- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-137-186/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- A. T.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas ir atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2885-603/2014 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei J. T., trečiasis asmuo A. T., ir pagal atsakovės J. T. priešieškinį ieškovei G. L. dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. L. atsakovei J. T. pareikštu ieškiniu prašė teismo pakeisti ieškovei ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 232,76 kv. m.) jų valdomas dalis bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi namu tvarką: 1) nustatyti, kad G. L. priklauso 150,585 kv. m., t. y. 65/100 pastato, o J. T. 82,175 kv. m., t. y. 35/100 pastato; 2) pakeisti naudojimosi namu tvarką nustatant, kad: a) ieškovė naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10; pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-11, 1-12; rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R1-1, R1-2, R1-3, R1-4, R-1, - viso 144,68 kv. m.; b) atsakovė naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1; 2-2, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8; pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10; rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-2, - viso 76,27 kv. m.; c) ieškovė ir atsakovė lygiomis dalimis bendrai naudojasi – gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais a-1, a-2, ir koridoriumi pastogėje, pažymėtu indeksu a-3, - viso 11,81 kv. m.
Atsiliepimas
Atsakovė J. T. su ieškovės reikalavimais nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad atsakovė naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10 ir a-3; pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, a-2, a-1; rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2, - viso 90,71 kv. m.; 2) nustatyti, kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo pastogės patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-11 ir 1-12; pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10; rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R1-1, R1-2, R1-3, - viso 142,05 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino visiškai: nustatė, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 148,50 kv. m. (637/1000 dalys), o atsakovei - 84,66 kv. m. (363/1000 dalys), pastato, esančio (duomenys neskelbtini); nustatė, kad atsakovė naudojasi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10 ir a-3; pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, a-2, a-1; rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1 ir R-2, o ieškovė naudojasi pastogės patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-11 ir 1-12; pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10; rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R1-1, R1-2, R1-3; priteisė ieškovei iš atsakovės 550 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 5 133 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip: nustatė, kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R1-1, R1-2, R1-3, R1-4; pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10; antro aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-11, 1-12; nustatė, kad atsakovė naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1, R-2; pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, a-2, a-1; antro aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-9, 2-10, a-3; kitą ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovei 200 Lt permokėtą žyminį mokestį; priteisė ieškovei iš atsakovės 750 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 50 Lt žyminio mokesčio; atsakovei iš ieškovės priteisė 5 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 133 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės atsakovei 1 573 Lt apeliacinėje instancijoje turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. 2014-07-07 pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą išdėstyti priteistas teismo procesiniais sprendimais bylinėjimosi išlaidas 15 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji yra senatvės pensininkė, per mėnesį gaunanti 865,47 Lt dydžio pensiją. Jokių santaupų bei kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo namą, neturi, todėl visos piniginės sumos sumokėjimas būtų per didelė našta.
Taip pat ieškovė G. L. 2014-07-21 pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo sprendimo vykdymo dalį dėl naudojimosi tvarkos bendro naudojimo patalpomis indeksais a-1, a-2 bei rūsio patalpa indeksu R-1 atidėti iki visų inžinerinių tinklų iškėlimo statybos darbų užbaigimo; atmetus prašymą, išaiškinti teismo sprendimo vykdymo dalį dėl naudojimosi tvarkos bendro naudojimo patalpomis indeksais a-1, a-2 ir rūsio patalpa indeksu R-1, siekiant išlaikyti būtinas normalias gyvenimo sąlygas, t. y. nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą į G. L. naudojamą namo dalį ir nuotekų šalinimą iš jos naudojamos patalpos indeksu 1-1 (virtuvė). Nurodė, kad bendro naudojimo koridoriuje indeksu a-2 įrengtas įvadinis elektros apskaitos prietaisas, kuris yra AB LESTO nuosavybė. Ieškovė G. L. 2014-07-07 pateikė AB LESTO paraišką Nr. P-14-10659 dėl šio elektros apskaitos prietaiso perkėlimo iš bendro naudojimo patalpų. 