimų nevykdymą, policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, o policijos pareigūnų elgesys „prasilenkia su logika“. Kaip matoma iš minėtame tyrime surinktos medžiagos, K. Ž. gaisro gesinimo metu ne padėjo, bet trukdė ugniagesiams vykdyti gaisro gesinimo darbus, keikė juos necenzūriniais žodžiais, ėmė jų darbo inventorių bei keldamas pavojų sau ir kitiems ėjo į degančio pastato vidų ir net ugniagesiui D. K. ranka smogė per galvą. Vėliau necenzūriniais žodžiais keikė jo raminti iškviestus policijos pareigūnus bei medikus, o nuo K. Ž. sklido alkoholio kvapas, tačiau tikrintis blaivumą jis atsisakė. Šioje byloje K. Ž. kaltė buvo visiškai įrodyta ir jis buvo nubaustas pagal ANK 506 ir 508 str.

Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matosi, kad K. Ž., gaisro gesinimo metu galimai būdamas neblaivus elgėsi neadekvačiai, trukdė atlikti gaisro gesinimo darbus, visus keikė necenzūriniais žodžiais ir tyčia paėmęs ugniagesių gesinimo švirkštą trenkė jį į medinį kuolą, tokiu būdu tyčia jį sugadindamas ir padarydamas 66 Eur turtinę žalą. K. Ž. savo paties įvykdyto nusižengimo neigimas vertintinas kaip įvykdyto pažeidimo (nusižengimo) neigimas ir siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Liudytojas A. T. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. sausio 14 d. eidamas keliu pamatė, kad dega ūkinis pastatas, todėl nuėjo padėti gesinti gaisrą. Jis padėjo išvaryti gyvulius, buvo paėmęs žarną ir gesino gaisrą. K. Ž. įvykio metu kieme matė, jis lakstė aplinkui padėdamas gesinti gaisrą. Nematė, kad K. Ž. būtų paėmęs gesinimo žarną ir trenktų ją į medinį kuolą. Negirdėjo, kad tarp K. Ž. ir pareigūnų būtų kilęs konfliktas.

Liudytojas D. K. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ugniagesys savanoris. Įvykio dieną prisimena puikiai. 2020 m. sausio 14 d., apie 11 val., vyko į gaisro gesinimą (duomenys neskelbtini) kaime. Atvykus į įvykio vietą, pradėjo vykdyti gesinimo darbus. Vandens telkinys buvo toli, todėl vandens tiekimas buvo sunkokas, reikėjo palaukti kol bus atvežta vandens. Gesinimo metu jie buvo pasitiesę du pagrindinius gesinimo švirkštus, trečią pasitiesė tik rezervui jei staigiai prireiktų. K. Ž. įvykio metu visus darbuotojus vadino negražiai. Jis matė kaip K. Ž. pasiėmęs į rankas gesinimo švirkštą trenkė į medinį baslį, švirkštas subyrėjo nepataisomai. Kieme buvusį baslį jis užfiksavo nuotraukoje. K. Ž. jį priverstinai stūmė į aprūkusį pastato vidų, kad jis gesintų gaisrą be jokių apsauginių kaukių. Tokiais savo veiksmais jis realiai jam kėlė pavojų. Nematė, kad K. Ž. tampytų gesinimo žarną, taip padėdamas ugniagesiams. Jis stovėjo su švirkštu ir laukė kol paduos vandenį, o K. Ž. trenkė jam vieną kartą per galvą ir šaukė rodydamas, kad lystų gesinti į vidų. Alkoholio kvapo, sklindančio nuo K. Ž., jis neužuodė. Mano, kad galėjo ir neužuosti, kai aplinkui buvo pilna dūmų. Jis nežino kodėl K. Ž. taip elgėsi, tačiau jo elgesys buvo piktybiškas. Pastato viduje degė supresuoti šieno rulonai, vandens tiekimas buvo toli, todėl normalu, kad gaisro gesinimas buvo sudėtingas, gaisro židinys buvo labai didelis, gaisro gesinimas truko apie dvi paras. K. Ž. paėmė padėtą rezervinį gesinimo švirkštą. Tas švirkštas prie vandens prijungtas nebuvo, jis buvo patiestas tik rezervui. K. Ž. paėmęs švirkštą jį atsisuko ir pamatęs, kad nebėga vanduo, švirkštą iš nervų trenkė į kuolą. K. Ž. gaisro gesinti nepadėjo, jis tik trukdė, ne veltui jam nuraminti buvo iškviesti policijos pareigūnai. Dėl jam suduoto smūgio, jis į policiją nesikreipė, bet nenorėtų kad gaisro gesinimo metu taip su jais būtų elgiamasi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Teismas, susipažinęs su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2020 m. vasario 24 d. nutarimu, pareiškėjo K. Ž. skundu, patikrinęs administracinio nusižengimo medžiagoje esančius duomenis, išklausęs liudytojo D. K., A. T. teismo posėdžio metu duotus parodymus konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta išvada, jog K. Ž. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. vasario 24 d. Šiaulių AVPK Raseinių PK nutarimu K. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 115 straipsnį, už tai, kad 2020 m. sausio 14 d., 11 val. (duomenys neskelbtini), paėmė VšĮ Kauno PG saugos tarnybai priklausančią gesinimo žarną, kurią trenkė į medinį kuolą, dėl ko buvo sugadintas gaisrinis reguliuojamas švirkštas. Padaryta 66 Eur žala.

