Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-831/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
1-149-831/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64156-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Kaltinamasis
H. T., Kaltinamojo
Advokatai
Renas Bradūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-831/2016Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-64156-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.2.4.; 2.3.6.4.5. (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant

Prokurorui Giedriui Šalaševičiui,Kaltinamajam H. T.,Kaltinamojo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

H. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., nevedęs, nedirbantis, nesimoko, 9 klasių išsilavinimo, neteistas, tačiau 2015-02-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu už dviejų nusikaltimų, numatytų LR BK 178 str. 2 d., padarymą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. T. pagrobė automobilį, tai yra 2015 m. lapkričio 20 d. apie 22.30 val., iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė A. Ž. priklausantį automobilį VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Kaltinamasis H. T. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad įvykio vakarą, buvo mokyklos renginys. Po renginio išėjo į miestą, sode buvo daug jaunimo ir prisijungė prie jų. Kai visi pradėjo skirstytis namo jis su A. V. nutarė pasikviesti P. Ž.. Nuėjo, duris atidarė jo tėtis A. Ž.. Jis buvo apgirtęs, sakė, kad P. Ž. miega ir A. V. nuėjo namo, o ji pasiliko mieste. Tik kai grįžo namo mama jam pasakė, kad jo ieškojo policija. Nieko dėl to nedarė, nesikreipė pats į policiją. Kelintą valandą grįžo namo negali pasakyti. Neigia pavogęs automobilį.

Telefonu su mama tą vakarą kalbėjo, ji jam skambino. Skambino jau po to kai išėjo iš P. Ž.. Ką kalbėjo nepamena. Klausė kur jis ir jis sakė, kad yra mieste. Buvo jau vienas ir ieškojo mieste kompanijos. Kelintą valandą buvo pas A. Ž. nepamena. Po renginio, kuris baigėsi 21-22 valandą, buvo sode, kiek laiko ten prabuvo nepamena, kai visi pradėjo skirstytis tai ir jie išėjo. Ką buvo apsirengęs neatsimena. Mama skambino jau po renginio, norėjo, kad namo pareitų ir klausė kur jis yra. Sakė, kad tuojaus pareis ir išjungė telefoną. Ir parėjo po to. (t.2 b.l. 72)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo išgėręs tą dieną ir parduotuvėje susitiko su E. P.. Buvo nuėjęs nusipirkti degtinės, ir ji prašė mašinos. Pasiėmė tą mašiną, o jis tuo metu miegojo. Išgėręs buvo ir iš viso nelabai prisiminė, kad žadėjęs buvo duoti jai mašiną. Po to kvietė pagalbą, galvojo, kad pavogė mašiną, o pasirodo, kad buvo paskolinęs. Vėliau paaiškėjo, kad sudegė ta mašina. Po to suderino viską ir su juo E. P. atsiskaitė.

Galėjo viskas būti 2015 metų lapkričio 20 dienos vakare. Namuose tą vakarą dar buvo žmona J. Ž.. Ar tą vakarą buvo atėję kokie sūnaus draugai neatsimena. Mašiną laikė garaže, raktelius taip pat. Jei E. P. norėjo išsivaryti automobilį tai turėjo sėsti ir išvažiuoti, raktelius sakė, kad buvo palikęs. E. P. nebuvo pas jį į namus atėjusi tą vakarą. Jam pasakojo, kad garažo vartai buvo atidaryti, kiemo irgi, tačiau to jis neatsimena. Garažą šiaip tai visada uždaro, o kiemo vartus ne visada uždaro.

Neatsimena ar girdėjo kaip žmona skambino į pagalbos telefoną. Kaltinamąjį H. T. iš matymo pažįsta, jis ateina pas kaimyną, jie bendraklasiai. Jis turi sūnų, jam 27 metai. Pas juos H. T. neužeidavo.

Neatsimena ar tą vakarą bendravo su policijos pareigūnais. Kai pranešė, kad mašina sudegė tada išsiaiškino kaip viskas buvo, kad davė mašiną.

Kad pats davė mašiną pasakė per apklausą policijoje, o ar pats pranešė policijai apie tai neatsimenu.

Su kaltinamojo mama J. T. nelabai pažįstamas. Gatvėje susitikę pasisveikina, o kalbėti kažką apie kitokius reikalus tai to nebuvo. Iki įvykio ar kalbėjosi su ja telefonu neatsimena. Po įvykio gal kokį kartą telefonu ir bendravo su ja. Visai kitais reikalais kalbėjo, ne dėl šio įvykio, o šiaip buvo reikalai, vaistų lyg prašė parvežti iš Kaliningrado srities.

Kai E. P. pasakė, kad pasiėmė automobilį ir jis sudegė, nepranešė policijai apie tai. Nesuprato, kad pradėtas tyrimas.

Parodymai skiriasi nes buvo neblaivus. Kas skambino į policiją ar pats, ar žmona neatsimena. Kodėl lapkričio 24 dieną sakė, kad pats skambino nežino, neatsimena.

Kai mašina buvo išvaryta, tuo laiku miegojo kambaryje. Kodėl lapkričio 24 dieną sakė, kad automobilis išvažiavo po pokalbio su H. T. nežino, tų smulkmenų nelabai atsimena. Ir lapkričio 24 dieną visko gerai neatsiminė. Gal teisingai užrašyti parodymai, nežino ar taip buvo, kaip tada sakė. Žmonai nesakė, kad mašinos nevogė, kad ją skolino nes jie nebendrauja. Ar lapkričio 23 dieną, pirmadienį, buvo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje jis neatsimena. Ant akto pasirašė po kokios savaitės ar dešimt dienų. (t.2. b.l. 47-48)

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. parodė, kad 2015-11-20 apie 23 val., iš sutuoktinės telefono paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė apie jam priklausančio automobilio vagystę. Kas iš kiemo išvairavo automobilį VW Passat valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nematė, tačiau pranešdamas įvardino H. T., nes jis buvo užėjęs pas jo sūnų P. Ž.. Suklydo policijai pranešdamas apie galimą automobilio vagystę, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pamiršo, jog automobilį paskolino E. P., kuri ryto metu jam pranešė apie tai, jog automobilis sudegė. Dėl patirtų nuostolių E. P. jokių pretenzijų neturi. E. P. atlygino jam padarytą žalą sumokėdama 1000 eurų ( b.l. 47-48); papildomos apklausos metu A. Ž. parodė, kad J. T. pažįsta iš matymo, tačiau su ja nebendrauja. Po 2015-11-21 kelis kartus yra kalbėjęs telefonu su J. T., kadangi jai pardavė benzino. (b.l. 50-51)

Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad šuo labai lojo. Lauke pastebėjo jauną vyruką su kuprine ir pakvietė vyrą. Prikėlė jį, nes girtas miegojo. Jis nuėjo, jiedu kažką pasikalbėjo ir tuoj pat atėjo, ir tas vyrukas nuėjo. Ir vyras vėl nuėjo į savo kambarį, o ji žiūrėti televizoriaus, bet vėl tas šuo lojo tai pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad vartai atidaryti ir kol nuėjau į kambarį pakviesti vyrą pamatė, kad mašina per kiemą nuvažiavo. Skambino į policiją, pasakė, kad pavogė automobilį.

H. T. nepažįsta, tikrai nebuvo jo mačiusi.

Norėdamas išvaryti mašiną pirmiausia turėjo pakelti garažo vartus, o kiemo vartai buvo atidaryti. Ji pati matė, kaip vaikinas atidarė garažo vartus.

Paskambinusi pagalbos telefonu pasakė asmens pavardę, nes vyras parėjęs pasakė pavardę to vyruko, kuris buvo atėjęs. Vaikino pavardę jai pasakė A. Ž.. Po to atvažiavo policija ir bendravo su vyru. Jis girtas buvo, bet jie kalbėjosi. Jie kažką kalbėjo, o ką ji neklausė. Pagal savo būklę vyras galėjo pasakyti pareigūnams, jis viską suprato, nors ir girtas buvo. Buvo nubėgęs į garažą, išsigandęs buvo.

Prieš įvykį garažo vartai buvo nuleisti, ji tai matė, kai grįžo iš mamos. Tą vakarą vartai buvo nuleisti tikrai. Vartai buvo uždaryti ir tuo metu kai vyras kieme kalbėjosi su vaikinu

Kodėl policijai nesakė, kad matė kaip pakėlė vartus nežino, jai atrodo, kad kaip klausinėjo taip ir pasakė. Gal to neklausė tada. Jei kieme būtų buvusi moteris, o ne vyrukas tai būtų mačiusi. Ten vaikinas buvo, o ne moteris. (t. 2, b.l 48-51)

Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad gavę iškvietimą atvyko ir atliko savo darbus iškvietimo vietoje. Atvykus į įvykio vietą automobilis buvo baigęs degti, jau buvo beveik visai sudegęs tik dar iš rato rūko dūmai, tai dar jį perliejo visą. Jie buvo atsakingi tik už gaisro gesinimą.

Įvykio vietos neprisimena. visi tikslūs duomenys yra surašyti gaisro akte. Aktą surašė jis, o po to dar surašo priešgaisrinės inspektorius dėl ko kilo gaisras.

Iš įvykio vietos automobilio prie jų nepaėmė, apie tai nieko nežino. Automobilis stovėjo ant kelio, važiuojamojoje kelio dalyje, ne griovyje ar šalikelėje, bet ant kelio.

Pranešimą apie šį įvykį gavo iš bendro pagalbos centro iš Alytaus.

Apie automobilio apžiūrą jis nerašė, tiesiog kiek pamena jo išvadoje buvo įrašyta, kad automobilis visiškai sudegė. Tiek matė vizualiai atvykę, kad jis sudegęs, o ekspertizių, detalios apžiūros jie nedarė.

Klausimas dėl gaisro priežasčių nustatymo geriau tiktų priešgaisrinės inspektoriui. Priežasties jis nenustatinėja. Apžiūrėti vietoje automobilį neįeina į jo pareigas, o akte jis įrašo kada kilo gaisras, kada lokalizuota, kada likviduota, kada gautas iškvietimas, kada atvyksta pirmas automobilis. Tai visa tai surašoma akte ir dar įrašo kas sudega, būtent kokie daiktai ir viskas, o visa kitą tyrimą praveda priešgaisrinės inspektoriai. (t. 2, b.l. 51)

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad žino apie sudegusį automobilį. Jei gerai atsimena, kad tai buvo VW PASSAT universalas, senas. Įvykis buvo seniai, kiek pamena, kai atvažiavo viskas buvo sudegę. Jie ilgai važiavo į ten nes ganėtinai toli buvo, link Vištyčio į tą pusę, o kaimo pavadinimo nepamena. Gaisro priežastį nustatyti ne jų pareiga. Kad tas automobilis vogtas nežinojo, jie tik važiavo į degantį automobilį, toks iškvietimas buvo. Jis buvo visiškai sudegęs, net spalvos nėjo rasti. Automobilis stovėjo ant kelio, ten paprastas kaimo keliukas. (t. 2, b.l. 51-52)

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jam žinoma, kad buvo gautas iškvietimas dėl degančio automobilio. Nuvažiavo, jis baigė sudegti, padavė vandenį ir jo darbas tuo baigėsi, išvažiavo toliau į tarnybą. Automobilis stovėjo lauko keliuke, ne miške, iki miško dar kažkiek metrų. Apie gaisro kilimo priežastį nežino visiškai nieko. Kai atvažiavo į įvykio vietą vienas policijos ekipažas jau buvo atvykęs, o jie atvažiavo paskui kitą. Kad automobilis vogtas nežinojo. (t. 2 b.l. 52)

Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gesinti automobilio. Atvažiavo į įvykio vietą ir automobilis buvo beveik sudegęs. Automobilis buvo miško keliuke, netoli miško. Policijos pareigūnai įvykio vietoje irgi buvo. Ar buvo kalba apie tai, kad automobilis vogtas neatsimena. (t. 2, b.l. 52)

Liudytojas E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl sudegusio automobilio atliko apžiūrą dėl priežasties nustatymo. Pirmadienį atvyko automobilio savininkas su moterimi. Ji paaiškino, kad vairavo automobilį, jis jai užgeso ir bandant užvesti pajuto laidų kvapą. Tada išėjo ieškoti pagalbos ir tuo momentu užsidegė automobilis. Automobilis buvo nugabentas į Marijampolėje esančią aikštelę, kur saugomi automobiliai ir ten apžiūrėtas. Apžiūrėjus buvo nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo automobilio elektros įrangos gedimas.

Pranešimą gavo telefonu iš bendro pagalbos centro pamainos vado. Į įvykio vietą jis nevyko. Apžiūrėjo automobilį pirmadienį Marijampolės aikštelėje. Važiavo vienas, lydėjo Marijampolės kolegos, o apžiūrą atliko jis vienas. Su atvykusiais vyru ir moterimi kalbėjosi pirmadienį pirmoje dienos pusėje, o automobilį apžiūrėjo antroje dienos pusėje.

Kalbėjosi su automobilio savininku A. Ž.. Susiskambino, gavo telefono numerį iš policijos ir jie atvažiavo. Savininkas buvo blaivus, bent jau kvapo neužuodė.

Aktas surašytas lapkričio 21 dieną. Pirminę informaciją akte surašo skyrininkas, o apie priežastis įrašo atsakingas pareigūnas todėl data ant akto neatitinka, lieka gaisro data. Būna išvykimas ir pamainos vadas pildo. Čia yra vidaus dokumentas. Aktas yra su nurodytais laikais, su atvykimu, išvykimu, nurodoma kada užgesinta ir datą pildo pamainos vadas. Jis rašo tik priežastį. Tai vidaus dokumentas, o ne procesinis dokumentas. Dėl gaisro priežasties nustatymo tai labiau informacijos patikslinimas.

Kad automobilis vogtas jis nežinojo, kiek pamena tik vėliau gavom užklausimą pateikti medžiagą tyrimui ir ji buvo persiųsta policijos komisariatui.

Jo pateikta išvada dėl gaisro priežasties buvo elektros gedimas, pagal automobilio terminius pažeidimus metalinių konstrukcijų gaisro židinio zona variklio skyriuje. Automobilis buvo visiškai sudegęs, bet pagal metalinių konstrukcijų terminius pažeidimus labiausia tikėtina, kad židinys variklio skyriuje. Rašydamas aktą jis rėmėsi ir paaiškinimais.

Tarp atvykusių vyro ir moters nebuvo jokių ginčų. Atvyko į tarnybines patalpas, į kabinetą ir aiškino aplinkybes, kaip viskas buvo. Kaip automobilis pateko pas moterį jis nesigilino. Ant akto nukentėjusysis pasirašė lapkričio 23 dieną. (t. 2, b.l. 52-53)

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbant su kolega buvo gautas pranešimas, kad Virbalyje, Vištyčio gatvėje, iš asmens yra pavogtas automobilis. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas, jis buvo neblaivus ir įvardino lyg ir, kad galimai galėjo automobilį pavogti H. T.. Pranešė apie tai budėtojui ir dar važiavo per apylinkes ieškoti, tikėjosi, kad gal važinėsis netoliese, bet nerado. Tada informavo operatyvinę grupę, kad pradėtų tyrimą.

Į namus pas H. T. buvo nuvykę. Rado namuose kažkurį iš tėvų, lyg ir su tėvu bendravo, bet daug laiko praėjo ir tiksliai pasakyti negali. Prie sudegusio automobilio naktį neteko būti. Nukentėjusysis buvo išgėręs, bet girtumo jie nenustatinėjo, o šiaip kalbėjo ir nebuvo visiškai neadekvatus. (t. 2, b.l. 53)

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad lapkričio mėnesį dirbo su kolega A. T. ir iš Marijampolės AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Virbalyje, Vištyčio gatvėje buvo pavogtas automobilis. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas, kuris stovėjo prie garažo ir teigė, kad H. T. galimai pavogė automobilį iš garažo. Jie dar pasiteiravo ar tikrai vagystė, o ne kažkas kita ir užtikrino, kad tikrai jam pavogė automobilį. Vėliau jie su kolega važinėjo po Virbalį ieškodami minėto automobilio, kuris buvo įvardintas kaip VW PASSAT, buvo nurodyti valstybiniai numeriai. Buvo pas H. T. tėvus, tačiau jo paties nerado, todėl važinėjom po Virbalio gatves ir ieškojo automobilio. Tą naktį jo nerado, tik vėliau sužinojo, kad tas automobilis buvo padegtas. Jaunimo susibūrimo vietose dairėsi, bet nerado. (t.2, b.l. 53-54)

