- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- I-4728-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05412-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodo, kad nuo 2015-03-03 iki 2015-07-08 Lukiškių TI-K buvo laikomas kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerose šalta, drėgna, vienam asmeniui tekdavo mažiau kameros ploto nei nustato teisės aktai. Dėl vietos trūkumo buvo apribotas judėjimas, todėl visą laiką tenka sėdėti arba gulėti. Gyvenamosiose kamerose neužtikrintas natūralus apšvietimas, o tai kenkia regėjimui. Rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais, o tai žemina žmogaus orumą. Dėl fizinių nepatogumų ir psichologinės įtampos tarp nuteistųjų kyla konfliktinės situacijos. Asmens krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Kamerose pilna buitinių kenkėjų, pelėsio, gultai netinkamo ploto ir aukščio. Prižiūrėtojai elgiasi grubiai, šiurkščiai. Kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, dėl to patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjos įvertino 20 000 EUR.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 11-18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-03-03 ir 2015-07-08 išvyko į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 sektorių. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.
Pažymėjo, kad reikalavimas, jog vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K 2015-03-03, 2015-03-07 - 2015-03-09, 2015-03-18 - 2015-04-01, 2015-04-03, 2015-04-10, 2015-04-16, 2015-04-22 – 2015-04-25, 2015-04-27 - 2015-04-29, 2015-05-07 - 2015-05-12, 2015-06-05, 2015-06-23, 2015-07-02 ir 2015-07-04 - 2015-07-07 visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimus.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Nurodė, kad už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Paaiškina, kad stalai kamerose pagaminti vadovaujantis protingumo principu, nedidelėje kameroje negali būti didelio stalo. Standartinėse kamerose stalai pagaminti su dviem pasukamomis kėdutėmis. Daugelis laikomų asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalą. Tai reiškia, kad kameroje, kurios plotas yra apie 8 kv. m ir joje apgyvendinti 4 žmonės, visi jie gali valgyti tuo pačiu metu - dviese prie stalo ir dviese ant lovų prie spintelės.
Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Informacija ar ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti iškabinti visose Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpose. Asmenims pirmą kartą atvykus į Lukiškių TI-K pildomas blankas apie asmens asmeninių duomenų tvarkymą. Tame pačiame blanke yra eilutė, kurioje rašoma: „Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis .....“ (asmuo paliktoje laisvoje vietoje turi parašyti ar jis sutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis ar nesutinka, bei patvirtinti tai savo parašu). Pažymi, kad toje eilutėje pareiškėjas R. R. parašė „Nesutinku“ ir pasirašė. Tai patvirtina, kad jis nesutiko būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, todėl atitinkamai, vadovaujantis turimais duomenimis pareiškėjas R. R. taip ir buvo laikomas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas taip pat nurodė asmens kratų atlikimo tvarką. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 ir Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
Pareiškėjas nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsiliepimu pateikė procesinį dokumentą, pavadintą atsikirtimu (b. l. 71-75), kuriame papildomai nurodė, kad kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, tualetu tenka naudotis kitų asmenų akivaizdoje. Kamerose būtinas remontas, neišduodama pakankamai priemonių švarai palaikyti, trūksta vietos valgyti. Lukiškių TI-K paaiškinimai, kad daugelis asmenų vietoj stalo naudojasi spintele, tik patvirtinta, jog kamerose nėra tinkamų galimybių visiems asmenims valgyti vienu metu. Kamerose taip pat nėra individualių spintelių, kėdučių, suoliukų, nėra jokių lentynų maistui laikyti.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 77, 79, 84). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 5). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2016-03-07 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 85).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2015-03-03 iki 2015-07-08.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas R. R. į Lukiškių TI-K atvyko 2015-03-03 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas - 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 283, plotas - 7,69 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 283 laikytas iki 2015-03-05 (3 asmenys kameroje). 2015-03-06 perkeltas į kamerą Nr. 335, kurios plotas - 7,71 kv. m (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2015-03-29, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 3. 2015-03-30 perkeltas į kamerą Nr. 277, kurios plotas - 7,99 kv. m. (1 asmuo kameroje). Pareiškėjas kameroje Nr. 277 laikytas iki 2015-04-02, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 3. 2015-04-03 perkeltas į 7,79 kv. m. kamerą Nr. 270, (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2015-04-28, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 3. 2015-04-29 perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas - 7,69 m (2 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2015-04-30 - 2015-05-05 laikytas toje pačioje kameroje (3 asmenys kameroje). 2015-05-06 perkeltas į kamerą Nr. 302, kurios plotas – 8,05 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 302 laikytas iki 2015-05-11 (2 asmenys kameroje). 2015-05-12 perkeltas į kamerą Nr. 319, kurios plotas – 7,78 kv. m. (1 asmuo kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2015-07-07, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 3. 2015-07-08 išvyko į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją.
