Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimo V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis savo ūkyje nuo 2010 m. rudens leido dirbti S. P. ir P. Š., nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, apie asmenų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais V. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, jog pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Teisėjų kolegija nustatė, kad V. A. buvo surašytas Protokolas už tai, kad 2010 m. gruodžio 14 d. pareigūnams atliekant patikrinimą V. A. ūkyje buvo rasti dirbantys S. P. ir P. Š. (b. l. 1). Su minėtais asmenimis nebuvo sudarytos darbo sutartys bei teisės aktų nustatyta tvarka apie asmenų įdarbinimą nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 15-16). Teikdami pirminius paaiškinimus S. P. ir P. Š. nurodė, jog prižiūri administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galvijus, iš viso – 34 arklius bei 30 raguočių, per dieną už darbą jiems mokama po 10 litų bei suteikiama gyvenamoji vieta ir maistas (b. l. 3-4). Teismo posėdžio metu minėti asmenys teikė savo pirminiams paaiškinimams prieštaraujančius parodymus, nurodydami, jog su V. A. dėl darbo ūkyje nesitarė, jokio atlyginimo iš jo negauna, kartais padeda pašerti arklius, o V. A. duoda valgyti, cigarečių bei suteikia gyvenamąją vietą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis nėra ūkininkas ir savo ūkio įregistravęs neturi, laiko arklį ir 5 kumeliukus, su S. P. ir P. Š. dėl darbo ūkyje nesitarė, jie patys kartais padeda daržinėje nuritinti šieno, už tai V. A. jiems duoda cigarečių ir maisto, kas sudaro 10 litų (b. l. 22).

Teisėjų kolegija, įvertinusi S. P. ir P. Š. pirminius paaiškinimus, teiktus patikrinimą atlikusiems pareigūnams (b. l. 3-4), sprendžia, jog realaus darbo faktas byloje įrodytas. Prieštaringus S. P. ir P. Š. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teisėjų kolegija vertina kaip jų suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi minėti asmenys gyvena bei dirba pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais nebuvo apklausti patikrinimą atlikę pareigūnai A. R. bei K. A. Pažymėtina, kad nelegaliai dirbantys asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, gaunant kitokio pobūdžio naudos ir nelegalių darbo santykių ir pan.), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs patvirtinant ar paneigiant reikšmingas bylos aplinkybes bei teisingam bylos išnagrinėjimui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, V. A. laikytinas tinkamu ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu. Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino svarbias nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, aplinkybes, t. y. ar nustatytas realaus darbo faktas bei ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir S. P. bei P. Š. santykiai turėjo darbo teisiniams santykiams būdingų požymių: ar buvo susitarimas dėl darbo, ar asmenys pakluso V. A. nustatytai darbo tvarkai, ar buvo tartasi dėl darbo funkcijų bei atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, realaus darbo faktas V. A. naudai bei darbo teisinių santykių požymiai byloje įrodyti Protokolu, tarnybiniu pranešimu, pirminiais S. P. ir P. Š. parodymais bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog V. A. ūkyje minėti asmenys tęstinį laiką atliko tam tikrus darbus bei už juos gavo nepiniginės formos atlyginimą (b. l. 1, 2, 3, 4, 22-23). Šias faktines aplinkybes apklausti liudytojais galėtų patvirtinti arba paneigti patikrinimą atlikę pareigūnai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad byloje nepateikta įrodymų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog atlyginimas už dirbtą darbą buvo mokamas ne pinigine forma, pvz., atlyginant natūra, įskaitant skolą ir pan. (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 232-233). Nagrinėjamu atveju, net ir nenustačius, jog S. P. ir P. Š. buvo mokamas piniginės formos atlyginimas, aplinkybė, jog minėtiems asmenims už jų atliktus darbus buvo duodama maisto bei suteikiama gyvenamoji vieta, vertintina kaip darbo užmokestis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, byloje liudytojais neapklausė patikrinimą atlikusių pareigūnų A. R. bei K. A., netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.