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad iš kolegų gavo pranešimą, kad galimai yra įvykdyta vagystė. Nuvyko į Virbalį, gatvės neprisimena, kiemas buvo uždaras, varteliai uždaryti ir prisikėlė pranešėjus. Atėjo pranešėjo žmona ir nusivedė juos į kambarį, prikėlė pranešėją, kuris miegojo ir matėsi, kad yra neblaivus. Pradėjo aiškintis kas atsitiko. Pranešėjo žmona paaiškino, kad ji nemiegojo ir pro virtuvės langą pamatė kieme degant šviesą, kuri užsidega nuo judesio, pradėjo loti šuo todėl pagalvojo, kad kažkas įtartino. Nuėjo ir prisikėlė vyrą ir aiškino, kad pamatė iš garažo išvažiuojantį automobilį, jau išriedantį iš kiemo. Pranešėjas nurodė, kad įtariamą asmenį yra matęs, jis bendrauja su jo sūnumi, galimai su juo išgėrinėja ir matė jį už vairo išvažiuojant iš kiemo, nes degė šviesa ir jis matė. Jų parodymai buvo neadekvatūs ir jam atrodo, kad šias aplinkybes nurodė ir vienas, ir kitas.

Ar buvo nustatinėjamas girtumas nepamena. Pagal nurodytą laiką girtumą bus nustatęs jis, bet koks buvo nustatytas nepamena.

Neprisimena, kad moteris būtų sakiusi, kad ji matė atidarant garažo vartus. Su pranešėju susišnekėti ėjo, ant kojų pastovėjo, veiksmai buvo koordinuoti ir aiškino viską. Jis jo neapklausinėjo, nes jis buvo neblaivus ir jam buvo įteiktas šaukimas procesinius veiksmus atlikti komisariate.

Prie sudegusio automobilio jis buvo. Dar kai jie buvo komisariate, atvyko kaltinamojo mama, kuri pareiškė, kad galimai rado tą automobilį sudegusį miške ir nurodė vietovę. Nurodė, kad buvo susisiekusi su sūnumi, kuris nurodė, kad randasi ta pačia kryptimi ir po to su juo jau negalėjo susisiekti nes telefonas buvo išjungtas. Kažkuris ekipažas buvo nuvykęs į įvykio vietą ir kadangi automobilyje buvo dujų įranga, tai išsikvietė gelbėtojus.

Jis konkrečiai su kaltinamojo motina nebendravo tik matė, kaip ji atėjo į komisariatą ir girdėjo kaip sakė, kad rado automobilį ir su kaltininku neina susisiekti.

Prie automobilio atvažiavo kartu su gaisrininkais. Jie kalbėjo tarpusavyje buvo pasakyta, kad automobilis galimai pavogtas iš Virbalio. (t. 2, b.l. 54-55)

Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neatsimena, praėję beveik metai. Praeitais metais gal lapkričio mėnesį dirbant operatyvinės grupės sudėtyje buvo gautas pranešimas dėl automobilio vagystės. Kadangi tuo metu buvo užsiėmusi tai pirmiausiai į tą pranešimą sureagavo prevencijos skyriaus pareigūnai A. T. ir A. B., kurie tuo metu dirbo Kybartų - Virbalio pusėje todėl pirmieji nuvyko į įvykį. Po to susisiekė telefonu ir jie paaiškino, kad pavogtas automobilis iš garažo ir, kad pranešėjas yra neblaivus ir, kad vagyste įtariamas H. T.. Sakė, kad važiuos pas jį namus, patikrins ar jis yra ir pasidairys automobilio. Po kiek laiko atsilaisvinus nuvyko į įvykio vietą. Nepamena kas pasitiko ar žmona, ar vyras, bet garažą aprodė vyras, buvo apžiūrėta įvykio vieta ir nuėjo į vidų išsiaiškinti aplinkybių. Jei neklysta, nusistatė neblaivumą nukentėjusiojo ir procesinių veiksmų dėl neblaivumo neatliko. Nukentėjusiojo parodymai buvo nelabai nuoseklūs. Nepamena ar tuo laiku apklausinėjo nukentėjusiojo žmoną. Vėliau grįžo į komisariatą suforminti visų procesinių veiksmų ir į komisariatą atvyko H. T. mama su kažkokia moterimi, kuri pasakė, kad ieškojo sūnaus, kuris lyg ir teigė, kad eina link namų nuo miško, ir ji važiuodama pamatė degantį automobilį. Tai gali būti tas pats automobilis, kurį jos sūnus galimai galėjo pavogti. Atsimena, kad apsiklausė H. T. motiną dėl automobilio radimo aplinkybių ir kas jai aplamai žinoma dėl įvykio aplinkybių.

J. T. klausė ką jai daryti. Jai pasakė, kad jau nieko nepadarys, bus atliekamas ikiteisminis tyrimas, nebent jei tikrai sūnus yra kaltas, tai gali atlyginti nukentėjusiajam žalą.

Apsilankymo pas nukentėjusįjį metu jis pats įvardino, kad matė už vairo sėdintį H. T.. Tai pasakė pats nukentėjusysis. Dar jo paklausė ar jis tuo tikras, nes kaip minėjo, jis buvo neblaivus ir parodymai šiek tiek buvo abejotini. Bet jis sakė, kad tikrai jis, kad jį pažįsta, kad yra pas jo sūnų lankęsis ir net žino kur kas stovi, kur kas laikoma, nes, kaip aiškino nukentėjusysis, rakteliai buvo paslėpti garaže ir nežinant paimti ir užsivesti automobilį nėra taip paprasta. Be to teigė, kad kiemas apšviestas. Kai atvyko kiemas tikrai buvo apšviestas, buvo didelė lempa gerai apšviečianti kiemą ir nukentėjusysis teigė, kad gerai matė veidą.

