Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-12-20 · Administracinė byla Nr. I-1228-243/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-12-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
I-1228-243/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00837-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Rietavo skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1228-243/2013Proceso Nr. 3-63-3-00837-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 70.1; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Ilonai Dumšienei, pareiškėjui A. A., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovei Karolinai Pavlovskajai, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2013-07-11 sprendimo Nr. 36SD-(14.36.104)-1612 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. A. skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013-07-11 sprendimą Nr. 36SD-(14.36.104)-1612, kuriuo atsakyta į R. K. gamybinės komercinės įmonės prašymą išaiškinti, ar galima atlikti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Plungės raj. Sav., (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus vienu masyvu. Nurodo, kad ginčijamame sprendime pasiūlyta vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktu, kuriame reglamentuota matavimo tvarka ir nurodyta, jog žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nurodo, kad jam priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus, todėl, nusprendęs atlikti tikslius kadastrinius matavimus, kreipėsi į matininką R. K. Teigia, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia jo interesus, nes jame nurodyta, jog pagal sklypo suformavimo archyvinius dokumentus sklypą kerta 6 m. bendro naudojimo kelias, kurio plotas neįskaitytas į bendrą žemės sklypo plotą. Pareiškėjo teigimu, toks atsakymas – sprendimas reiškia, kad žemės sklypą reikės dalinti į kelis atskirus sklypus, o tai pažeidžia jo interesus. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013-07-23 sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1555 nurodė, kad skundas jau buvo išnagrinėtas 2013-05-23 raštu Nr. 1SS-(10.5)-1078, todėl pakartotinis nenagrinėjamas. Argumentuoja, jog atkuriant nuosavybės teises pagal žemėtvarkos projektą jam suformuotas vientisas žemės sklypas ir nėra duomenų, kad sklype yra bendro naudojimo kelias, kurio plotas neįskaitytas į sklypo plotą, nekilnojamojo turto registre taip pat nenurodyta apie jo nuosavybės apribojimus. Teigia, kad teisės aktai neįpareigoja jo dalinti žemės sklypo į dalis prieš jo paties valią.

Pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašo patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog vadovaujantis Plungės rajono Nausodžio seniūnijos Varkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, patvirtintu Telšių apskrities viršininko administracijos 2000-12-11 įsakymu Nr. 2055, 2000-12-16 paženklintos žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, užpildytas žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas bei parengtas lauko matavimų brėžinys (abrisas). Teigia, jog sklypo paženklinimo – parodymo akto 3 punkte nurodyta, kad sklypą kerta 6 m bendro naudojimo kelias ir kad šį aktą pasirašė pats pareiškėjas. Nurodo, jog bendro naudojimo kelias (vietinės reikšmės vidaus gruntinis kelias) suprojektuotas tam, kad į savo valdomus žemės sklypus galėtų patekti kitų sklypų savininkai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktą žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai (b.l. 32-34).

Atsakovo atstovė prašo skundo netenkinti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, kt.). Aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks aktas, nenagrinėtina teismų.

Nustatant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas, administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, vertintina, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2013-07-11 raštą Nr. 36SD-(14.36.104)-1612, kuriuo atsakyta į R. K. gamybinės komercinės įmonės prašymą išaiškinti, ar galima atlikti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Plungės raj. Sav., (duomenys neskelbtini)., kadastrinius matavimus vienu masyvu, ir pasiūlyta vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktu (b.l. 10, 11). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo skundžiamas raštas buvo surašytas ne jam, o atsakant į R. K. gamybinės komercinės įmonės prašymą ir kad jame nėra išdėstyta privalomų nurodymų, o tik siūlymas vadovaujantis teisės aktų reglamentuota kadastrinių matavimų tvarka atliekant pareiškėjo žemės sklypo matavimus. Tokio turinio raštas pats savaime pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes jame nėra nurodyta privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų, ar išdėstyta kitų tokį sprendimą priėmusios viešojo administravimo institucijos vardu priimtų sprendimų, galinčių konkrečiai įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Pareiškėjas nenurodo ir iš bylos duomenų negalima konstatuoti, kad ginčijamame rašte buvo nustatytas koks nors privalomojo pobūdžio patvarkymas, kurio įvykdymas yra susijęs su pareiškėjo teisėmis ar pareigomis, juo nebuvo nustatytos konkrečios teisinių santykių dalyvių teisės ir pareigos, todėl ginčijamas raštas vertintinas kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei adresatui R. K. gamybinei komercinei įmonei, todėl jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui, o kai ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą ji nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, kt.).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Nutraukus bylą pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas (b.l. 15).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 105-106 straipsniais,

nutaria:

nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2013-07-11 sprendimo Nr. 36SD-(14.36.104)-1612 panaikinimo,

grąžinti pareiškėjui A. A. sumokėtą 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį, kurio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėjos Vida StonkuvienėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė