Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 21 d., apie 17.00 val., Kaune, ant Vytauto Didžiojo tilto, A. B. vairavo transporto priemonę – automobilį Citroen Xsara, valst. nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Vairuodamas transporto priemonę, buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 127; 219; 219.1; 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, paaiškino, kad automobilį pardavė 2016 m. spalio 13 d. jaunuoliui, kurio kontaktų neturi. Apie eismo įvykį sužinojo iš pareigūnų (b. l. 6).

Liudytoja M. R. parodė, kad 2016 m. spalio 21d. prieš 17 val. kartu su sutuoktiniu važiavo iš miesto link Aleksoto. Važiuojant Aleksoto tiltu, pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris nestabdydamas atsitrenkė į jų automobilį. kadangi buvo piko metas, todėl, kad netrukdytų eismui, pasiūlė pavažiuoti toliau ir ten užpildyti eismo įvykio deklaraciją. M. R. sutuoktinis sėdo į kaltininko automobilį, kad šis nepabėgtų ir abu automobiliai pavažiavę kiek nuošaliau sustojo. Sustojus liudytoja kaltininkui pasakė pildyti deklaraciją, tačiau šis pasakė, kad automobilis nėra draustas. Tada M. R. pasakė, kad kvies policiją. Jai tai pasakius, vairuotojas sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. M. R. atpažįsta iš nuotraukos, esančios byloje, kad tai buvo tas pats asmuo. Tą patį asmenį ji atpažino iš policijos jai pateiktų fotonuotraukų.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad automobilis Citroen Xsara, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. B., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį kitą automobilį. Nukentėjusi vairuotoja M. R. teigė, kad po susidūrimo išlipo iš automobilio ir, kalbantis su vairuotoju, pastarasis dėl kaltės sutiko, tačiau pasiūlius pildyti eismo įvykio deklaraciją pareiškė, kad neturi draudimo. Skambinant policijai, vairuotojas įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Vairuotoja spėjo padaryti kelias nuotraukas eismo įvykio vietoje, kuriose matyti automobiliai ir vairuotojas A. B.. Tyrimo metu nustatytas, kad J. Č. automobilį Citroen Xsara 2016-10-09, 19.45 val. pardavė A. B.. A. B. paaiškino, kad automobilio seniai neturi, jį pardavė. Vairuotoja M. R. iš foto nuotraukos atpažino A. B., kaip vairuotoją, kuris 2016-10-21 sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apklausos metu A. B. dėvėjo tokią pačią striukę kaip ir eismo įvykio dieną fotonuotraukose (b. l. 5), A. B. paaiškinimas (b. l. 6), M. R. paaiškinimas (b. l. 7), susirašinėjimo duomenys (b. l. 8-9), VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas (b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15-31), dokumentų kopijos (b. l. 32-33), foto nuotrauka (b. l. 34), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad 2016-10-09, 19.45 val. J. Č. automobilį Citroen Xsara, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. B. (b. l. 35), diskas su fotonuotraukomis (b. l. 36).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: eismo įvykio vietos schemos (b. l. 3), tarnybinių pranešimų (b. l. 4; 5), M. R. paaiškinimo (b. l. 7; 8-9) bei jos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 17.00 val., Kaune, ant Vytauto Didžiojo tilto, A. B. vairavo transporto priemonę – automobilį Citroen Xsara, valst. nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Vairuodamas transporto priemonę, buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę Volkswagen Polo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas minėtos transporto priemonės užpakalinį bamperį ir bagažinės dangtį.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad A. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Be to, A. B. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 17.00 val., Kaune, ant Vytauto Didžiojo tilto, A. B. vairavo transporto priemonę – automobilį Citroen Xsara, valst. nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę Volkswagen Polo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. pirminio paaiškinimo (b. l. 6) matyti, kad jis savo kaltę neigė, paaiškino, kad automobilį 2016 m. spalio 13 d. pardavė asmeniui, kurio duomenų nežino. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 4; 5) bei liudytojos M. R. paaiškinimų (b. l. 7; 8-9), jos parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji atpažino A. B. kaip vairuotoją, kuris sukėlė eismo įvykį. Liudytoja paaiškino, kad vairuotojas A. B. eismo įvykį pajuto, sustojo, kaltę pripažino. Patraukus automobilius, A. B. paaiškino, kad neturi privalomojo automobilio draudimo ir deklaracijos nepildys. Pradėjus kviesti policiją, vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma rodo, jog iš eismo įvykio vietos A. B. pasišalino žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį ir neįvykdęs KET numatytų pareigų. Šios aplinkybės rodo, kad A. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog A. B. suprato sukėlęs eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad jis tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

A. B. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 5 dalies, 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. vairavo jam priklausantį automobilį Citroen Xsara, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. B. padarė itin grubius pažeidimus, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, praeityje ne kartą baustas už grubius KET pažeidimus, nekonfiskavus automobilio gali ir toliau daryti grubius KET pažeidimus, todėl sprendžia, kad automobilio konfiskavimas yra pilnai suderinamas su administracinei nuobaudai keliamais tikslais, todėl šiuo atveju skirtina papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, skirti 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, skirti 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudą su transporto priemonės Citroen Xsara, valst. nr. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis numeris (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudą su transporto priemonės Citroen Xsara, valst. nr. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis numeris (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16062750365.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.