Skundu K. Ž. nesutinka su pateiktu įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 115 str. jo atžvilgiu prašo nutraukti neesant nusižengimo sudėties – tyčios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 str. 1 d., administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Lietuvos Respublikos ANK 115 str. (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) nustato, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai.

K. Ž. savo nuomonę ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad įvykio dieną degant jo turtui, jis, kartu su kaimynais padėjo ugniagesiams gesti degantį ūkinį pastatą, tačiau ugniagesiams priklausančio turto tikrai negadino. Nors pareiškėjas K. Ž. teigia, kad nepadarė inkriminuoto administracinio nusižengimo, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti svetimą turtą, tačiau tokie pareiškėjo parodymai vertinti kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė deklaratyvi versija, prieštaraujanti kitiems byloje surinktiems įrodymams, nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. K. Ž. teigė, kad jo veiksmuose nėra pagrindinio subjektyviosios pusės elemento – nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios. K. Ž. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai, taip pat teismo posėdžio metu apklausto liudytojo D. K. parodymai. Liudytojas D. K. nurodė, kad K. Ž. gaisro gesinimo metu trukdė ugniagesiams atlikti savo darbą, taip pat jis matė, kad K. Ž. pasiėmė ant žemės nutiestą rezervinę gesinimą žarną su gaisriniu švirkštu, ją atsuko, kai pamatė, kad vanduo nebėga, susinervinęs trenkė gesinimo švirkštą į medinį kuolą, dėl ko šis nepataisomai buvo sugadintas. Matė, kad K. Ž. taip pasielgė tyčia, susinervinęs, kad iš gesinimo žarnos nebėgo vanduo. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir kitų ugniagesių byloje esantys tarnybiniai pranešimai. Antai E. Ž. 2020 m. sausio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad gaisro gesinimo metu pastato šeimininkas vartodamas necenzūrinius žodžius trukdė atlikti gesinimo darbą, ugniagesiui D. K. ranka smogė per galvą bei paėmęs rezerve paruoštą švirkštą, tyčia trenkė juo per tvoros stulpą, taip jį sugadindamas. T. S. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad 2020 m. sausio 14 d. įvykio vietoje gesinant gaisrą, K. Ž. įpykęs, kad ugniagesiams pasibaigė vanduo, paėmė ugnies gesinimui skirtą žarną ir trenkė į medinį stulpą, dėl ko buvo sugadintas gesinimo švirkštas.

