Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Gytis Stasevičius Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2

2011 m. balandžio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. ir jo gynėjo advokato Vitoldo Petravičiaus bei nuteistojo V. B. gynėjo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo :

V. B. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams;

V. V. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti nuo nenustatyto laikotarpio iki 2008 m. gegužės 9 d. laikė UAB “N“, savo kabineto, striukės kišenėje, J. B. g.116, , 29,174 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), ir neteisėtai, 2008-05-09, apie 11 val., vieną plastikinį maišelį su narkotine medžiaga kanapėmis ir jos dalimis 1,367 g kanapių (ir jų dalių) už 40 litų pardavė D. B., o likusius 21 plastikinius maišelius su 27,807 g narkotine medžiaga kanapėmis (ir jų dalimis) laikė iki 2008-05-10, apie 8.05 val., UAB ““, savo kabineto, striukės kišenėje, J. B. g.116, , kol kratos metu narkotines medžiagas rado ir išėmė policijos pareigūnai.

V. V. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laikotarpio neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė 86 plastikinius maišelius su 217,748 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis, iš kurių dalį - 6 plastikinius maišelius su 20,935 g narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis neteisėtai laikė V. B. gyvenamojo namo rūsio treniruoklių salėje, treniruoklio - suolelio kojose, o likusius 80 plastikinių maišelių su 196,813 g narkotine medžiaga kanapėmis ir jų dalis, neteisėtai laikė V. B. gyvenamojo namo kieme, dekoratyvinės tvorelės stogelio ertmėje , iki 2008-05-10, apie 10 val., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00255-08 pradėtas 2008-05-09 po D. B. ir R. P. sulaikymo, tačiau V. V. įtarimas pareikštas tik 2010-04-21.

Policijos pareigūnai liudytojai G. M., R. P., A. D., R. Č. ir G. P., atlikę kratą kito nuteistojo namuose, patvirtino, kad buvo rastos supakuotos į maišelius kanapės ir jų dalys, svarstyklės ir trys 10 l talpos su alkoholiu, tačiau nei vienas iš jų V. V. nenurodė kaip prekeivio narkotinėmis medžiagomis. V. V. proceso metu neigė, jog rastos narkotinės medžiagos priklauso jam ir jis jomis prekiavęs, narkotinių medžiagų radimo faktas jo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepatvirtina. Byloje nenustatytas nei vienas asmuo, pirkęs iš V. V. kanapes; tokio fakto nepatvirtino netgi D. B. ir R. P., prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir kurie parodė įsigiję kanapių iš kito nuteistojo.

V. V. kaltės nepatvirtina ir jo vieno rankos piršto pėdsako radimas ant polietileninio maišelio „Tiche", į kurį buvo sudėti aštuoniasdešimt paketėlių su kanapėmis ir jų dalimis. Specialisto išvada nustatyta, kad tik vienas iš aštuonių ant maišelio rastų ir tinkamų identifikavimui pirštų pėdsakų paliktas V. V.. V. V. patvirtino, kad kartais su sutuoktine ir sūnumi gyvendavo pas uošvius, todėl byloje nepaneigta, kad piršto antspaudas ant maišelio galėjo būti paliktas ir tada, kai jame dar nebuvo narkotinės medžiagos arba net ir jai ten esant, tačiau apie tai nežinant V. V.. Jei V. V. būtų disponavęs šia medžiaga, tai jo pirštų antspaudai neabejotinai būtų buvę palikti ir ant atskirų paketų, kurie buvo sudėti į maišelį, tačiau tai nenustatyta.

Teismas klaidingai konstatavo, kad V. V. jau keturis metus gyvena Anykščiuose, Pušyno g. 46, nes šiuo adresu gyvena V. V. uošviai Bačanskai, pas kuriuos jis kartais lankydavosi ir net gyveno, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šaltupio g. 48-20, Anykščiuose.

