Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-03 · Administracinė byla Nr. I-3094-621/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
I-3094-621/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00014-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3094-621/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00014-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (2, 88 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-05-01 iki 2017-09-31 ir nuo 2017-12-02 iki 2019-01-04, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine L. Š.. Kamerose sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, tvarkingos elektros instaliacijos, langų nebuvo galima tinkamai atidaryti ir uždaryti, kadangi ant langų iš vidaus uždėtos grotos, o langai be rankenų.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė galimybių sumažėjimą, negalėjo būti šalia, džiaugtis kūniškais malonumais, susilaukti šeimos pagausėjimo, ir tai jį labai sukrėtė, patyrė išgyvenimus, nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (83-90 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-05-03 iki 2017-03-07 suimtojo statusu, o nuo 2018-02-19 iki 2018-02-22 ir nuo 2018-04-03 iki 2018-04-05 - suimtojo statusu.

Pareiškėjas skundžia Teismui, kad jam Šiaulių tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl ko sutriko jo socialiniai ryšiai su sutuoktine.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019-01-21 pažymos Nr. 60/09-27061 bei jos priedų, pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų kreipėsi du kartus. Pažymi, kad 2016-05-10 pareiškėjo bei dabartinės jo sutuoktinės santuoka dar nebuvo sudaryta, jie nebuvo sutuoktiniai, taip pat nepateikė duomenų, jog yra sugyventiniai ar turi bendrą vaiką. Atsižvelgiant į tai, net ir vadovaujantis nuo 2017-01-01 galiojančia Suėmimo vykdymo įstatymo redakcija, nebūtų pagrindo suteikti ilgalaikį pasimatymą. 2017-02-07 prašymas taip pat netenkintas, kadangi pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą, o pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį ilgalaikis pasimatymas suteikiamas tik galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam.

Nors pareiškėjas neskundžia trumpalaikių pasimatymų suteikimo/nesuteikimo, tačiau, nurodo, kad teisė į trumpalaikius pasimatymus pareiškėjui buvo užtikrinta pagal galiojančius teisės aktus, taigi, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos socialinių ryšių palaikymui (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos 2019-01-15 pažyma Nr. 61/04- 121 su priedais).

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei i kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu juo, privatumą.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas, kadangi tai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl atskiros oro šalinimo sistemos, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris).

Taip pat pažymi tai, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo kamerose esanti inventorių ir t. t., todėl, nors remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Esant tokiai situacijai, langų rankenėlės dažnai išsukamos, sugadinamos. Tačiau, esant poreikiui, pareigūnai operatyviai reaguoja į kalinamų asmenų prašymus atidaryti langus ar vasaros metu išimti vieną iš lango stiklų dėl geresnės natūralios ventiliacijos.

Pažym ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Atsakovas atkreipia dėmesį j įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose, t. y. jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, tenka atsakovui. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika (pvz., 2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius skundą. Tai atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (pvz., 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018). Šiuo atveju pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių dėl netinkamos elektros instaliacijos nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, todėl jo abstraktūs teiginiai atmestini.

Nepaisant to, atsakovas nurodo, kad rėžiminio korpuso visų aukštų koridoriuose virš kiekvienos gyvenamosios kameros durų yra sumontuoti automatiniai išjungėjai, kurie atjungia elektros tiekimą atskirai į kiekvieną gyvenamąją kamerą esant bet kokiam elektros trumpam jungimui. Sumontuoti automatiniai jungikliai atlieka labai svarbią funkciją – saugo laidus nuo perkaitimo ir užsidegimo, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje rėžiminio korpuso pirmo aukšto koridoriuose buvo montuojami automatiniai jungikliai, keičiant senus naujais. Taip pat nurodo, kad elektros laidai, nauji šviestuvai, automatiniai jungikliai keičiami pagal turimus išteklius, o elektros laidai ir automatiniai jungikliai sumontuoti vadovaujantis „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis“, „Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis“, ir „Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis“. Taip pat nurodo, kad įstaigoje susiduria su ypač opia problema: suimtieji (nuteistieji) labai dažnai gadina sienas, lubas, laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kadrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2017-09-31 ir nuo 2017-12-02 iki 2019-01-04. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš pažymos (12, 99 b. l.) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2016-05-03 iki 2017-03-07, nuo 2018-02-19 iki 2018-02-22 ir nuo 2018-04-03 iki 2018-04-05. Kadangi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2018-02-18, nuo 2018-02-23 iki 2018-04-02 ir nuo 2018-04-06 iki 2019-01-04 Šiaulių TI nebuvo, todėl konstatuotina, jog Šiaulių TI neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją ir pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2018-02-18, nuo 2018-02-23 iki 2018-04-02 ir nuo 2018-04-06 iki 2019-01-04, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus už laikotarpį nuo 2017-03-08 iki 2018-02-18, nuo 2018-02-23 iki 2018-04-02 ir nuo 2018-04-06 iki 2019-01-04, atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine.

