Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. B., jo atstovei – motinai N. B., gynėjui advokatui Anton Kviatkovski,

teismo posėdyje išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 18 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komisijos teikimas „Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo“. Teikime nurodoma, jog D. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini), nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 20221 m. sausio 19 d. Psichikos liga serga nuo 2008 m. 2010 m. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje teismo nutartimi gydytas 52 lovadienius. Antrą kartą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (taip pat teismo nutartimi) gydytas 2019 m. 65 lovadienius. 2021 m. sausio 26 d. gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria asmeniui buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tą pačia dieną į psichikos sveikatos centrą atvykęs D. B. reikalavo vaistų nuo „(duomenys neskelbtini)“ ar kokių kitų vaistų, kurių poveikis kaip žolės. Nuolat aiškino, kodėl jam jų reikia. Rišlaus pokalbio užmegzti nepavyko. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, siekiant hospitalizuoti pablogėjus būklei, bet pacientas D. B. pasišalino iš poliklinikos patalpų. Apie situaciją informuota 112 (past. -Bendrasis pagalbos centras) ir D. B. artimieji. Palydint pareigūnams 2021 m. sausio 27 d. D. B. buvo hospitalizuotas. Nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. sausio 29 d. asmuo gydytas VšĮ Vilniaus Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gerontopsichiatrijos skyriuje, nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. kovo 9 d. – šios ligoninės septintajame psichiatrijos suaugusiųjų skyriuje. 2021 m. kovo 8 d. susisiekus telefonu su pacientu, D. B. teisė, kad tęs gydymą dienos stacionare ir sužinojęs preliminarią gydymo pabaigos datą, informuos psichikos sveikatos centrą ir suderins vizito laiką. 2021 m. birželio 1 d. D. B. užsiregistravo nuotolinei konsultacijai vaistų išrašymui, bet telefonu neatsiliepė, neperskambino. 2021 m. birželio 4 d. susisiekus s pacientu telefonu, buvo sutartas vizitas 2021 m. birželio 9 d., bet pacientas sutartu laiku neatvyko, neatsiliepė skambinant telefonu, neperskambino. D. B. yra nekritiškas savo ligai, dažnai nesilaiko susitarimų, nesilaiko paskirto gydymo. Dėl to D. B. būsena išlieka nestabili, nenuspėjama. Paciento motina gyvena užsienyje, pats, teigia, gyvenantis pas draugą sodų bendrijoje. Kiti paciento giminės su Pirminės sveikatos centru nebendradarbiauja. Atsižvelgiant į esamą situaciją – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje yra neįmanomas.

Teismo posėdyje dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė gydytoja psichiatrė J. R. nurodė, jog D. B. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), ši liga ambulatoriškai buvo gydoma per priverčiamosios medicinos priemonės taikymo periodą – buvo išrašomi vaistai pacientui, tačiau, kadangi pacientas neatvykdavo į paskirtus vizitus, nebendravo su ja, kaip su gydančia gydytoja, tai nėra aišku, ar apskritai D. B. tuos vaistus geria, kokia jo būklė, ypač po to, kai buvo gydytas stacionare. Vaistai buvo išrašomi nuotoliniu būdu. Jeigu asmuo negeria vaistų, tai gali turėti įtakos D. B. būklei ir jo pavojingumui. Šiuo metu D. B. yra po stacionarinio gydymo, tai jam dar veikia vaistai, bet kaip bus toliau, kaip kis jo būklė, o kartu ir pavojingumas, šiuo metu nėra aišku. Nurodė, kad D. B. buvo žinoma apie jam paskirtus vizitus, tačiau jis į juos neatvykdavo, nesusisiekdavo su gydytoja. Gydytoja J. R. nurodė, jog šiuo metu tolimesnis ambulatorinis stebėjimas D. B. galimas tik jei pats asmuo stengsis, vykdys gydytojų nurodymus. Šiuo metu abejoja, ar D. B. yra reikalingas priverstinis stacionarinis stebėjimas ir gydymas.

Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, D. B. nurodė, kad jis geria vaistus, kiekvieną mėnesį jam vaistai išrašomi nuotoliniu būdu. Su gydančia gydytoja buvo susitikęs gal tik vieną kartą, nes anksčiau buvo kita gydytoja. Į konsultacijas pas gydytoją neidavo, nes jam dienos stacionare (past. – ne UAB „(duomenys neskelbtini)“) sakė, kad nereikia per karantiną vaikščioti gyvai pas gydytojus.

Teismo posėdžio metu D. B. motina nurodė, kad D. B. geria jam paskirtus vaistus, ji iš užsienio į Lietuvą grįžo tik gegužės mėnesį, ji rūpinsis, kad sūnus tinkamai gydytųsi, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nežinojo.

Teismo posėdžio metu D. B. gynėjas prašė teikimą tenkinti iš dalies, pratęsiant šiuo metu D. B. taikomas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas gali pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie asmens, kuriam taikomos priverčiamos medicinos priemonės, psichikos būklę ar jos dinamiką. Teismo posėdžio metu gydytoja psichiatrė taip pat nurodė, jog nėra galimybės įvertinti asmens psichikos būklės ir jos dinamikos, nes asmuo neatvyksta į jam paskirtus vizitus. Kartu gydytoja psichiatrė nurodė ir tai, jog visą priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikotarpį asmeniui buvo išrašomi vaistai nuotoliniu būdu, asmuo buvo gydytas stacionare, jam šiuo metu dar veikia ir stacionare gauti medikamentai. Taigi, susipažinus su teismui pateiktu teikimu, gydytojos psichiatrės paaiškinimais teisme, darytina išvada, jog iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo buvo prašoma pakeisti D. B. skirtą priverčiamąją medicinos priemonę – tai, kad asmuo nesilanko gydymo įstaigoje ir neatvyksta į paskirtus vizitus.

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Iš teismui pateikto teikimo nustatyta, jog prašymas griežtinti priverčiamąją medicinos priemonę D. B. siejamas ne su jo psichikos sveikatos pokyčiu ar socialinio pavojingumo padidėjimu, o tik su nesilankymu pas gydytojus, taip vengiant vykdyti teismo paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę. Kita vertus, įvertintina ir tai, jog, nors asmuo pas gydytoją nesilankė, visą priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikotarpį, jam buvo išrašomi vaistai, kuriuos jis atsiimdavo ir vartodavo.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, jog D. B. psichikos būklė yra pasikeitusi lyginant su ta, kuriai esant teismo psichiatrijos ekspertizės aktu buvo siūloma taikyti šiuo metu D. B. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taip pat teismui nėra pateikta duomenų apie D. B. socialinio pavojingumo pokytį. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pakeisti D. B. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į griežtesnę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Esant tokioms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas atmestinas, priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės D. B. pakeitimo atmesti.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą pratęsti.

Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl D. B. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.