Teismas neįvertino liudytojų policijos pareigūnų parodymų apie kratos atlikimą prieštaringumo. Liudytojas R. P. nurodė, kad kratos metu buvo moteris su vaiku, o vėliau parodė, kad buvo dvi moterys, vaikas ir V. V.. Liudytojas A. D. parodė, kad V. V. atvyko jau vėliau ir buvo atskirai nuo kitų. Pareigūnas G. P. apklausos pradžioje nurodė, kad darant kratą vienoje vietoje buvo R. B., jos dukra ir V. V., o atsakydamas į tikslinančius klausimus teigė, kad V. V. su žmona buvo viršuje, o R. B. - lauke. Pareigūnas G. M. parodė, kad jis kratą darė pirmame namo aukšte, ten buvo ir V. V. su sutuoktine, be to, jis matęs, kaip V. V. nuėjo į virtuvę ir ten maigė telefoną. Teismas, remdamasis SMS žinučių išklotine, padarė išvadą, kad V. V. šiomis žinutėmis davė nurodymus kratos metu sutuoktinei išmesti narkotines medžiagas iš jam žinomų vietų. Tačiau V. V. neturėjo pagrindo taip elgtis, nes pareigūnai patvirtino, jis kratos metu buvo šalia savo sutuoktinės.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad telefoninių pokalbių ir pranešimų stenogramose yra užfiksuoti V. V. nusikalstami veiksmai - neteisėtas sistemingas narkotinių medžiagų platinimas kitiems asmenims Anykščiuose ir Utenoje, nes nenustatytas nei vienas konkretus asmuo. Apeliantų teigimu, ši išvada prieštarauja ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų, kurie sąmoningai nebuvo kviečiami į teismo posėdžius, parodymams, kad V. V. prekiavo muzikiniais įrašais, maisto papildais ir kitais daiktais. Liudytojas A. K. parodė pirkęs iš V. V. kombinezoną ir kompaktinius diskus su muzikiniais įrašais, liko skolingas 200 Lt, todėl V. V. iš jo paėmė banko mokėjimo kreditinę kortelę, liudytojas K. S. parodė, kad iš V. V. pirkęs batus.

Nei vienas iš teisme apklaustų trisdešimt trijų asmenų nenurodė, kad V. V. būtų neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, priešingai, D. B. parodė girdėjęs, jog V. V. prekiauja maisto papildais ir kompaktiniais diskais, o R. P. parodė žinąs, kad V. V. prekiavo muzikiniais įrašais bei maisto papildais ir jis asmeniškai yra pirkęs iš ginamojo maisto papildus.

Skunde taip pat teigiama, kad V. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras darė psichologinį poveikį. V. V. teigė, kad dar iki pirmo pranešimo apie įtarimą padarius veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam siūlė arba nurodyti asmenį, kuriam priklauso narkotinė medžiaga, arba prisipažinti pačiam, už tai žadėdami nekelti bylos. Šią versiją patvirtina ir bylos duomenys. Tik po dviejų metų nuo baudžiamosios bylos iškėlimo jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nesunkų nusikaltimą, o po dviejų mėnesių veika perkvalifikuota į BK 260 str. 1 d. Be to, V. V. suėmimas paskirtas dėl formalios priežasties - 2010-06-04 Utenos apskrities tyrėjo Ž. Č. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, kad V. V. pažeidinėja įpareigojimo periodiškai registruotis sąlygas, nors jis 2010-05-02 pavėlavo dėl vaiko ligos, o 2010-05-23 buvo sulaikytas dėl KET pažeidimo.

Apibendrinus skunde daroma išvada, kad V. V. kaltė neįrodyta, todėl jis pagal BK 260 str. 1 d. turi būti išteisintas.

