Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Sigitui Bružui, kaltinamajai G. Ž., jos gynėjui advokatui Albertui Kruminui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Ž. 2019 m. balandžio 11 d. apie 18 val. 00 min., Akmenės (duomenys neskelbtini), būdama nukentėjusiajai A. V. priklausančiame bute, iš nukentėjusiosios A. V. rankų paėmusi jos piniginę, išsiėmė 50 Eur kupiūrą ir tokiu būdu – atvirai, nukentėjusiajai matant, pragobė svetimą turtą – nukentėjusiajai A. V. priklausančius 50 Eur grynųjų pinigų, tuo padarydama nukentėjusiajai A. V. 50 Eur turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. Ž., 2019 m. balandžio 11 d. apie 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama atvirai – atimdama iš nukentėjusios A. V. rankų piniginę ir suprasdama, jog nukentėjusioji mato, pagrobė iš piniginės svetimą nukentėjusiajai A. V. turtą – 50 Eur grynųjų pinigų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl G. Ž. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą veiką, todėl ji baustina už šio nusikaltimo padarymą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamoji G. Ž. po nusikalstamos veikos padarymo iš įvykio vietos pasišalino, todėl nebuvo sulaikyta, dėl tos pačios priežasties, jai neblaivumas nenustatytas, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, jog pati kaltinamoji nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi ir pripažįsta, jog ši aplinkybė turėjo įtakos jos poelgiui, todėl vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamosios G. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tyčinį nusikaltimą ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – G. Ž. teisiama pirmą kartą (b. l. 34), vieną kartą bausta administracine tvarka, administracinė nuobauda galiojanti (b. l. 35), nedirbanti, užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 37), spręstina, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus bei bausmės terminą didesnį nei numatytas vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalyje).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, G. Ž. kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamosios G. Ž. priteisti 50 Eur.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamosios G. Ž. priteisti 50 Eur. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog reikalaujama priteisti turtinė žala padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, tai pripažino ir pati G. Ž., todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant reikalaujamą sumą iš kaltinamosios (BPK 109, 112, 113, 115 straipsniai, CK 6.249, 6.263 straipsniai).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu G. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 47–48).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–308 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307, 428, 432 straipsniais

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 3 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 3 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš G. Ž. 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus G. Ž. 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. Ž., kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti G. Ž., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.