Kai J. T. pranešė apie degantį automobilį tai ji ją pasisodino apklausai ir perdavė patrulių ekipažui informaciją, nurodė jiems patikrinti ar tikrai dega automobilis, ar tai tikrai tas automobilis. Ir patruliai pirmi nuvyko ir rado automobilį jau sudegusį. Ji iš karto po J. T. apklausos pati nuvyko į įvykio vietą, kadangi reikėjo apžiūrėti, įsitikinti ar tai tas pats automobilis. Dar kvietė gaisrininkus, nes automobilis buvo visas karštas ir jiems patiems nėjo pakelti variklio dangtį ir patikrinti identifikacinį numerį, kad tikrai įsitikinti, kad tai tikras tas automobilis, dėl kurio buvo pradėtas tyrimas.

Ji buvo įvykio vietoje ten būnant gaisrininkams. Oficialaus pranešimo, kad automobilis vogtas ji gal jiems ir nedavė, bet iš įvardino kas tai per automobilis ir dėl ko juos kvietė.

Dėl gaisro kilimo priežasties klausė, bet paprastai gaisrininkai nedaro išvadų. Įprastai tai daro priešgaisrinės inspektorius, o gaisrininkai patys net nesiima spręsti. O inspektorius nakties metu ne visada vyksta ir žiūri. Šiuo konkrečiu atveju inspektorius nebuvo atvykęs. Pats automobilis buvo paimtas ir išvežtas į saugojimo aikštelę ir niekur nedingo, buvo galimybė atlikti tyrimą. Be to jis buvo visas sudegęs ir kiek pamena gaisrininkai įvardino, kad pats židinys automobilio viduje, o ne iš išorės.

Automobilis į saugojimo aikštelę buvo nuvežtas jos nurodymu. Sunku pasakyti kodėl policijos pareigūnai nedalyvavo automobilio apžiūroje, nes pirminius veiksmus ji pasidarė, o ikiteisminio tyrimo metu kodėl tyrėjas nenurodė atlikti tokių veiksmų negali atsakyti.

J. T. į komisariatą buvo atvykusi su dar viena moterimi, kuri buvo pakankamai jauna.

J. T. apklausos protokole užfiksavo tai, ką ji sakė ir jai buvo pateiktas protokolas susipažinti. Ji susipažino ir pasirašė, kad surašyti teisingai. J. T. pati pasakė, kad ji susisiekė su sūnumi, kuris nurodė, kad eina nuo Nevadolės miško ir tik iš to buvo sužinota, kad ten tas automobilis yra, kad jis dega.

Nėra įsitikinus, kad ji atpažintų tą moterį su kuria J. T. buvo atvykusi naktį į komisariatą, bet iš ankstesnio darbo patirties jai atrodo, kad tai yra jos giminaitė. Nežino koks ryšys tarp jų, bet yra tekę forminti vagystę iš J. T. motinos namų ir jai atrodo, kad ta pati moteris buvo tada atvažiavusi. Ji gali būti apie 35 metų, amžiaus. (t. 2, b.l. 55-56)

Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jie sėdėjo su draugais miesto sode ir tarp jų buvo H. T.. Linksmai leido laiką, o po to jis su kitu draugu ėjo namo, o H. T. su A. V. nuėjo kitur. P. Ž. pažįsta. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jie nuėjo pas P. Ž. tai vadinasi taip ir buvo tik jau neatsimena, tikrai taip galėjo būti.

Tą pačią naktį su H. T. mama bendravo. Ji buvo privažiavusi ir klausė kur H. T., o jis pasakė, kad nuėjo pas P. Ž.. (t. 2, b.l. 56)

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 20 dieną buvo pas P. Ž. su H. T.. Galėjo būti jau vakaras, pritemę. Su P. Ž. neteko tada bendrauti, pasakė, kad jis miega. H. T. pabeldė ir jam pasakė, o jis pats tuo laiku buvo už kokių 10 metrų, jau buvau įėjęs pro vartus. Nematė su kuo H. T. kalbėjo. Girdėjo tik H. T. balsą. Paskui H. T. pasakė, kad P. Ž. miega ir jie išėjo, atsisveikino ir jis nuėjo namo, H. T. taip pat nuėjo link namų. (t. 2, b.l. 56)

Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė (t. 2, b.l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. T. parodė, kad H. T. yra jos sūnus, kuris 2015-11-20 apie 16.30 val. išėjo į mokyklą bei iki 22.00 val. namo negrįžo. Apie vidurnaktį pas ją į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pranešė, jog jos sūnus iš Virbalio gyventojo pavogė automobilį. Iškarto nepavyko susisiekti telefonu su sūnumi, nes jis nekėlė ragelio. Tik po kurio laiko pakėlė sūnus ragelį ir pasakė, kad jis eina nuo Navadolės miško. Ieškodama sūnaus prie Navadolės miško rado baigiantį sudegti automobilį, panašų į VW „Passat“ modelį (t. 1, b.l. 56-57); Papildomos apklausos metu 2015-11-24 J. T. parodė, kad 2015-11-21 nakties metu ieškodama sūnaus buvo atvykusi į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą. Atvyko, nes Navadolės kaime, netoli miško pastebėjo degantį automobilį. Automobilis buvo visiškai sudegęs, todėl gaisrininkams – gelbėtojams nepranešė. Susisiekus su sūnumi šis jai nesakė einantis nuo Navadolės miško. Jos nuomone, pirminę apklausą atlikusi pareigūnė bus ne taip supratusi jos parodymus. Sūnų Henriką namuose rado apie 03 val., sugrįžusi iš policijos. Vėliau bendravo su A. Ž. ir pastarasis paaiškino, kad suklydo kreipdamasis į policiją dėl automobilio vagystės, nes buvo pamiršęs, jog automobilį paskolino (t. 1, b.l. 59-60);

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą H. T. byloje. Apklausė liudytoją J. Ž.. Atliko papildomą, ne pirminę jos apklausą. Apklausą atliko Vilkaviškio mieste ir jos metu ji parodė, kad jai žinomos automobilio vagystės aplinkybės, ko ji nesakė pirminėje apklausoje ir net nurodė įtariamojo pavardę.

Apklausą atliko Vilkaviškio policijos komisariate, o jei protokole įrašyta Marijampolės policijos komisariatas tai gali būti, kad tikriausiai įvyko techninė klaida.

Moteris iš pradžių lyg ir nenorėjo kalbėti, buvo linkusi labiau nutylėti ir daugiau pasakojo apie savo santykius su vyru, kad tarp jų konfliktai, bet kadangi buvo gauta skambučio į pagalbos centrą stenograma, iš kurios matėsi, kad apie įvykį pranešė moteris, kuri nurodė vagystės aplinkybes, įvardino asmens pavardę, kuris tai galėjo padaryti, todėl moteriai buvo paaiškinta kaip yra ir tada ji paaiškino. Sakė, kad pirminėje apklausoje davė neišsamius parodymus, nes bijojo vyro. Kiek pamena visa tai turėjo būti užfiksuota protokole. Mano, kad apklausoje užfiksavo visas jos nurodytas aplinkybes. Apklausoje visada fiksuojama tai ką sako proceso dalyvis.

Neatsimena ar ji sakė, kad matė kaip vaikinas atidarė garažo vartus. Jei ji būtų tai nurodžiusi, tai būtų įrašyta į protokolą. Apklausos metu fiksuojama tai, ką sako proceso dalyvis. Mano, kad visos aplinkybės yra svarbios ir visos yra užfiksuojamos. Mano, kad liudytoja davė išsamius parodymus, nurodė kas buvo kieme, kas išvažiavo iš kiemo ir kas galimai vairavo automobilį.

Tikrai neatsimena ar ji sakė, kad pati matė asmenį, ar jai jį įvardino sutuoktinis, tik gerai atsimena, kad J. Ž. nurodė, kad automobilį galimai pagrobė H. T.. Mano, kad ji davė tikrai išsamius parodymus ir jie tikrai sutapo su pagalbos skambučio garso įrašu, su padaryta stenograma. (t.2, b.l. 70-71)

Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad iš A. Ž. pasiskolino automobilį. Grįžtant namo įvyko nelaimingas atsitikimas, nuostolius atlygino.

Su A. Ž. susitiko prie parduotuvės ir kalbėjosi. Sakė jam, kad norėtų pas giminaitę nuvažiuoti, bet negali nes mašina sugedusi. Jis sakė, kad gali jo automobilį pasiimti, kad jam nereikės tą dieną.

Kalbėjosi dienos metu. Automobilį pasiėmė ne iš karto po pokalbio, vakare nes galvojau tik į vakarą važiuoti. Kai pasiėmė buvo gal 21-22 valanda vakaro, neprisimena. Susitarė, kad paliks garažo duris atviras, rakteliai bus palikti mašinoje. Ji atėjo į kiemą, garažo durys buvo atdaros, sėdo ir išvažiavo. Galėjo būti apie 21 valanda.

Nuvažiavo iki giminaitės namų, bet viduje buvo tamsu, o ji ūkiškai gyvena ir galvojo, kad jau miegos ir nekėlė, apsisuko važiuoti namo. Bevažiuojant žvyrkeliu gal į duobę pataikė ar akmenį užkabino, ir ta mašina smilkti pradėjo, atsirado kvapas ir ji iš jos išlipo. Ji išsigando ir išėjo, pabėgo iš tos vietos.

Ji nežinojo, kad reikia gaisrinę kviesti. Niekada nebuvo susidūrusi su tokiu atveju. Kitą dieną nuėjo pas A. Ž. ir pasakė jam viską, o tą naktį nieko nedarė.

Pas A. Ž. nuėjo sekančios dienos ryte, gal kokios 9 valandos buvo.

Apie pareiškimą policijoje dėl automobilio vagystės nežinojo. Susitarė viską, atlygino nuostolius.

Ji su A. Ž. susitikdavo, viename miestelyje gyvena, bendraudavo, bet jo telefono numerio neturi, tik šiaip susitikdavo.

Anksčiau mašinos iš jo nesiskolino, nebuvo būtinybės, o tą kartą jo buvo sugedusi ir dabar dar ji sugedusi. Dabar kita mašina naudojasi, nes jos neapsimoka taisyti. Naudojasi sūnaus automobiliu, jis į Angliją išvažiavo ir jai liko mašina. Nuo kada naudojasi, neatsimena, gal nuo pavasario.

Su H. T. mama santykiai geri, jos bendradarbės, dirba kartu. A. Ž. automobilis buvo VW Passat, atrodo, kad dujos įdėtos. Greičių dėžė mechaninė, spalva tamsi buvo, gal tamsiai mėlyna, gal pilka, neprisimena gerai.

Kai atėjo pasiimti mašinos ji į namų vidų nėjo. Buvo susitarę. Šuo kieme buvo, lojo.