Apibendrindamas apeliantas daro išvadą, kad nuteistojo kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neįrodyta, todėl jis turi būti išteisintas.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai- tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir V. V. pagrįstai pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti. Nuteistasis, ginčydamas savo nuteisimą pagal BK 260 str. 1 d., skunde pakartoja analogišką pirmosios instancijos teisme dėstytai versiją, kurios esmė ta, kad jis savo uošvio V. B. namuose nelaikė kanapių ir jų niekam nepardavinėjo. Ši versija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir motyvuotai paneigta. Teismas, atmesdamas šią versiją, pagrįstai rėmėsi kratą atlikusių pareigūnų parodymais, kratos protokolu ir specialistų išvadomis, kuriais nustatyta, kad apelianto gyvenamojo namo treniruoklių salėje ir namo tvoroje rasti į 86 plastikinius maišelius supakuoti 217,748 g kanapių ir jų dalių bei dvejos svarstyklės ir ant vieno iš maišelių buvo V. V. piršto pėdsakas, taip pat telefoninių tekstinių pranešimų stenogramomis, kuriose užfiksuoti V. V. kratos metu sutuoktinei duoti nurodymai paslėpti narkotines medžiagas.

Apeliantai, ginčydami vieno iš pagrindinių V. V. kaltės įrodymų – jo telefonu Ž. V. siųstų tekstinių pranešimų stenogramų – įrodomąją reikšmę, teigia, kad kratą atlikusių policijos pareigūnų nenuosekliais parodymais nustatyta, kad kratos metu V. V. visą laiką buvo greta sutuoktinės, todėl jam nereikėjo jai siuntinėti SMS pranešimų su nurodymais apie narkotinių medžiagų laikymo vietas ir būtinybę jas paslėpti nuo pareigūnų. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kratos protokole užfiksuota, kad šis tyrimo veiksmas vyko beveik tris valandas – nuo 10 val. iki 12 val. 45 min. (1 t., 27-28 b.l.). Kratą atlikusių policijos pareigūnų pagrindinė užduotis buvo ieškoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o ne elgtis, kaip siūloma apeliaciniame skunde - minučių tikslumu fiksuoti, kurioje vietoje kratos metu buvo kiekvienas iš joje dalyvavusių asmenų. Nepaisant to, jokių esminių prieštaravimų pareigūnų parodymuose nėra, o tai, ką apeliantai skunde įvardija šiais skirtumais, tėra pareigūnų matytos asmenų buvimo vietos skirtingomis laiko atkarpomis. R. P., A. D., G. M., G. P., R. Č. parodymais nustatyta, kad kratos metu namo patalpose buvo V. V., jo sutuoktinė Ž. V. ir R. B., kurie galėjo laisvai vaikščioti po namo vidų ir kiemą. Be to, liudytojas G. M. nurodė, kad kratos metu sėdėdamas greta V. V., matė jį besinaudojantį mobiliojo ryšio telefonu. Aplinkybę, kad V. V. telefonu siuntinėjo nurodymus Ž. V., patvirtina techninių priemonių atliekant operatyvinius veiksmus protokole užfiksuotas jų tarpusavio susirašinėjimo tekstiniais pranešimais, kratos metu, t.y. 2008-05-10 nuo 10 val. 12 min. iki 11 val. 33 min. (1 t., 130-132 bl.). Iš šių pranešimų matyti, kad Ž. V. pranešus Ž. V., kad name atliekama krata, jis jai liepė iš rūsyje įrengtoje treniruoklių salėje stovinčio treniruoklio kojos išimti ten laikomas medžiagas ir tuščius maišelius, laikomus už treniruoklio šiukšlių dėžės, o po kelių minučių V. V. su Ž. V. tariasi, kaip lauke būnat policijos pareigūnams, nepastebimai paimti tvoros stogelyje laikomas medžiagas ir jas perduoti darbininkui, kuris jas išneštų su šiukšlėmis. Kratos protokolo duomenimis ir pareigūnų parodymais nustatyta, kad narkotinės medžiagos rastos būtent V. V. sutuoktinei nurodytose vietose – treniruoklio suolelio kojose ir namo tvoros stogelio ertmėje. Šios aplinkybės įrodo, kad V. V. tiksliai žinojo apie name laikomų narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių slaptavietes ir vietas ir sutuoktinės pagalba bandė šias medžiagas paslėpti nuo policijos pareigūnų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų, jog V. V. paskutinius keturis metus gyveno uošvių name, kuriame kratos metu rastos narkotinės medžiagos, tačiau teisiamojo posėdžio protokole, kurio teisingumo V. V. ir jo gynėjas neginčijo, užfiksuota, kad tai nurodė pats V. V., kuris skunde neneigia nuolat būdavęs uošvių name.

Apeliaciniame skunde plačiai argumentuojama aplinkybė, kad byloje nėra tiesioginių V. V. prekybos narkotinėmis medžiagomis įrodymų, nes nei vienas liudytojas nenurodė iš jo pirkęs šių medžiagų, o kratą atlikę policijos pareigūnai nepatvirtino turėję žinių apie tokią V. V. veiklą. Byloje iš tiesų nėra tiesioginių V. V. prekybos narkotine medžiaga įrodymų, tačiau jo tikslas prekiauti kanapėmis ir jų dalimis nuosprendyje įrodytas netiesioginiais įrodymais – aiškiai didesniu nei asmeninėms reikmėms laikytu šios medžiagos kiekiu – 217,746 g, kuris buvo paskirstytas dozėmis ir supakuotas į atskirus 86 maišelius. Narkotinės medžiagos svėrimo faktą patvirtina ant kratos metu paimtų elektroninių svarstyklių rasti kanapių (jų dalių) pėdsakai. Daktiloskopinių tyrimų specialisto išvada nustatyta, kad ant vieno iš plastikinių maišelių su narkotine medžiaga rastas V. V. kairiosios rankos piršto pėdsakas (1 t., 121-122 b.l.). Šis įrodymas patvirtina V. V. lietus maišelius į kuriuos buvo pilamos kanapės ir jų dalys ir taip nuteistąjį susieja su narkotinės medžiagos paruošimo pardavimui veiksmais. Kadangi apie įrodymų pakankamumą asmens kaltei pagrįsti sprendžiama, atsižvelgiant į įrodymų visumą, ta aplinkybė, kad rastas tik vienas, o ne daugiau pirštų pėdsakų, V. V. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepaneigia.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad policijos pareigūnai neturėjo jokių duomenų apie jo galimai vykdytą prekybą narkotinėmis medžiagomis. Iš byloje esančių teikimų dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (1 t., 100-101, 103-104 b.l.) matyti, kad pareigūnai, kreipdamiesi į teismą dėl V. V. telefoninių pokalbių klausymosi, nurodė faktinį tokio prašymo pagrindą – turimą informaciją apie V. V. ryšius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta Utenoje ir Anykščiuose. Apeliacinio skundo reikalavimas, kad apelianto disponavimą narkotinėmis medžiagomis patvirtintų tiesioginiai įrodymai – šias medžiagas įsigijusių liudytojų parodymai – yra nepagrįstas, nes, kaip jau nurodyta, šią veiką pagrindžia netiesioginiai įrodymai, kurių įrodomoji galia nemenkesnė už tiesioginių. Be to, asmenys, kurie galėtų duoti parodymus apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš V. V., tuo pačiu duotų parodymus apie savo pačių padarytą nusikalstamą veiką, todėl suprantama, kad nei vienas iš jų - ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai R. K., K. S., teisme apklausti liudytojai R. P., D. B. - nebuvo suinteresuoti aptarinėti šias aplinkybes.

Bylos įrodymai patvirtina, kad apeliantas padarė vieną iš BK 260 str. 1 d. dispozicijoje išvardintų veikų – laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, todėl tenkinti jo skundo prašymą ir jį išteisinti nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentų, kad ikiteisminio tyrimo metu V. V. buvo daromas psichologinis poveikis, siūlant nurodyti narkotinių medžiagų savininką, o nenurodžius– inkriminuoti narkotinių medžiagų platinimą ir tai padarius, jokie bylos duomenys nepatvirtina. V. V. 2010-04-21 pareikštas įtarimas pagal BK 259 str. 1 d., 2010-06-16- pagal BK 260 str. 1 d., jis savo kaltės nepripažino, abiejose apklausose dalyvavo V. V. gynėjas, tačiau pastabų dėl apklausos eigos ir daromo neteisėto poveikio nepareikšta (4 t., 127-135 b.l.). V. V. inkriminuotos veikos perkvalifikavimą iš BK 259 str. 1 d. į 260 str. 1 d. lėmė ne jo skunde daromos prielaidos apie psichologinį poveikį, o byloje surinktų duomenų pakankamumas sunkesniam įtarimui pareikšti. V. V. Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-17 nutartimi paskirtas suėmimas 20 parų, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki nuosprendžio paskelbimo. Šios nutartys yra įsiteisėję, 2010-06-17 nutartį teisėta ir pagrįsta pripažino Panevėžio apygardos teismas 2010-07-02 nutartimi, todėl apeliaciniame skunde esantys teiginiai dėl suėmimo skyrimo nepagrįstumo nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku ir plačiau nenagrinėtini.