2013-05-31 AB LESTO rašte nurodoma, kad iškeliant elektros apskaitos įrenginius būtina gauti projektavimo sąlygas, savo lėšomis parengti projektą kartu su darbų sąmata, apmokėti elektros įrenginių iškėlimo paslaugos mokestį, kurį sudaro visų reikalingų atlikti paslaugų kaina. 2014-07-18 gavus projektavimo sąlygas, ieškovė nuo jos nepriklausančių aplinkybių negali patvirtinti per kurį laiką pasirinktas projektuotojas parengs ir suderins projektą nustatyta tvarka bei bus atlikti statybos darbai – vykdant 2014-07-17 Elektros tinklų perkėlimo sąlygų Nr. ISK14-10659 punktų 3.2 ir 3.3 reikalavimus. Atliekant statybos darbus neturi būti pažeistos namo bendraturtės G. L. teisės, kurios numatytos Statybos įstatymo 6 str. 4 p. Teismas atsakovei paskyrė naudotis ir rūsio patalpa, pažymėta indeksu R1, nepaisant to, kad ten yra ieškovei priklausantys buitinių nuotekų šalinimo iš virtuvės (indeksas 1-1) tinklai, įrengti G. L. lėšomis ir įregistruoti jos vardu, ir kurie skirti tik G. L. namo dalies funkcionavimui. 2014-07-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-14-928 užfiksuota, jog namo, esančio P. V. g. 21-1, Vilniuje, rūsyje įrengtas nuotekų vamzdis yra naudojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės G. L. prašymą tenkino iš dalies: išdėstė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi priteistą iš ieškovės G. L. 6 573 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba, atsakovei J. T., vykdymą mokant 6 573 Lt sumą lygiomis dalimis kas mėnesį per šešių mėnesių laikotarpį; kitą prašymo dalį atmetė. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais prie prašymo, pripažino, kad įvertinus abiejų šalių interesus, interesų pusiausvyros principas nagrinėjamu atveju neleidžia išdėstyti sprendimo vykdymo kaip prašo ieškovė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-07-03 pažyma patvirtina apie ieškovės gaunamą senatvės bei našlių arba našlaičių pensiją (865,47 Lt). Ieškovė prašyme nurodė, jog neturi jokių santaupų bei kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo namą, tačiau teismo teigimu, šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad vadovaujantis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba (6 573 Lt), jas mokant lygiomis dalimis kas mėnesį per šešių mėnesių laikotarpį, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 133 Lt dydžio žyminio mokesčio išdėstymo atmesti. Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog teismo sprendimo vykdymas pažeidžia jos normalias gyvenimo sąlygas, nesant galimybės jai naudotis jos gyvenamojo namo dalimi, ar esant trikdymams dėl elektros tiekimo bei nuotekų šalinimo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog ji neturi galimybių atlikti visus reikiamus elektros skaitiklio perkėlimo į jai priklausančias patalpas ar gyvenamojo namo išorę darbus. Be to, nėra paneigti atsakovės argumentai, jog šiuo nagrinėjamu atveju yra reikalinga tik perkelti ieškovės elektros skaitiklį iš vienos gyvenamojo namo patalpos į kitą, o ne iškelti į pastato išorę. Skaitiklio iškėlimo į pastato išorę atveju būtų reikalinga parengti projektą, suderinti jį su AB LESTO, o skaitiklio perkėlimo iš vienos vidaus patalpos į kitą jokie projektai ar derinimai nėra reikalingi, tokius darbus atlikti yra nesudėtinga. Taip pat teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo patalpoje – rūsyje esantis kanalizacijos įvadas yra ieškovės nenaudojamas, užaklintas, ir ieškovė faktiškai naudojasi kitu kanalizacijos įvadu, šio įvado buvimas patalpoje, kuria naudojasi atsakovė, neturi jokios neigiamos įtakos šio įvado funkcionalumui ir/ar ieškovės galimybėms šalinti nuotekas iš jos naudojamų gyvenamojo namų patalpų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės pareiškimo dėl sprendimo išaiškinimo turinys liudija, jog ieškovei teismų priimtų procesinių sprendimų turinys, t. y. motyvai ir išvados yra visiškai aiškūs, procesinių sprendimų tekstas yra aiškus, jo tikslinti ar aiškinti iš esmės nėra jokio poreikio, todėl ir šią prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį: išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi priteistų iš ieškovės 6 573 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. T. vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo vykdymą dėl naudojimosi tvarkos bendro naudojimo patalpomis indeksais a-1, a-2 bei rūsio patalpa indeksu R-1 atidėti iki visų inžinerinių tinklų iškėlimo statybos darbų užbaigimo; atmetus prašymą, išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo vykdymą dėl naudojimosi tvarkos bendro naudojimo patalpomis indeksais a-1, a-2 ir rūsio patalpa indeksu R-1, siekiant išlaikyti būtinas normalias gyvenimo sąlygas, t. y. nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą į G. L. naudojamą namo dalį ir nuotekų šalinimą iš jos naudojamos patalpos indeksu 1-1 (virtuvė). Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo išdėstymo. Byloje pateikti įrodymai: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nurodyta turto vertė, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai, kuriuose nurodyta, kad ieškovės deklaruoto turto vertė neviršija nustatyto turto vertės, o metinės pajamos neviršija 12 000 Lt. Todėl 6 573 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba, atsakovei, mokant 1 095,5 Lt kas mėnesį per šešių mėnesių laikotarpį, ieškovei yra per didelė suma, kai ieškovė kas mėnesį gauna tik 865,47 Lt pajamų ir jokių santaupų neturi.