Kad atvažiuos į svečius su giminaite nebuvo susitarus. Galvojo pernakvos, pabendraus, bet pamatė, kad tamsu ir pasuko namo. (t. 2, b.l. 71-72)

2015-11-21 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas A. Ž. nurodžius, jog 2015-11-20 apie 22.30 val., iš jo garažo, esančio Vištyčio g. 12, Virbalis, Vilkaviškio r. sav., H. T. pagrobė jam priklausantį automobilį VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 4 );

2015-11-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kad apžiūrėtas A. Ž. priklausantis garažas, esantis Vištyčio g. 12, Virbalis, Vilkaviškio r. sav., iš kurio buvo pagrobtas automobilis (t. 1, b.l. 8-13);

Policijos įvykių suvestinėje (ROIK Nr. 0115000659505) užfiksuota, jog 2015-11-20 22.34 val., Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas telefoninis pranešimas (iš telefono numerio +370 65890363) dėl pagrobto automobilio VW „Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pranešimo turinys: „prieš 5 min. nepažįstamas vyriškis įsilaužė į pranešėjo garažą, pavogė pranešėjo VW „Passat“, (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 1993 m. laidos, išvažiavo. Pranešėjas A. Ž. ( t. 1, b.l. 33-36 );

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktame įraše užfiksuotas pranešimas dėl automobilio vagystės. Iš įrašo girdisi, kad su BPC darbuotoju kalbasi moteris, kuri praneša, jog iš Vištyčio g. 12 name esančio garažo jaunas vyrukas išvarė ir pavogė vyro automobilį. Pasako, kad ji to vyruko nepažįsta, o tik vyras pažįsta, kuris yra neblaivus, tačiau įvardija, kad tai T. (t/ 1, b.l. 40-41);

2015-11-21 d., 00:21 val., A. Ž. nustatytas 1.82 promilės girtumas (t. 1, b.l. 44);

2015-11-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016-11-21 nuo 03.30 val. iki 03.55 val., apžiūrėtas nukentėjusiam priklausantis automobilis VW „Passat“, kuris buvo rastas visiškai sudegęs miško keliuke Navadolėje, Pajevonio sen., Vilkaviškio r. sav. (t. 1, b.l. 14-20);

Telefono išklotinių analizėje užfiksuota, jog 2015-11-21, 2015-11-22, 2015-11-23, 2015-11-25 H. T. telefonu kontaktavo su A. Ž.. 2015-11-20 d., nuo 22 val., iki 2015-11-21 00.06 val., J. T. su sūnumi H. T. kontaktavo 16 kartų. ( b.l. 123, 127-132)

Teismo posėdžio metu kaltinamasis H. T. kaltės nepripažino visiškai – nurodė, kad automobilio jis nevogė. Tačiau pripažino, kad įvykio vakarą buvo užėjęs pas A. Ž.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. V..

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. Ž. paaiškino, kad 2015-11-20 automobilį jis buvo sutaręs paskolinti E. P., tačiau tai buvo pamiršęs, nes tą dieną vartojo alkoholį ir buvo girtas. Liudytoja E. P. tvirtino, kad 2015-11-20 A. Ž. jai paskolino automobilį, kurį ji iš nukentėjusiojo garažo išsivarė apie 21-22 val. po to nuvyko pas giminaitę, prie kurios namų atvažiavusi persigalvojo ir apsisukus važiavo namo, tačiau pakeliui automobilis užsidegė. Kai pasiėmė automobilį garažo vartai buvo atidaryti. Automobilis buvo ar tai pilkos, ar tai mėlynos spalvos.

Tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Ž. patvirtino, kad matė, kad iš kiemo automobilį išvairavo vaikinas, jos sutuoktinis sakė, kad tai galėjo būti H. T.. Tvirtino, kad garažo vartai įvyko vakarą buvo uždaryti. Liudytojas A. T. parodė, kad gavus informaciją apie automobilio vagystę ir nuvykus pas nukentėjusįjį, šis buvo neblaivus, tačiau teigė, kad automobilį pagrobė H. T.. Jis buvo nuvykęs ir H. T. ieškojo pastarojo namuose. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. B.. Liudytojas V. A. parodė, kad jis konkrečiai su kaltinamojo motina nebendravo tik matė, kaip ji atėjo į komisariatą ir girdėjo kaip sakė, kad rado automobilį ir su kaltininku neina susisiekti. Liudytoja E. P. paaiškino, kad iš įvykio vietos grįžo į komisariatą suforminti visų procesinių veiksmų ir į komisariatą atvyko H. T. mama kuri pasakė, kad ieškojo sūnaus, kuris lyg ir teigė, kad eina link namų nuo miško, ir ji važiuodama pamatė degantį automobilį. Teigė, kad tai gali būti tas pats automobilis, kurį jos sūnus galimai galėjo pavogti. Šią informaciją ji perdavė patrulių ekipažą pavesdama ją patikrinti.

Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2015-11-21 d. 02.18 val. – 02-28 val. aiškino, kad apie vidurnaktį pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie informavo apie įvykdytą vagystę. Iškarto nepavyko susisiekti telefonu su sūnumi, nes jis nekėlė ragelio. Tik po kurio laiko pakėlė sūnus ragelį ir pasakė, kad jis eina nuo Navadolės miško. Ieškodama sūnaus prie Navadolės miško rado baigiantį sudegti automobilį, panašų į VW „Passat“ modelį. Tačiau šiuos parodymus jis paneigė apklausiama 2015-11-24 d., kuomet nurodė, kad 2015-11-21 nakties metu ieškodama sūnaus buvo atvykusi į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą. Atvyko, nes Navadolės kaime, netoli miško pastebėjo degantį automobilį. Susisiekus su sūnumi šis jai nesakė einantis nuo Navadolės miško.

Objektyviai yra nustatyta, kad pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką gautas 2015-11-20 d. 22.34 val.

Pirmieji policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2015-11-20 d. 22.47 val.

Įvykio vieta esanti Vilkaviškio raj. sav., Virbalio m., Vištyčio g. 12 apžiūrėta nuo 2015-11-20 d., 23.55 val. iki 2015-11-21 d. 00.25 val.

Automobilio apžiūra įvykio vietoje vyko nuo 2015-11-21 03.30 val. iki 03.55 val.

Akte dėl kilusio gaisro užfiksuota, kad gaisras pastebėtas 2015-11-21 d., 03.12 val., pirmos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko 2015-11-21 d., 03.40 val.