Suimtųjų teisė pasimatyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1819 redakcija). Tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam pasimatyti, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais neleidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti (22 str. 1 d.). Suimtojo pasimatymų skaičius neribojamas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip tris valandas (22 str. 2 d.). Nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas ir nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas, turi teisę į vieną pasimatymą (22 str. 3 d.). Suimtojo pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas (22 str. 4 d.).

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį gali vykti neatskiriant lankytojų ir suimtojo. Šioje dalyje numatyti pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma.

Suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų tardymo izoliatorių parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (22 str. 6 d.).

Pažymėtina, jog iki 2017 m. sausio 1 d. (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo) suimtieji neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo konstatuota, jog toks teisinis reglamentavimas kad minėtos SVĮ 22 straipsnio nuostatos tiek, kiek jose nenustatyta suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus ir šios teisės įgyvendinimo tvarka, neatitinka Konvencijos nuostatų, o išsprendus įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizijos klausimą, šiuo atveju taikytinos Konvencijos nuostatos bei jas plėtojanti EŽTT jurisprudencija (sprendimas byloje Varnas prieš Lietuvą). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atstovo atsisakymas suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus vien dėl to, jog SVĮ 22 straipsnyje suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus nėra nustatyta, neatitinka EŽTK 8 ir 14 straipsnių reikalavimų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-343-858/2016).

Iš pažymos (13 b. l.) matyti, kad pareiškėjui bylai aktualiu laikotarpiu ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. Dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo iš pareiškėjo buvo gauti du prašymai. Iš prašymo (52 b. l.) matyti, kad pareiškėjas 2016-05-10 pateikė Šiaulių TI administracijai prašymą suteikti ilgalaikį pasimatymą su būsima sutuoktine, su kuria ruošiasi susituokti 2016-05-25. Pareiškėjas 2016-05-23 pateikė Šiaulių TI direktoriui prašymą, kuriuo prašė 2016-05-10 rašytą prašymą nenagrinėti. Taip pat pareiškėjas 2017-02-07 pateikė prašymą suteikti ilgalaikį pasimatymą kovo 1 – 2 dienomis su žmona L. Š., esančia Panevėžio pataisos namuose (54 b. l.). 2017-02-27 pateikė Šiaulių TI direktoriui prašymą, kuriuo prašė 2017-02-07 rašytą prašymą nenagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nors ir buvo pateikęs prašymus suteikti ilgalaikius pasimatymus, tačiau vėliau šių prašymų atsisakė, todėl konstatuotina, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl pasimatymų nesuteikimo. Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių atsisakė prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Šiaulių TI atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš fotonuotraukų (101-104 b. l.) matyti, kad sanitarinio mazgo patalpa atskirta sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida ar uždaromas durimis. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, pareiškėjas nenurodo kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo tik per langą, pripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl kameroje buvusio blogo kvapo.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tvarkinga elektros instaliacija. Pareiškėjo teiginiai dėl elektros instaliacijos yra abstraktūs, pareiškėjas jų nedetalizuoja, nenurodė kuo pasireiškė elektros instaliacijos netvarkingumas, taip pat nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl netvarkingos elektros instaliacijos atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)

Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo M. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo M. Š. reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas