- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- I-2894-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau–TI-K), 8 500 Eur žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-04-21 nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį, kurioje žalą kildina iš ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo.
Šalies argumentai
Skunde (b. l. 21–26) nurodė, jog negalėjo turėti ilgalaikių pasimatymų su savo sutuoktine. Teko pyktis, pablogėjo jų santykiai. Tokie veiksmai prilygo kankinimui.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 42–46) nurodo, jog pareiškėjas 2011-04-13 į įstaigą atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, keletą kartų buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Vilniaus pataisos namus, Šiaulių tardymo izoliatorių, Kauno tardymo izoliatorių, o 2017-03-06 išvyko į Vilniaus pataisos namus.
Šalies argumentai
Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas 2017-03-06 kreipėsi į teismą dėl tariamai padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį su pertraukomis praleido Lukiškių TI-K, nuo 2011-04-03 iki 2017-03-06.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškina, kad Lukiškių TI-K pasimatymai organizuojami vadovaujantis Ilgalaikių pasimatymų su sugyventiniais suteikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 207-02-27 įsakymu Nr. V-56 ir Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-12-30 įsakymu Nr. 1-356.
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas atsakovui skundų dėl ilgalaikių pasimatymų nepateikė. Atkreipia dėmesį, jog Lukiškių TI-K iki 2017 metų sausio mėnesio nebuvo įrengti ilgalaikių pasimatymų kambariai.
Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita. Mano, kad ginčo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius atsakovų atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
Atsakovo atstovas prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo dienos. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2017-03-13 (pagal išsiuntimo datą ant voko, b. l. 10) ir reikalavimui dėl dalies žalos atlyginimo praleido ieškinio senaties terminą.
Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo objektyviai užkirstos galimybės kreiptis į teismą. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo buvimo laikotarpiu nuo 2014-03-13 iki 2017-03-13.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (pvz., 2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). LVAT 2016-09-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-850-662/2016 išaiškino, kad kalinimo įstaiga, užtikrindama Konvencijos nuostatų taikymą, turi imtis pozityvių veiksmų, garantuojančių tinkamą teisės į šeimos gyvenimo gerbimą įgyvendinimą, kad asmuo galėtų palaikyti ryšius su savo artimaisiais ir taip saugoti ir puoselėti savo šeimą, o esant skirtingam suimtojo ir nuteistojo teisinės padėties reguliavimui, nurodyti objektyvius pagrindus, pagrindžiančius skirtingos teisinės padėties buvimą. Kalinimo įstaiga savo veikloje turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, bet ir įsigaliojusiomis, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. EŽTT byloje Varnas prieš Lietuvą konstatavo, kad Lietuvos teisės aktai iš esmės riboja kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų teises į pasimatymus labiau negu nuteistų asmenų, laikomų pataisos namuose, kaip ir pareiškėjo atveju, todėl toks ribojimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad laisvės atėmimo įstaiga, šiuo atveju Lukiškių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. iš pareigos). Priešingai, tokios teisės realizavimas siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą, ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. pagal savo kompetenciją) pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014, 2015-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-442/2015).
Nagrinėjamu atveju skunde pareiškėjas tvirtina, jog jam ir sutuoktinei nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Be to, pareiškėjas nurodo, jog ne kartą kreipėsi su prašymais į pareigūnus dėl pasimatymų skyrimo (b. l. 56), tačiau minėtų teiginių nepagrindžia jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ar jo sutuoktinė būtų kreipęsi su konkrečiais prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir Lukiškių TI-K atsisakė juos suteikti. Priešingai, byloje esantis Lukiškių TI-K 2017-05-05 tarnybinis pranešimas Nr. 24-2787 (b. l. 52) patvirtina, jog pareiškėjas nė karto nesikreipė dėl pasimatymų su sutuoktine. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo. Darytina išvada, jog šiuo aspektu nenustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas netenka prasmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.