Dėl nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo

Gynėjas skunde teigia, kad V. B. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl narkotinių medžiagų laikymo, turint tikslą jas platinti ir dalies šių medžiagų pardavimo, nes jokie bylos įrodymai V. B. kaltės tiesiogiai nepatvirtina, o nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Tačiau, priešingai nei tvirtinama skunde, teismas, nuosprendyje pirmiausia patikrino kiekvieno įrodymo patikimumą, leistinumą, jų sąsajumą ir tik įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadas apie V. B. padarytos veikos aplinkybes. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 str. nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus, todėl teismo išvadas laikyti prielaidomis nėra pagrindo.

Vienas pagrindinių įrodymų, kuriais grindžiama V. B. kaltė, yra jo darbo vietoje atliktos kratos protokolo duomenys, iš kurių matyti, kad kratos metu V. B. striukės kišenėje rastas 21 paketas su kanapėmis ir jų dalimis. Apeliantas, ginčydamas šio įrodymo patikimumą, teigia, kad paketų suradimo metu kabinete jo paties nebuvo ir nei vienas iš kratą atlikusių policijos pareigūnų nepatvirtino radęs narkotines medžiagas, kratą stebėję pareigūnai jų radimo momento nematė. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Kratą atlikę policijos pareigūnai R. P., A. V., D. N., N. M. teismo posėdyje patvirtino, kad supakuotos narkotinės medžiagos buvo rastos V. B. akivaizdoje, jo darbo kabinete kabėjusios striukės kišenėje. Be to, pagal pareigūnų parodymus, jie specialiai stengęsi, jog V. B. kratos metu visuomet būtų šalia ir jam nekiltų abejonių dėl pareigūnų veiksmų. Kratoje dalyvavę kviestiniai K. R. ir Ž. M. patvirtino matę, kaip V. B. kabinete buvo rasti plastikiniai maišeliai, kuriuose jie vėliau sužinojo buvus narkotinę medžiagą. Aplinkybę, kad ne pareigūnų, o paties nuteistojo parodymai apie kratos atlikimą yra nenuoseklūs, patvirtina ir nuosprendyje išnagrinėti nuteistojo veiksmai : jis parašu patvirtino nutarimo daryti kratą paskelbimą, tačiau atsisakė pasirašyti protokole, kuriame užfiksuoti kratos rezultatai, be to, pirmojoje apklausoje tvirtino, kad kratos metu rastas 21 paketas yra ne jo, o vėliau ėmė teigti apskritai nematęs, kaip buvo surasti šie paketai (4 t., 86-87; 90-93 b.l.). Skunde ginčijamą aplinkybę, kad striukė, kurios kišenėje rasti paketai priklauso būtent V. B., patvirtina biologinių tyrimų specialisto išvada, kad ant striukės rasta vienintelio asmens - nuteistojo DNR (1 t., 88 b.l.), taip pat daiktų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nuteistojo sutuoktinė R. B. atpažino striukę kaip priklausančią V. B. (1 t., 98-101 b.l.). Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų leistinumas ir liudytojų parodymų patikimumas vienareikšmiškai patvirtina, jog V. B. kabinete rastos kanapės ir jų dalys priklauso būtent nuteistajam. Gynėjo skunde keliamos abejonės dėl įrodymų pakankamumo tokiai išvadai, nurodant, teigiant, kad V. B. telefoninių pokalbių stenogramose nėra duomenų apie V. B. vykdytą prekybą narkotinėmis medžiagomis, ant o kratos metu rastų kanapių ir jų dalių pakuočių jo pirštų atspaudų nerasta, nuteistojo kaltės nepaneigia. Priešingai, reikiamų atsargumo priemonių laikymasis, savo telefoniniuose pokalbiuose tiesiogiai neįvardijant narkotinių medžiagų ir nepaliekant pirštų pėdsakų ant šių medžiagų pakuočių rodo, kad V. B. siekė kiek įmanoma sumažinti tokios veikos išaiškinimo riziką.

