- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-962-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06138-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- G. V., R. V.
- Atsakovas
- UAB „Senamiesčio svečių namai“
- Kategorijos
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinę prievolę, pareikštą atsakovui UAB „Senamiesčio svečių namai“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą parinkti administruojančią įmonę pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrai ir paslaugų teikimui. Nurodė, kad 2008-07-24 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas iš atsakovo įsigijo apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.14. punktu atsakovas įsipareigojo parinkti administruojančią įmonę pastato, kuriame yra parduodamas turtas, priežiūrai ir paslaugų teikimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio normos bei kiti teisės aktai nustato, kas ir kaip bei kokiu pagrindu turi teisę administruoti bendro naudojimo objektus. Atsakovas privalėjo parinkti tokį administratorių pastato, kuriame yra turtas bendrųjų patalpų priežiūrai, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus ir organizuoti jo paskyrimą. Ieškovas pažymėjo, kad jis ne vieną kartą žodžiu bei elektroniniu paštu reikalavo, jog atsakovas įvykdytų sutartinę prievolę, tačiau atsakovas vengė ją vykdyti. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo prievolės prigimtį, prievolės įvykdymo būdą bei vietą, praėjusį laiką po sutarties sudarymo, protingumo principą, 2011-02-03 prievolei įvykdyti nustatė 45 dienų terminą, tačiau iki šiol atsakovas prievolės neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ atsiliepime į ieškinį su pareikštu reikalavimu įpareigoti atsakovą parinkti administruojančią įmonę pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrai ir paslaugų teikimui nesutiko. Nurodė, kad pagal 2008-07-24 pirkimo - pardavimo sutartį ieškovas iš atsakovo nuosavybės teise įgijo poilsio apartamentus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.14 punktu atsakovas įsipareigojo parinkti administruojančią įmonę, pastato, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis turtas, priežiūrai ir paslaugų teikimui. Terminai šiam įsipareigojimui nebuvo nustatyti. Tokiu atveju, kai prievolės įvykdymo terminas nenustatytas kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas bet kada turi teisę ją įvykdyti. Prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas, atsižvelgiant į prievolės esmę. Pažymėjo, kad sutartyje nebuvo numatytas draudimas pastato priežiūros ir paslaugų teikimo paslaugas teikti pačiam atsakovui, t.y. pasiūlyti tokias paslaugas teikti pačiai. Sutartyje taip pat nėra numatyta, kad pastato priežiūrai ir paslaugų teikimui bus renkamas administratorius vadovaujantis CK 4 knygos XIV skyriaus nuostatomis. Administruojanti įmonė šios sutarties kontekste suprantama kaip subjektas - įmonė, besirūpinti pastato ir bendro naudojimo objektų tinkama priežiūra ir kitų būtinų paslaugų teikimu. Civilinėje teisėje dominuoja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad vykdant prievoles ir veikiant civilinėje rinkoje leidžiama viskas, kas nedraudžiama. Šiuo atveju, nuo tos dienos, kai ieškovas įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas (ir iki tos dienos) atsakovas visą laikotarpį vykdė pastato ir bendrų patalpų priežiūrą bei teikė kitas būtinas paslaugas pastatui išlaikyti ir prižiūrėti. Atsakovas būdamas poilsio namų „Varduva" bendrasavininkiu, pagal bendrovės įstatus turėdamas teisę verstis nekilnojamojo turto tvarkyba ir kita veikla, susijusia su nekilnojamuoju turtu, rūpinosi bendrų patalpų poilsio namuose priežiūra, apšvietimu, valymu, taip pat apmokėdavo už atskiriems apartamentams suteiktas komunalines paslaugas pagal su paslaugų tiekėjais sudarytas sutartis. Pažymėjo, kad dar iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo su ieškovu atsakovas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartis su AB „VST", UAB „Palangos vandenys" ir UAB „Palangos komunalinis ūkis" dėl atitinkamų paslaugų teikimo poilsio namams. Nurodė, kad per protingą terminą nuo sutarties sudarymo dienos ieškovas atsakovui nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pats atsakovas teikia pastato priežiūros paslaugas ir bendrasavininkių interesais rūpinasi bendromis patalpomis. Įstatymas nedraudžia bendraturčiams susitarti dėl bendro turto priežiūros ir naudojimo, o konkrečiai net gi nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Šiuo atveju, atsakovas, kaip poilsio namų bendraturtis ir įmonė, besiverčianti nekilnojamojo turto tvarkyta, nuo sutarties sudarymo dienos teikė pastato priežiūros ir kitas būtinas paslaugas. Ieškovui per protingą terminą nepareiškus pretenzijų dėl tokių paslaugų