Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-28-190/2014

2.5.19., 3.12.

NUTARTIS

2014 m. sausio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. C. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-10-29 nutarimas Nr. 59-246, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d. (2 epizodai) ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams (LR BK 63 str. 1 d., 4 d.). Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., ši subendrinta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2008-04-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 11 mėnesių ir 4 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas R. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-09-30 iki 2012-10-02 (asmens byla, I dalis, b.l. 24-25).

Bausmės vykdymo pradžia: 2012-10-24, bausmės vykdymo pabaiga: 2015-10-15.

1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2013-10-15.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistojo R. C. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2013-10-29 nutarimu Nr. 59-246 nutarė netaikyti nuteistajam R. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą (asmens byla, I dalis, b.l. 31-32).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. C. skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013-10-29 nutarimą Nr. 59-246 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. C..

Teismo vertinimu, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo, kadangi jis yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas, teisingas. Atkreipė dėmesį į tai, kad komisija siūlo pakartotinį svarstymą 2014 m. balandžio mėnesį. Šis laikotarpis, anot teismo, suteikia galimybę nuteistajam savo tolimesniu elgesiu įrodyti realius pokyčius, kad yra galimybė jam taisytis neizoliuotam nuo visuomenės ir nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismo manymu, šiai dienai nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Teismo posėdyje nuteistojo R. C. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. C. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (LR BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. C. anksčiau teistas 2 kartus už vagystes ir plėšimą, nusikaltimai sunkėja. Pažymėtina, jog R. C. vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau, pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, jis 2012-10-24 nutartimi grąžintas atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Be to, nusikalstamas veikas – grasinimus nužudyti, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė lygtinio paleidimo metu. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog R. C. turi polinkį nusikalsti, kadangi teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad R. C. 4 kartus pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus, 3 kartus baustas, nuobaudos galioja, skatintas nebuvo. Nors, nuteistojo teigimu, jis nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus padarė adaptacijos metu, per išsiblaškymą, tačiau tai neturi reikšmės ir nesumenkina pažeidimų, apygardos teismas nevertina nuteistojo padarytų pažeidimų bei už juos paskirtų nuobaudų, o pagal pateiktą medžiagą svarsto galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis R. C. priklauso vidutinės rizikos grupei (52 balai). Svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nuteistasis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pažymėtina, jog nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – beveik dvejų metų.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas į nuteistojo R. C. skunde nurodytus argumentus, jog jis pasikeitė, yra motyvuotas daugiau nevartoti alkoholio, lanko paskaitas priklausomybės tematika, motyvuotas prasmingam užimtumui, įgijo siuvinių gamintojo ir staliaus specialybes, yra meno būrelio dalyvis, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai programoje“, lankė socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimus, ketina dirbti statybose, palaiko socialinius ryšius su vaikais ir močiute, išėjęs į laisvę gyventų pas močiutę Jonavos r., kuriai reikalinga jo pagalba, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgė, tačiau vis tik aukščiau nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiūrint.Aukštesniojo teismo manymu, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. C. nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas ir patenkinti nukentėjusiosios lūkesčiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis R. C. atitinka formalų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nuteistojo R. C. skunde nurodyti argumentai, jog jis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailėjosi, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir sutiko, jog byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, yra vertintini teigiamai, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Vis tik aukščiau nurodytos aplinkybės parodo, jog nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje nustatytų moralės normų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Vilniaus pataisos namuose, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino R. C. charakterizuojančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Apygardos teismui nėra pagrindo abejoti tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose nutarimo, tiek skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. C. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. C. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.