Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Autotau“ autoprekyba apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-513-841/2017 pagal ieškovės MB „Autotau“ autoprekyba ieškinį atsakovei IĮ „Transmylia“ dėl nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. 1. Apeliantės teigimu, teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) normas ir materialinės teisės normas. Teismas sprendimą priėmė nesilaikydamas CMR konvencijos 23 str. nustatytų taisyklių, kuriomis vadovaujantis vežėjas atsako už sugadintą krovinį. CMR konvencijos 23 str. 4 d. nustato, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos. Sprendžiant, ar reikalaujamos išieškoti sumos yra laikytinos „kitais su vežimu susijusiais mokėjimais“, yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų mokėjimų. Jei tiesioginis priežastinis ryšys yra, laikytina, kad tai mokėjimai, susiję su vežimu. Kadangi pagal 2015-11-27 užsakymą atsakovė grąžino savininkui sugadintą automobilį, kurį atsisakė priimti gavėjas, apeliantei akivaizdu, kad tokio automobilio grąžinimo išlaidos tenka žalą padariusiam asmeniui – atsakovei. Pagal CMR konvencijos 23 str. 4 d. nuostatas, atskiro susitarimo dėl sugadinto krovinio grąžinimo sudaryti nereikia. Atsakovei grąžinus sugadintą automobilį ir jo vežimą įvertinus 300,00 Eur suma, šios išlaidos lieka pačiai atsakovei ir į žalos atlyginimo sumą negali būti įskaičiuojamos.

6.2. Mano, kad atlikti įskaitymą teismas galėjo tik tuo atveju, jeigu šioje byloje atsakovė būtų pareiškusi priešieškinį dėl jai nesumokėto užmokesčio už pervežimą, ir toks reikalavimas teismo būtų patenkintas.

6.3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovės 200 Eur su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas, kaip nustato CK 6.57 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje kilo ginčas dėl 300 Eur su apgadinto automobilio pervežimu remontui susijusių nuostolių atlyginimo, kurias ieškovas laiko susijusiomis su tiesiogiai atsakovo padaryta žala ir esančias priežastiniame ryšyje, o atsakovas – susijusias su nauja pervežimo sutartimi.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. 2015-11-19 sutartimi-užsakymu Nr. AUTOTAU_EST_MS_20151119_2 atsakovė įsipareigojo pervežti krivinį – lengvuosius automobilius iš Lietuvos į Vokietiją. Šiam kroviniui pervežti išrašytas CMR važtaraštis 0001126 (9–10 b. l.). Vykdant krovinio vežimą, 2015-11-25 Vokietijoje Hamburgo mieste, važiuojant po viaduku buvo užkliudytas ir apgadintas vežamo automobilio „Škoda Yeti“ stogas. Apgadinto automobilio krovinio užsakovas atsisakė, todėl nurodytas kitas šio apgadinto automobilio pristatymo adresas. Dėl šios priežasties 2015-11-27 ieškovė su atsakove pasirašė naują sutartį-užsakymą Nr. AUTOTAU_EST_MS_20151127_1, išrašant CMR važtaraštį 0001192. 2015-11-27 sutartyje nurodyta, kad tai yra apgadinto automobilio „gelbėjimo išlaidos“, pervežimo kaina – 300 Eur, išrašyta PVM sąskaita faktūra AAI Nr. 3064, kuri užsakovo neapmokėta (11–12, 39–43 b. l.). Pristatyto automobilio remontas kainavo 4967,83 Eur, tokio dydžio pretenzija buvo pareikšta atsakovei (13–16, 22–29, 54–58). Krovinio ir apgadinto automobilio „Škoda Yeti“ savininkas Das EU Auto GmbH 2016-01-25 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimą atlyginti nuostolius už apgadintą transporto priemonę, kurių atlyginimo pradinis kreditorius turi teisę reikalauti pagal CMR konvencijos nuostatas, įskaitant palūkanas bei kitas išlaidas (sutarties 1.1. punktas). Sutarties 3.1. punktu naujasis kreditorius atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi sumokėdamas 4967,83 Eur (23–24 b. l.). Atsakovė neginčijo paties įvykio aplinkybių, žalos dydžio ir nuostoliams atlyginti ieškovei yra sumokėjusi: 2016-03-09 sumokėta 2483,92 Eur, 2016-05-24 sumokėta 500 Eur, 2016-06-07 sumokėta 933,91 Eur, 750 Eur suma įskaityta pagal 2015-12-04 išrašytas PVM sąskaitas faktūras AAI Nr. 3062 ir AAI Nr. 3062 (17–19, 20–21 b. l.). Likusi suma - 300 Eur nepadengtų nuostolių dalis.

9. Pirmosios instancijos teismas pritardamas atsakovės pozicijai sprendė, kad atsakovei suteikus ieškovei apgadinto automobilio pervežimo paslaugą pagal naują susitarimą ir ieškovei šios paslaugos neapmokėjus, atsakovė 300 Eur sumą pagrįstai įskaitė į atsakovės dengiamus nuostolius.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1dalis), taip pat tarptautines sutartis ir teisminę praktiką. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai taikė civilinės atsakomybės ir CMR konvencijos nuostatas, dėl to byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas, skundžiamą sprendimą priėmė nesilaikydamas CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatų.

12. Teismai, aiškindami CMR konvenciją, privalo vadovautis bendraisiais tarptautinės teisės aiškinimo principais, įtvirtintais 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 31-33 straipsniuose, remtis autentiškais CMR konvencijos tekstais, kurie yra prancūzų ir anglų kalbomis, nes oficialiame CMR konvencijos vertime į lietuvių kalbą yra lingvistinių netikslumų. CMR konvencijos autentiškuose tekstuose 23 straipsnio 4 dalis išdėstyta taip: Sont en outre remboursés le prix du transport, les droits de douane et les autres frais encourus ? l'occasion du transport de la marchandise, en totalité en cas de perte totale, et au prorata en cas de perte partielle ; d'autres dommages-intér?ts ne sont pas dus (pranc.); In adition, the carriage charges, Custom duties and other charges incurred in respect of carriage of goods shall be refunded in full in case of total loss and in proportion to the loss sustained in case of partial loss, but not future damages shall be payable (INFOLEX PASTABA: <…>, but no further damage shall be payable) (angl.). Oficialiame vertime į lietuvių kalbą CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis išdėstyta taip: be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Darytina išvada, kad nurodyta konvencijos norma į lietuvių kalbą išversta nevisiškai tiksliai, tiksliau būtų versti: papildomai turi būti kompensuojamas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavos, kiti su vežimu susiję mokėjimai visiškai, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2011).

13. Pažymėtina, kad CMR konvencijoje nedetalizuota, kas laikytina „kitais su vežimu susijusiais mokėjimais”. Vertintina, kad tai gali būti, pavyzdžiui, išlaidos, susijusios su sugadintų prekių grąžinimu, kai jų nepriima gavėjas; akcizas, kai jis sumokėtas dėl to, kad krovinys buvo pavogtas dar neišgabenus jo iš šalies (pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų sprendimas byloje James Bucanan&Co. V Babco Forwarding and Shipping); sumokėtas PVM; sugadintų prekių ekspertizės, utilizavimo išlaidos ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo esminius aspektus, yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų; jeigu yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BTSK“ v. UAB „Transidra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-296/2008). CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2011).

14. Byloje nustatyta, kad atsakovei 2015-11-27 pristačius krovinį važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui Schauers Kraftfahrzeuge Markwerbener šis dėl akivaizdžių pažeidimų atsisakė automobilį „Škoda Yeti“ priimti, tai patvirtina gavėjo įrašai CMR važtaraštyje Nr. 0001126 (10 b. l.). Sužinojusi šią aplinkybę, ieškovė susisiekė su krovinio savininku Das Eli Auto, kuris nurodė pristatyti krovinį jo adresu Laceno mieste Vokietijoje, kad galėtų įvertinti nuostolius ir automobilį suremontuoti. Sugadintas automobilis savininkui buvo nugabentas atsakovės pagal sutartį-užsakymą Nr. AUTOTAU_EST_MS_20151127_1 su CMR važtaraščiu 0001192 (12, 39 b. l.). Šiuo konkrečiu atveju atsakovė pagal 2015-11-27 sutartį-užsakymą Nr. AUTOTAU_EST_MS_20151127_1 grąžino savininkui sugadintą automobilį, kurį atsisakė priimti gavėjas. Teismui akivaizdu, kad tokio automobilio grąžinimo išlaidos tenka žalą padariusiam asmeniui – atsakovei. Kadangi sugadintą automobilį nugabeno pati atsakovė, tai sugadinto automobilio grąžinimo išlaidų krovinio savininkas tiesiogiai nepatyrė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju 300 Eur sugadinto automobilio pervežimo išlaidos yra siejamos su netinkamu pervežimo įvykdymu, tarp kurių egzistuoja priežastinis ryšys.

15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys nesusitarė, jog yra reikalingos kažkokios krovinio gelbėjimo išlaidos. Priešingai, šalių sudarytoje 2015-11-27 sutartyje-užsakyme Nr. AUTOTAU_EST_MS_20151127_1, prie krovinio grafos yra nurodyta, kad tai „gelbėjimo išlaidos“ (39 b. l.). Taigi, šalys 300,00 Eur išlaidas už apgadinto automobilio pristatymą nurodytu adresu pripažino automobilio gelbėjimo išlaidomis. Neabejotinai, atsakovė yra atsakinga ne tik už apgadinto automobilio remonto išlaidas, bet ir už išlaidas, kurias Das Eu Auto patyrė grąžinant automobilį jį suremontuoti. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė neginčija savo civilinės atsakomybės dėl vežto automobilio „Škoda Yeti“ apgadinimo, todėl 300,00 Eur sugadinto automobilio grąžinimo išlaidos, kaip tokios, yra su krovinio vežimu susiję mokėjimai pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį. Taigi ši suma į žalos atlyginimo sumą negali būti įskaičiuota, todėl atsakovė liko skolinga ieškovei 300,00 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priteisia iš atsakovės ieškovei 300,00 Eur su vežimu susijusių nuostolių atlyginimo.

Dėl 200 Eur su prievolės įvykdymu susijusių išlaidų priteisimo

16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti 200 Eur su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas, kaip nustato CK 6.57 straipsnis. Šiuo atveju pagal tarptautinę vežimo sutartį atsakovė atlyginti nuostolius privalėjo transporto priemonės savininkui. Aplinkybė, kad nuostolius patyręs asmuo – pradinis kreditorius perleido ieškovei 4967,83 Eur dydžio nuostolių reikalavimo teisę, išlaidos, susijusios su reikalavimo perleidimo sutartimi, išimtinai tenka pačiai ieškovei. Tai reiškia, jog, reikalaudama apmokėti reikalavimo perleidimo sutarties parengimo išlaidas, apeliantė nepagrįstai siekia perkelti atsakovei prievolę už pasikeitusį kreditorių.

Dėl palūkanų priteisimo

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad teismas nepagrįstai prašomas priteisti palūkanas nuo 63,84 Eur sumažino iki 38,39 Eur. CMR 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 procentai per metus – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Atitinkamai iš ieškovei atsakovei yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei pretenzija išsiųsta 2016-01-28, pirmas 2483,92 Eur nuostolių atlyginimo mokėjimas atliktas 2016-03-09. Palūkanos skaičiuojamos nuo 4967,83 Eur sumos laikotarpiu nuo 2016-01-28 iki 2016-03-09, 41 kalendorinę dieną (4967,83 x 5 proc. :100 :365 x 41 d.), ir palūkanas sudaro 27,90 Eur. Antras 500 Eur mokėjimas atsakovės atliktas 2016-05-24. Palūkanos nuo 2483,91 Eur nesumokėtos sumos skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2016-03-10 iki 2016-05-24, 75 kalendorines dienas (2483,91 x 5 proc. :100 :365 x 75 d.), ir palūkanas sudaro 25,51 Eur. Trečiąjį 933,91 Eur mokėjimą atsakovė sumokėjo 2016-06-07. Palūkanos skaičiuojamos nuo 1983,91 Eur nesumokėtos sumos laikotarpiu nuo 2016-05-25 iki 2016-06-07, 13 kalendorinių dienų (1983,91 x 5 proc. :100 :365 x 13 d.), ir palūkanas sudaro 3,53 Eur. Ieškovė 750 Eur sumą įskaitė, likusi 300 Eur suma nesumokėta iki šiol, todėl palūkanos nuo nesumokėtos 300 Eur sumos skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2016-06-07 iki ieškinio priėmimo dienos – 2016-11-28, 174 kalendorines dienas (300 x 5 proc. :100 :365 x 174 d.), ir palūkanas sudaro 7,15 Eur. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 64,09 Eur palūkanų ir nuo 364,09 Eur sumos priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencijos 27 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

18. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas šioje byloje buvo 563,84 Eur, teismas tenkino reikalavimą dėl 364,09 Eur priteisimo, tai sudaro 64 proc. ieškinio reikalavimo patenkinimo, todėl ieškovei priteistina 64 proc. ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

19. Ieškovė už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 15 Eur žyminio mokesčio (7, 100 b. l.), todėl jai priteistina 19,20 Eur žyminio mokesčio. Už vertimo paslaugas ieškovė patyrė 15,00 Eur išlaidų (81–82 b. l.), todėl iš atsakovės priteistina 9,60 Eur patirtų vertimo išlaidų. Pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovavimo išlaidas sudaro 1089 Eur (32–33, 77–80 b. l.), o apeliacinėje instancijoje – 363 Eur (104–105 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. 929,28 Eur suma priteistina iš atsakovės apeliantės naudai (CPK 98 str. 1 d.).

20. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos šioje byloje sudaro 1,16 Eur, taigi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei MB „Autotau“ autoprekyba (juridinio asmens kodas 303686881) iš atsakovės IĮ „Transmylia“ (juridinio asmens kodas 300134454) 300 Eur (tris šimtus eurų) nuostolių atlyginimo, 64,09 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 9 euro ct) palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų nuo 364,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,20 Eur (devyniolika eurų 20 euro ct) žyminio mokesčio, 9,60 Eur (devinis eurus 60 euro ct) vertimo išlaidų, 929,28 Eur (devynis šimtus dvidešimt devynis eurus 28 euro ct) atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Likusią ieškinio dalį atmesti.