Pagrindinis įrodymas, kuriuo teismas grindė V. B. kaltę dėl narkotinės medžiagos pardavimo, yra liudytojo D. B. parodymai. Nuteistojo gynėjas, ginčydamas šių parodymų patikimumą, teigia, kad D. B. teisiamajame posėdyje parodė buvęs verčiamas nurodyti, kad pirko narkotinę medžiagą iš V. B., be to, liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo neatpažino. Šių skundo teiginių bylos duomenys nepatvirtina. D. B. jau pirmosios įtariamojo apklausos metu detaliai apibūdino asmens, jam pardavusio narkotinę medžiagą, požymius ir nurodė šį asmenį pažįstantis iš matymo, nes iš jo ir anksčiau yra pirkęs narkotinę medžiagą, sekančiose apklausose patvirtino pažįstantis V. B. kaip savo draugo V. V. uošvį, kurio namuose teko lankytis (3 t., 57-60; 78-86 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas, apklaustas du kartus, nuosekliai tvirtino narkotinę medžiagą pirkęs iš V. B. ir nei karto neteigė, kad jam būtų darytas neteisėtas poveikis. Esant tokiems liudytojo parodymams, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis neteisingai nurodė V. B. kaip narkotinės medžiagos pardavėją, o liudytojo nurodyta aplinkybė, jog tyrėja jam liepė apklausoje sakyti tiesą, yra įprastas ir teisėtas reikalavimas. Nuosprendyje išsamiai išdėstyti argumentai, dėl kurių teismas D. B. nuteistojo neatpažinimą laikė nepatikimu. Tokią teismo išvadą lėmė jau aptartas liudytojo parodymų apie V. B. išvaizdą nuoseklumas ir tai, kad liudytojo ankstesnė pažintis su V. B., kaip draugo uošviu, neabejotinai lėmė, paties liudytojo teigimu, jo pasimetimą atpažįstant šį asmenį kaip įtariamąjį. Skunde minima specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nuteistojo striukėje rasti plastikiniai maišeliai su narkotine medžiaga nėra iš tos pačios partijos, jokios reikšmės D. B. parodymų patikimumui neturi. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neįvertino liudytojo R. P. teisme išdėstytų teiginių apie jam pareigūnų darytą poveikį nurodyti V. B. kaip narkotinės medžiagos pardavėją. Teismas, atsižvelgdamas į R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus nuoseklius parodymus apie narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybes ir tai, kad jo visų apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo gynėjas, motyvuotai atmetė liudytojo teiginius apie pareigūnų jam esą darytą poveikį.

Apibendrinus daroma išvada, kad V. B. kaltė neteisėtai disponavus narkotine medžiaga visiškai įrodyta, apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia, todėl skundo prašymas V. B. išteisinti netenkintinas.

Teismas, parinkdamas nuteistiesiems vienintelės BK 260 str. 1 d. numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – trukmę, teisingai įvertino ne tik formalias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui, bet ir individualizavo bausmę, atsižvelgdamas konkrečias nuteistųjų padarytų veikų aplinkybes, t.y. laikytą pakankamai didelį narkotinės medžiagos dozių kiekį, rodantį, kad ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nuteistiesiems paskirtos bausmės, mažesnės už BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežtos, todėl nešvelnintinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. V. V. ir jo gynėjo advokato Vitoldo Petravičiaus bei nuteistojo V. B. gynėjo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinius skundus atmesti.