- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-10605-716/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10099-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- G. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 124¹ str. 2 d., 130 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. 2014-04-24, apie 17.40 val., Savanorių pr. – G. V. g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW M5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš juostos, skirtos važiuoti tik į dešinę, važiavo tiesiai, kliudė gretima eismo juosta iš kairės važiuojantį automobilį „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį apgadino.
Be to, G. P. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
G. P. teisme parodė, kad važinėjo su drauge D. po Vilnių. Jo telefonas buvo išjungtas. Nuvažiavus pas brolį, šis pasakė, kad jis [G. P.] kliudė mašiną. Broliui paskambino K., kuris mašiną jam pardavė. K. davė numerį nukentėjusių žmonių. Paskambinus žmogus pasakė, kad kliudytas automobilis. Jie nuvažiavom apžiūrėti, prie sporto klubo susitiko su piliečiais. Jų mašina labai apgadinta buvo, jo - nebuvo. Žmonės pasakė mokėti 2000 litų. Jis neturėjo pinigų ir nesutiko. Nuvažiavo į policiją. Policijoje jis prašė, kad pažiūrėtų jo mašiną, kad tikrai nieko nėra. Jis parašė pareiškimą ir išvažiavo į Kauną namo. Po to policija jam parodė nuotraukas, kad tikrai buvo prisiliesta. Jis daug kartų tą dieną pro nurodytą žiedą važiavo. Pripažįsta, kad ne iš tos juostos įvažiavo į žiedą.
Nukentėjusysis P. K. teisme parodė, kad važiavo su mašina Savanorių žiedu antra juosta, suko į G. V. gatvę. Pirma juosta pralėkė „BMW“, buvo smūgis. Jis sustojo, buvo šoke. Privažiavo kiti žmonės, sustojo, pasakė, kad buvo smūgis. Jis iškvietė policiją ir nuvažiavo į viešbučio stovėjimo aikštelę, kur sutiko du pažįstamus. Vienas buvęs kaimynas, o kitas – kaimyno sesers draugas. Šie paklausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad atsitiko avarija, kad susidūrė su „BMW“. V. pasakė, kad galbūt žino tą žmogų. Atvažiavo policija. Jis užpildė pareiškimą dėl įvykio. Tuo metu V. kažkam skambinėjo. Policija išvažiavo, jie išvyko namo. Apie 18 valandą stovėjo savo kieme. Atvyko V. ir sakė, kad rado tuos žmones, kaltininką, kad šie nori susitikimo. Jis paskambino savo patėviui, kartu nuvažiavo į sutartą vietą. Tai buvo Karoliniškėse, prie Impulso. V. kažkur nuėjo ir grįžo kartu su dvejais vaikinais. Vaikinai pradėjo siūlyti atlyginti žalą. Pasižiūrėję į mašiną nusijuokė, kad maži sužalojimai. Su vaikinais kalbėjo jo patėvis R. Abu vaikinai buvo neaiškūs, kažkur vis ėjo, skambinėjo. Pagalvojo, kad vaikinai pavartoję narkotinių medžiagų ar ko. Vaikinai pradėjo siūlyti didesnę sumą. Viso pokalbio metu jie tuos pinigus siūlė. Jie neėmė pinigų, kadangi tie žmonės buvo neadekvatūs. Įvykio metu buvo apgadintas bamperis, išsiderino lempa priekinė dešinė, atsikabino detalė tarp bamperio ir lempos.
Liudytoja D. G. teisme parodė, kad visą dieną važinėjomės kartu su G. P.. Nuvažiavus pas draugą E. visi pradėjo skambinti, kad buvo eismo įvykis. Jie susisiekė su kita šalimi, kurių buvo sudaužytas automobilis. Patys jie nieko nepajuto. Susitikus su tais žmonėmis E. su G. nuėjo kalbėtis, o ji liko mašinoje. G. gįžo susinervinęs ir pasakė, kad prašo 2000 litų, tada viskas susitvarkys. Buvo parašytas pareiškimas. Nusprendė važiuoti į policijos komisariatą, kur paklausė, ar užfiksuotas įvykis. Jiems pasiūlė rašyti pareiškimą. Jie parašėme pareiškimą, pridavė į policijos komisariatą.
Liudytojas R. K. teisme parodė, kad būnant mieste paskambino vaikas ir pasakė, kad pakliuvo į autoįvykį. Pasakė, kad buvo G. V. sankryžoje, kad mašina prie viešbučio pastatyta. Atvykus V. ir A. buvo aikštelėje, buvo ir policija. Vaikas pildė protokolą. V. pasakė, kad tai labai geras jo pažįstamas. Sakė, kad susitikus galima susitarti. V. skambino, bet neprisiskambino. Vaikas viską parašė, jie išvažiavo. Vėliau kai jis buvo servise, paskambino V. ir sakė, kad susiskambino su tais žmonėmis, kad šie nori susitikti ir susitarti. Jie nuvažiavo prie Impulso Karoliniškėse. V. išėjo ir atvedė du vaikinus. Pasižiūrėję į mašinas vaikinai pasakė, kad nieko baisaus ir pasiūlė atlyginti žalą. Šie pasiūlė 200 litų. Kaltininkas neaiškiai kalbėjo. Jis pasakė, kad nieko nebus, kad pokalbis baigtas, kad jie nieko nenori. Vaikinas atėjo, įjungė telefoną ir pradėjo įrašinėti. Grįžus A. jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Draudimas apskaičiavo 930 litų žalą. Iki įvykio automobilis nebuvo apgadintas. 200 litų nepriėmė, nes juokinga suma. Jam nepatiko tų vaikinų elgesys, šie labai įtartinai atrodė. Jis į susitikimą nuvažiavau iš pagarbos kaimynui V., kuris skambinėjo kas 10 minučių.