Bendrajam pagalbos skyriui buvo pradėta skambinti 2015-11-20 d., 22.31 val., Pokalbyje dalyvavo ir informaciją teikė ne tik J. Ž. bet ir A. Ž., kuris ir nurodė kaltinamojo pavardę. Nurodoma automobilio spalva – juoda.

Susipažinus su J. T. telefoninių skambučių ir SMS žinučių siuntimo išklotines nustatyta, kad J. T. su sūnumi H. T. naktį iš 2015-11-20 į 2016-11-21 po 22.35 val. buvo bendravo keturis kartus.

Pirmas kontaktas įvyko 2015-11-20 d. 2015-11-20 d. 23:37:56 val., J. T. iniciatyva, prieš tai 23:37:40 val. gavus skambutį iš H. T., kuris tuo metu buvo Virbalio mieste.

Po to buvo susisiekta 2015-11-20 d. 23:40:58 val., J. T. iniciatyva, prieš tai 23:40:21 val. gavus skambutį iš H. T., kuris tuo metu buvo Virbalio mieste.

Po to H. T., būdamas jau Vilkaviškio raj. sav., Kybartų m. Vilniaus g. esančio bokšto veikimo zonoje, bandė susisiekti su J. T. 2015-11-21 d. 00:04:05 ir 00:05:03 ir ši jam atskambino 2015-11-21 d. 00:05:20 val.

Po to H. T., būdamas jau Vilkaviškio raj. sav., Virbalio m. Vilniaus g. esančio bokšto veikimo zonoje, bandė susisiekti su J. T. 2015-11-21 d. 00:05:39, o ši jam atskambino 00:06:15 val.

Tokiu būdu, susipažinus su pateikta informacija galima pagrįstai teigti, kad iš esmės nepasitvirtino J. T. ikiteisminio tuyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad jai nepavyko susiekti su H. T.. Priešingai, pats H. T. aktyviai ieškojo kontakto su ja.

Išanalizavęs visą ikiteisminio tyrimo pradžios įvykių seką teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti Liudytojos E. P. teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad įvykio naktį į komisariatą atvyko H. T. mama J. T. kuri pasakė, kad ieškojo sūnaus, kuris lyg ir teigė, kad eina link namų nuo miško, ir ji važiuodama pamatė degantį automobilį. Teigė, kad tai gali būti tas pats automobilis, kurį jos sūnus galimai galėjo pavogti. Šią informaciją ji perdavė patrulių ekipažą pavesdama ją patikrinti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į atsižvelgiant į objektyviai bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes nėra loginio pagrindo abejoti tiesioginės įvykio liudytojos J. Ž. parodymais, kad ji matė, kad automobilį iš kiemo išvairavo vaikinas ir kad garažo vartai prie įvykį buvo uždaryti,. Atsižvelgiant į tai, kad objektyviai yra nustatyta, kad H. T. prieš pat įvykį buvo A. Ž. ir J. Ž. namo kieme, kad automobilį iš kiemo išvairavo vaikinas, o ne moteris, kad garažo vartai prie įvykį buvo uždaryti, kad J. T. vykdama H. T. nurodyta kryptimi jo ieškoti surado degantį pagrobtą automobilį, yra pakankamas pagrindas tvirtini, kad šią nusikalstamą veiką – automobilio vagystę, padarė būtent H. T..

Teismas sprendžia, kad H. T. neigia padaręs nusikalstamą veiką siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. Ž. pripažino, kad žala susijusi su automobilio pagrobimu ir jo sudegimu jam buvo atlyginta. Esant tokioms aplinkybėms iš esmės jis neteko suinteresuotumo bylos baigtimi ir įgavo motyvą padėti išvengti H. T. baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja E. P. yra H. T. motinos J. T. giminaitė ir bendradarbė, todėl ji turėjo pakankamą pagrindą duoti melagingus parodymus, siekdama padėti H. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas kaltinamojo H. T., nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojos E. P. duotais parodymais nesivadovauja.

Teismo nuomone surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis H. T. 2015 m. lapkričio 20 d. apie 22.30 val., iš garažo, esančio Vištyčio g. 12, Virbalis, Vilkaviškio r. sav., pagrobė A. Ž. priklausantį automobilį VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Nors kaltinime nėra nurodyta pagrobto automobilio vertė, tačiau automobilis, kaip turtas negali būti bevertis, automobilio vagystė yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl šiuo atveju pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

H. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

H. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

H. T. į psichiatro narkologo įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l. 177), neteistas (t. 1, b.l. 161-163), administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 168-169).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. priskirta apysunkiams tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.). Tai baigtas nusikaltimas.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis H. T. anksčiau neteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau 2015-02-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu už dviejų nusikaltimų, numatytų LR BK 178 str. 2d., padarymą. Kas jį charakterizuoja neigiamai. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimo nesusijusias bausmes.

Todėl kaltinamajam H. T. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.

LR BK 62 str. ir LR BK 54 str. 3 d. taikymo pagrindų teismas kaltinamajam nenustatė.

Teismas sprendžia, kad už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. H. T. skirtina 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Skirtini įpareigojimai :

visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis,

būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu.

skirti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 4 (keturis) mėn. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

LR BVK 46 str. 1 d. nustato, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Todėl bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

H. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašu, perduotas teismui kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l.39), ir kompaktinis diskas su telefonų išklotinėmis, perduotas teismui kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 122), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamosios bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str.

nusprendė:

H. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Skirti įpareigojimus:

- visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis,

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek išvykimas nėra susijęs su darbu.

- per 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.

H. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su garso įrašu, perduotą teismui kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kompaktinį diską su telefonų išklotinėmis, perduotas teismui kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Krivičius