ANK 8 str. administracinis nusižengimas yra apibrėžiamas kaip tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas laikomas padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaip matyti iš K. Ž. paaiškinimų, pasakodamas įvykio aplinkybes jis nurodė, kad dėl patirto streso kilus gaisrui, tiksliai neprisimena ką darė gaisro metu. Taip pat nurodė, kad neneigia fakto, jog kažkuriuo metu galėjo pakelti ant žemės gulinčią gaisrininko žarną, ir jei joje nebuvo vandens, ją numesti ant žemės. Iš tokių K. Ž. parodymų matyti, kad jis neneigia, jog buvo paėmęs gesinimo žarną į rankas ir neesant vandens, ją numetė. Nors K. Ž. neigia tyčia metęs gesinimo žarną ir sugadinęs gesinimo švirkštą, tačiau iš byloje surinktų įrodymų, liudytojo D. K. parodymų, tarnybinių pranešimų akivaizdu, kad taip K. Ž. pasielgė tyčia, supykęs, kad iš gesinimo žarnos nebėga vanduo. K. Ž. būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas gyvenimo patirtį, turėjo ir galėjo suprasti, kad su turtu (gesinimo švirkštu) reikia elgtis atsargiai ir atidžiai, o šis daiktas, be jokio išorinio poveikio, paprastai nesugadinamas. Aplinkybę, kad gaisro gesinimo metu K. Ž. elgėsi neadekvačiai bei trukdė pareigūnams gesinti gaisrą juos keikdamas necenzūriniais žodžiais bei vienam iš jų trenkdamas per galvą, patvirtina ir tai, kad į įvykio vietą, siekiant sutramdyti K. Ž., buvo kviečiami policijos pareigūnai. Liudytojo A. T. parodymus teismas vertina kaip nereikšmingus nagrinėjant pareiškėjo skundą, kadangi apklausiamas teismo posėdžio metu jis nurodė, jog nematė, kad K. Ž. į rankas būtų paėmęs gesinimo žarną, nors pats K. Ž. šios aplinkybės neginčija. Jokių kitų reikšmingų aplinkybių skundo nagrinėjimui minėtas liudytojas nenurodė.

Šiuo atveju darytina išvada, kad K. Ž. veiksmuose yra tiesioginė tyčia: administracinį nusižengimą darydamas K. Ž. suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (ANK 8 str. 2 d. 2 p.).

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nutarimu K. Ž. ginčijo sugadinto turto vertę. Teigė, kad iš byloje esančios PVM sąskaitos - faktūros, matyti, jog buvo įsigyta 15 gesinimo švirkštų, tačiau jo skaičiavimais, net naujai įsigyti švirkštai nekainavo 66 Eur. Be to, nėra pateikta duomenų apie jų nusidėvėjimą, likutinę vertę. Turto vertės klausimą kelia ir tai, kad apklausti liudytojais pareigūnai skirtingai nurodė sugadinto turto vertę, straipsniuose apie gaisrą buvo minima dar kita sugadinto turto vertė.

Nors K. Ž. ginčija byloje nustatytą sugadinto gesinimo švirkšto vertę, tačiau iš byloje pateiktų duomenų (PVM sąskaitos – faktūros) matyti, kad VšĮ Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybai padaryta 66 EUR (su PVM) turtinė žala, toks žalos dydis yra realus, pagrįstas bylos duomenimis.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja I. M., vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinusi įrodymų visumos. Priešingai iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus 2020 m. vasario 24 d. nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėja ar pripažinti, kad nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo. K. Ž. skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos padarytų išvadų dėl K. Ž. kaltės padarius nusižengimą numatytą ANK 115.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant ANK 569 str. nustatyta tvarka, galima neginčijamai spręsti, kad K. Ž., paėmęs vandens žarną su prie jos prijungtu gesinimo švirkštu tyčia trenkė ją į medinį kuolą, tokiu būdu sugadindamas VšĮ Kauno rajono priešgaisrinei saugos tarnybai veikloje būtiną naudoti turtą, tuo padarydamas 66 Eur turtinę žalą, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 str., todėl konstatuotina, jog skundžiamas 2020 m. vasario 24 d. Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK tyrėjos I. M. nutarimas yra pagrįstas, jį naikinti nėra įstatyme nustatyto pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo K. Ž. skundą atmesti.

2020 m. vasario 24 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK tyrėjos I. M. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.