2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo vykdymą dėl naudojimosi tvarkos bendro naudojimo patalpomis indeksais a-1, a-2 bei rūsio patalpa indeksu R-1 atidėti iki visų inžinerinių tinklų iškėlimo statybos darbų užbaigimo. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) , valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise savininkių G. L. ir J. T.. Per bendro naudojimo koridorių indeksu a-2 tiekiama elektros energija G. L. namo daliai ir joje sumontuotas įvadinis elektros apskaitos prietaisas yra AB LESTO nuosavybė. Byloje yra pateiktas 2013-05-31 AB LESTO raštas, kuriame nurodoma, kad iškeliant elektros apskaitos įrenginius būtina gauti projektavimo sąlygas, savo lėšomis parengti projektą kartu su darbų sąmata, apmokėti elektros įrenginių iškėlimo paslaugos mokestį, kurį sudaro visų reikalingų atlikti paslaugų kaina.
3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų a-1 ir a-2 naudojimosi tvarka tarp namo bendraturčių buvo nustatyta 1992-11-12 notarine tvarka, pasirašant gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo sutarta, kad šiomis patalpomis bus naudojamasi bendrai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad naudojimosi rūsio patalpomis tvarka tarp namo bendraturčių jau yra susiklosčiusi senai, rūsio patalpa indeksu R-1 naudojasi G. L., o rūsio patalpa indeksu R-2 naudojasi J. T.. Teismas atsakovei paskyrė naudotis ir rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-1, nepaisant to, kad ten yra ieškovei priklausantys buitinių nuotekų šalinimo iš virtuvės (indeksas 1-1) tinklai, įrengti ieškovės lėšomis ir įregistruoti jos vardu, kurie skirti tik ieškovės namo dalies funkcionavimui. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendime nurodė, kad šioje rūsio patalpose esantis įvadas yra užrakintas ir faktiškai nenaudojamas, be to, teismas nurodė, kad ieškovė naudojasi kitu fekalinės kanalizacijos įvadu, kuris nuvestas į jos valdomą namo dalį. Tačiau toks teismo vertinimas nėra teisingas. Į bylą pateikta ieškovės 1998-04-16 suderinto projekto ištrauka, kurio pagrindu buvo įrengti nauji inžineriniai tinklai tik į naujai pastatytą priestatą, senojoje namo dalyje liko senoji fekalinė kanalizacija, skirta nuotekoms iš virtuvės (indeksas 1-1) šalinti. Prijungti fekalinę kanalizaciją iš statomo priestato prie virtuvės įvado į rūsio patalpą R-1 techniškai neįmanoma ir tai nebuvo padaryta. Teismas ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus, kad ji naudojasi abiem fekalinės kanalizacijos įvadais.