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).
Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-03-03 iki 2015-07-08 (126 dienas), iš jų 84 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 2,56 - 2,59 kameros ploto). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (3,6 kv.m).
Pareiškėjo teigimu, jo laikymo Lukiškių TI-K metu gyvenimo sąlygos buvo antisanitarinės. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).
Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) įstaigos privalo pasirūpinti tinkamu kamerų vėdinimu, temperatūra, apšvietimu, santykine oro drėgme. Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo šalta, drėgna, nepakankamas natūralus apšvietimas, yra graužikų, tarakonų, ant lubų ir sienų pelėsis.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos norma HN 76:2010 22 punktas). Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius. Higienos normos HN 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (HN 76:2010 28, 54 punktai).
Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad Lukiškių TI-K kamerų langai pritaikyti natūraliam vėdinimui (b. l. 30-31, 42-43, 46-47). Drėgmės, temperatūros rodiklių pažeidimų ir pelėsių požymių kamerose nenustatyta (b. l. 30-31, 42-43, 46-47). Patikrinimų metu taip pat nenustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas būtų graužikų ar kitų buitinių parazitų (b.l. 30-31). Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu nustatoma buitinių kenkėjų (tarakonų ir graužikų) lokalizacija, atliekami jų naikinimo darbai, vykdomi profilaktiniai patikrinimai (b. l. 51-54). Pelėsio požymių taip pat nenustatyta (b. l. 30-31, 46-47). Kitų duomenų, kad minėti higienos normos reikalavimai būtų pažeisti, byloje nėra. Tačiau patikrinimų metu buvo užfiksuotas apšvietimo rodiklių pažeidimas (b. l. 45), lubų ir sienų nelygumai (b. l. 30-32, 42-43, 46-47). Vienoje iš kamerų buvo nešvarios grindys, tačiau grįžtamosios kontrolės metu (dar iki pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K) šis pažeidimas buvo pašalintas (b. l. 48-49). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-03-19 (praėjus daugiau nei dviems savaitėms po atvykimo) kreipėsi į Lukiškių TI-K prašydamas pateikti informaciją apie jo laikymo sąlygas (nurodyti kamerų plotą, laikytų asmenų skaičių, bendrą visų gyvenamų patalpų plotą, kiemelių plotą, kiek kartų per savaitę pareiškėjas galėjo naudotis dušu, kiek kartų jam buvo išduotos higienos priemonės, ar tualetas atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų ir kt., b.l. 23), tačiau dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų nesiskundė, pagerinti sąlygų neprašė. Pareiškėjui prašoma informacija buvo pateikta (b. l. 24-29). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ne visada atitiko Higienos normos HN 76:2010 22, 28 punktų reikalavimus.
Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo galimybių valgyti, nes įrengti staliukai labai maži, trūksta vietos prie jų sėdėti visiems kameroje esantiems asmenims. Nėra individualių spintelių kėdučių, suoliukų, lentynų maistui laikyti.