Liudytojas E. V. teisme parodė, kad jam paskambino G. P. ir pasakė, kad atvažiuos. Atvažiavus kieme stovėjo, kalbėjo. Paskambino G. brolis ir paklausė, kur G., pasakė, kad avarija buvo. G. buvo nustebęs. Jie skambino, kol gavo numerį to, kuris buvo eismo įvykyje. Paskambinę susitarė susitikti Karoliniškėse prie Impulso. G. automobiliui nė vieno įdaužimo, nieko nebuvo. Atvažiavus pasitiko žmogus, kuris juos nusivedė prie nukentėjusių. Jie atėję pamatė, kad buferis, ratlankis apdaužytas. Jų prašė 2000 litų ir sakė, kad problemų nebus. 2000 litų norėjo vyresnis asmuo (nurodė į R. K.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio O. G. tarnybinio pranešimo duomenimis, jie atvyko į eismo įvykį Savanorių pr. – G. V. g., kur „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paaiškino, kad važiuojant žiedu 2 eismo juosta ir norint išvažiuoti į G. V. g. link centro iš pirmos juostos į žiedą įvažinėjo automobilis „BMW“ geltonos spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kliudė „Toyota“ ir nesustojęs iš įvykio vietos nuvažiavo link Laisvės pr. (b.l. 3).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 5).
Automobiliai „BMW M5“ ir „Toyota Yaris Verso“ sugretinti ir užfiksuoti foto lentelėse (b. l. 13, 14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad G. P. pažeidė kelių eismo taisykles, t. y. nevykdė kelio ženklo „eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis. Tokią tiesą byloje patvirtina byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų visuma. G. P. pripažino, kad įvykio metu galėjo būti nurodytoje vietoje, galėjo kelio žiedą pravažiuoti ne pagal kelio ženklo reikalavimus. Nukentėjusysis P. K. teisme parodė, kad važiuodamas žiedu antra juosta suko į G. V. gatvę, kai pirma juosta lėkdamas „BMW“ automobilis kliudė jo vairuojamą transporto priemonę. Tokius kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų parodymai, juos atitinka užfiksuoti automobilio „Toyota Yaris Verso“ apgadinimai, kiti tyrimo metu surašytų dokumentų duomenys. Tokiu būdu G. P. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., nes sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, bei 124¹ str. 2 d., nes nesilaikė kelio ženklo reikalavimų ir iš juostos, skirtos važiuoti tik į dešinę, važiavo tiesiai.
G. P. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes po eismo įvykio privalėjo likti eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją, arba nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių apie tai privalėjo pranešti policijai, tačiau to nepadarė. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos, būtų pripažintas administracinės teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009). Vertindamas G. P. kaltę, jos turinį teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su padaryta veika.
G. P. teigė nepajutęs automobilių kontakto. Jo parodymus patvirtino teisme apklausta liudytoja D. G., kuri buvo įvykio metu įvykio vietoje. Nukentėjusysis P. K. teisme parodė, kad „BMW“ automobilis pro jį smūgio metu pralėkė dideliu greičiu. Iš apklaustų teisme asmenų parodymų teismas nustatė, kad tą pačią dieną G. P. vyko ir susitiko su nukentėjusiuoju, vėliau į policiją. Teismas taip pat nustatė, kad automobilis „BMW“ po įvykio apgadintas nebuvo. Tokios aplinkybės neleidžia teismui vienareikšmiškai pripažinti, kad G. P. galėjo ir akivaizdžiai suprato sukeltas pasekmes, dėl kurių galėjo situaciją vertinti kaip eismo įvykio. Teismui nenustačius, kad E. B. suprato eismo įvykio faktą, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltininkas turėjo tikslą ir tyčia vengti atsakomybės. G. P. veiksmai, t. y. jo noras aiškintis įvykio aplinkybes, pripažintas automobilių kontakto faktas, leidimas identifikuoti jo asmenybę ir vykimas į policiją tą pačią dieną – paneigia tai, kad asmuo turėjo siekį išvengti atsakomybės, būtent dėl ko neva turėjo tikslą pasišalinti iš įvykio vietos. Tokiu būdu įvertinęs duomenų visumą, net ir padarytus žymius kito automobilio apgadinimus, teismas pripažįsta, kad iš įvykio vietos G. P. išvažiavo nesuprasdamas apie kilusį eismo įvykį, tinkamai neįvertinęs faktinių aplinkybių, neturėdamas tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, ir tai padarė dėl savo neatsargumo, t. y. nenumatydamas, kad dėl tokio jo kaip vairuotojo elgesio gali kilti įstatymo numatyti padariniai. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad G. P. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties, todėl pradėtą administracinę teiseną šioje dalyje nutraukia nustatęs vieną iš teisenos negalimumo aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje.
G. P. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis dėl padarytų pažeidimų gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Išimtinių sąlygų ir lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindu pažeidėjai būtų galima taikyti švelnesnę nei įstatymas numato atsakomybę – nenustatyta. Skirdamas pažeidėjui nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, G. P. asmenybę, sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. G. P. praeityje baustas administracine tvarka, padarė du pažeidimus Kelių eismo saugumo srityje, jis nevedęs, dirbantis. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti už kiekvieną iš padarytų pažeidimų G. P. paskiriant straipsnių sankcijose numatytas pinigines baudas, žemiau sankcijoje numatyto jų vidurkio.
Byla baigta nagrinėti nedalyvaujant pažeidėjui, nes teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad iškviesti į posėdį G. P. dėl jo sulaikymo užsienyje – nėra galimybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
G. P. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, skirti 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.
G. P. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) litų dydžio baudą.
G. P. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinus G. P. skirti galutinę nuobaudą - 200 (dviejų šimtų) litų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.