Atsiliepimas
Atsakovė J. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės finansinė padėtis leido jai bylą vesti per advokatą, apmokėti atstovo sąskaitas. Tai leidžia teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad ieškovė galėtų apmokėti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame civiliniame procese. Ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimas nepagrįstai apsunkintų atsakovės finansines galimybes. Atskirajame skunde pateikiami nepagrįsti, deklaratyvūs argumentai dėl teismų sprendimų vykdymo ir/ar išaiškinimo, tokiu būdu siekiant ne kokių nors realiai pažeidžiamų ieškovės teisių gynybos, o tik kiek įmanoma ilgiau užvilkinti tinkamos ir teisėtos teismo sprendimu nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos vykdymą, tokiu būdu ir toliau tęsiant konfliktus tarp šalių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo
Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo vykdymo atidėjimą ir išdėstymą ar vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.. v. A. T., bylos Nr. 3k-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apeliantės prašymą išdėstyti teismų procesiniais sprendimais iš apeliantės atsakovei priteistas 6 573 Lt bylinėjimosi išlaidas, įvertino, kad apeliantės gaunamos pajamos – senatvės bei našlių arba našlaičių pensiją sudaro 865,47 Lt, apeliantei priklauso dalis ginčo namo. Jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti apeliantės turtinę padėtį, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams apeliantė nepateikė. Atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo procesiniais sprendimais priteistų iš apeliantės atsakovei 6 573 Lt bylinėjimosi išlaidų vykdymą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui, grindžia iš esmės tais pačiais įrodymais ir argumentais, kaip ir prašymą.
Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria išdėstė teismų procesiniais sprendimais priteistą iš apeliantės atsakovei 6 573 Lt bylinėjimosi išlaidų vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui. Nors, apeliantės teigimu, 1 095,5 Lt suma, kurią ji turi sumokėti atsakovei kas mėnesį per šešių mėnesių laikotarpį, yra per didelė, kai ieškovė kas mėnesį gauna tik 865,47 Lt pajamų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, būtina atsižvelgti ne tik į skolininko (ieškovės), bet ir į išieškotojo (atsakovės) interesus. Bylos duomenimis teismų procesiniai sprendimai, kuriais iš apeliantės atsakovei priteista 6 573 Lt bylinėjimosi išlaidų įsiteisėjo 2014 m. liepos 1 d., tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo dienos jau yra sumokėjusi nors dalį iš jos priteistų sumų, t.y. būtų įvykdžiusi bent dalį teismo sprendimo. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantė nesiima maksimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimus, kuriais iš jos priteistos atitinkamos sumos, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia atsakovės teises. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas apeliantės prašymą, išdėstė 6 573 Lt bylinėjimosi išlaidų mokėjimą atsakovei šešių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis kas mėnesį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus apeliantės atskirąjį skundą (CPK 279 str. 1 d.). Dėl to tenkinus apeliantės atskirąjį skundą ir išdėsčiusi teismų procesinių sprendimų vykdymą dar ilgesniam laikui nebūtų užtikrintas tinkamas jo įvykdymas bei pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai bei teisėtų interesų pusiausvyra.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė taip pat pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymo dalį dėl naudojimosi tvarkos bendro naudojimo patalpomis indeksais a-1, a-2 bei rūsio patalpa indeksu R-1, iki visų inžinerinių tinklų iškėlimo statybos darbų užbaigimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog teismo sprendimo vykdymas pažeidžia jos normalias gyvenimo sąlygas, nesant galimybės jai naudotis jos gyvenamojo namo dalimi ar esant trikdymams dėl elektros tiekimo bei nuotekų šalinimo. Bylos duomenimis nepaneigti atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad apeliantė turi visas galimybes atlikti visus reikiamus elektros skaitiklio perkėlimo į jai priklausančias patalpas ar gyvenamojo namo išorę darbus, konfliktų tarp šalių šiuo klausimu nekyla. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti šį apeliantės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Dėl teismo sprendimo išaiškinimo
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantės prašyme bei atskirajame skunde, kuriais prašoma išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo dalies vykdymą, nekeliamas klausimas dėl šio sprendimo dalies vykdymo aiškumo, tačiau išdėstomi argumentai, kuriais kritikuojami sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti motyvai. Nors apeliantės prašyme bei atskirajame skunde pateiktais argumentais keliamos abejonės dėl aplinkybių įvertinimo teismo sprendime pagrįstumo, tačiau bylos aplinkybės yra teisiškai įvertintos ir dėl jų pateikti teisiniai argumentai prašomame išaiškinti teismo sprendime. Kaip minėta, teismas, aiškindamas sprendimą ar jo vykdymą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų. Prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo vykdymą išaiškinimo.
Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, nenustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Dėl to ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.