Kamerų įrengimą reglamentuojančių Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6-14.8 punktuose numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų spintelių, lentynų daiktams laikyti nėra galimybių. Stalai pagaminti vadovaujantis protingumo principu, nes mažoje kameroje negali būti įrengtas didelis stalas. Atsakovės atstovas pripažįsta, kad kameroje (keturiems asmenimis, kurios plotas apie 8 kv. m.) yra tik vienas stalas ir dvi kėdutės, tačiau daugelis asmenų medinę spintelę naudoja kaip stalą, todėl vis gali valgyti vienu metu – du prie stalo, kiti du sėdėdami lovose prie spintelių. Teismo vertinimu, būtinųjų baldų trūkumas negali būti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygas, todėl kameros turi būti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir būtiniems baldams. Pagal nustatytą minimalų gyvenamosios kameros plotą tenkantį vienam asmeniui, kameroje, kurios plotas ~ 8 kv.m. galėtų būti laikomi tik du asmenys. Jeigu šis reikalavimas būtų užtikrintas, problemų dėl būtinųjų baldų trūkumo nekiltų, o jose laikomiems asmenims netektų valgyti sėdint lovose prie spintelių, skirtų daiktams susidėti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko gyventi perlipdytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus. Duomenų, kad kamerose esančios lovos netinkamos naudoti, byloje nėra, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad kameroje esantys tualetai netinkamai įrengti, tualetu tenka naudotis kitų asmenų akivaizdoje.
Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 -metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Atsakovės atstovo teigimu (b. l. 15), tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumą. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) prakitiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Beveik visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais), todėl konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu. Naudojimasis tualetu kitų nuteistųjų (suimtųjų), o taip pat ir pareigų akivaizdoje, neabejotinai pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad asmens apžiūros (kratos) daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.). Kartos atlikimo tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, galiojusi iki 2014-09-13. Instrukcijos 144 punkte nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 145.1 punktas). Instrukcijos 146 punkte detaliai reglamentuojama procedūros atlikimo tvarka: visa asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Šie daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visa krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiūras tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat jo teiginiai dėl šalčio ir purvo yra abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl tik skunde nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant į/iš Lukiškių TI-K krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad prižiūrėtojai elgėsi grubiai, šiurkščiai, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė galimai netinkamas Lukiškių TI-K pareigūnų (prižiūrėtojų) elgesys nenurodė. Skundų dėl netinkamo pareigūnų elgesio, etikos taisyklių pažeidimų nereiškė.
Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Ginčo metu galiojusi Higienos normos HN:76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pageidavo būti laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis (b. l. 21). Atsakovės atstovas paaiškina, kad šis pareiškėjo pageidavimas buvo užtikrintinas. Be to, gyvenamosiose kamerose rūkyti draudžiama, patalpose iškabinti rūkyti draudžiantys ženklai, įspėjimai. Bylos duomenimis, 2014 m. spalio 3 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu nustatė, kad kameroje Nr. 270 buvo primėtyta nuorūkų, tačiau 2015 m. sausio 22 d. grįžtamosios kontrolės metu šis pažeidimas buvo pašalintas (b. l. 48-49). Pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-03-03, o kameroje Nr. 270 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-04-03 iki 2015-04-28. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K rūkymo faktai kamerose neužfiksuoti, su skundais dėl kitų asmenų rūkymo kameroje pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjo 2015-03-19 prašymas, adresuotas Lukiškių TI-K administracijai, suteikti informaciją, įskaitant ir kiek jo gyvenamojoje kameroje buvo (yra) rūkančių asmenų, nelaikytinas skundu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo rūkoma. Aplinkybės, kad dėl galimo buvimo su rūkančiaisiais jo sveikatai kilo neigiamų pasekmių, pareiškėjas neįrodinėjo. Byloje tokių duomenų asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra (b. l. 57-66). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimų.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, privatumas naudojantis tualetu, nustatyta higienos normų pažeidimų, buvimo perpildytose kamerose metu tikėtinai trūko tam tikro inventoriaus. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Vien minimalus ploto trūkumas ir aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas kameroje su kitais asmenimis turėjo naudotis iš dalies atskirtu tualetu, yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir sukelia diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 20000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 600 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 EUR (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.