teikimo negalimumo, ar nepareiškus reikalavimo dėl kitos įmonės parinkimo, laikytina, kad tokiam pasiūlymui ieškovas pritarė konkliudentiniais veiksmais ir kad ieškovui sutarties 4.14 punkte įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas buvo įvykdytas tinkamai. Atkreipė dėmesį, kad, ieškovas pradėjo derėtis su atsakovu dėl pastato priežiūros ir kitų paslaugų teikimo įforminimo raštišku susitarimu, praėjus daugiau kaip metams po atsakovo paslaugų teikimo. Ieškovui buvo pateikta derinimui Pastato priežiūros ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartis, kuri buvo pakoreguota pagal vartotojų teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas. Tačiau derybos nebuvo sklandžios, kadangi ieškovas dėl neaiškių motyvų atsisakė sudaryti susitarimą. Tokie susitarimai yra pasirašyti su kitais patalpų savininkais. Šiuo metu taip pat vyksta derybos su bendrasavininkiais dėl jungtinės veiklos sutarties pasirašymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-ias apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad pasirašydamos sutartį, šalys patvirtino, kad sutinka su sutarties 4.14 punkte esančia nuostata, kurios turinys reiškia, kad pardavėjas – atsakovas, sudarydamas sutartį su pirkėju (ieškovu), šį informavo, kad pardavėjas savo nuožiūra parinks pastatą administruojančią įmonę. Pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia turto bendrasavininkiams susitarti kaip bus prižiūrimas bendrosios nuosavybės objektas, t. y. nedraudžia vienam iš bendrasavininkių teikti kitiems bendrasavininkiams bendrąja nuosavybe esančio objekto priežiūros paslaugas, jeigu su tuo bendrasavininkiai sutinka. Pasak pirmosios instancijos teismą, sutarties 4.14 ir 5.8. punktuose įtvirtinti atsakovo įsipareigojimas paskirti administruojančią įmonę ir ieškovo įsipareigojimas pasirašyti paslaugų tiekimo ir apmokėjimo už jas sutartį su pardavėjo parinkta administruojančia įmone gali būti prilygintini šalių (bendrasavininkių) susitarimui, jog bendrosios nuosavybės teise šalims priklausantį turtą šalys paves administruoti (prižiūrėti) bet kokiam, atsakovo parinktam juridiniam asmeniui. Nurodė, kad Sutarties 4.14 punkte įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas negali būti prilyginamas įsipareigojimui parinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių CK 4.84 straipsnio prasme, nes CK 4.84 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratorių turi teisę skirti savivaldybės meras. Iš byloje esančių pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutarčių nustatė, kad kiti patalpų bendrasavininkiai yra susitarę su atsakovu, jog šis administruos bendrojo naudojimo patalpas. Iš pateikto susirašinėjimo nustatė, kad ieškovui taip pat buvo siūlyta pasirašyti analogišką sutartį, tačiau ji nebuvo pasirašyta. Pažymėjo, kad bendrasavininkiai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, įkūrę bendrijos, todėl nesant visų bendrasavininkių sutikimui dėl bendrąja nuosavybe esančių objektų priežiūros, vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 1 dalimi. turi būti skiriamas bendrojo naudojimo objekto administratorius. Teismas konstatavęs, kad neįsteigus butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nesudarius jungtinės veiklos sutarties, tarp bendrasavininkių kilus nesutarimams dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, atsakovas neturi teisės parinkti turto administratoriaus ar turtą administruojančios įmonės, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą parinkti administruojančią įmonę pastato priežiūrai ir paslaugų teikimui, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi tokiu atveju daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, gali būti administruojami tik savivaldybės atrinkto ir paskirto administratoriaus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - įpareigoti UAB „Senamiesčio svečių namai“ parinkti administruojančią įmonę pastato priežiūrai ir paslaugų teikimui bei priteisti bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad atsakovas prisiėmė (įsipareigojo įvykdyti) prievolę. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, jog Sutarties 4.14. ir 5.8. p. įtvirtintos sąlygos, kuriomis atsakovas įsipareigojo paskirti administruojančią įmonę, gali būti vertinamos, kaip atsakovo, kaip turto bendrasavininko, siekis užsitikrinti galimybę ir toliau teikti pastato priežiūrą. Apeliantas nurodo, kad sudarydamas sutartį tokio sutikimo nedavė, o tapdamas bendraturčiu, ketino bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą (administravimą) patikėti tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus parinktai bendrovei. Pažymi, kad niekada neišreiškė sutikimo, jog būtent atsakovas administruotų turtą. Apelianto manymu, atsakovas privalėjo parinkti tokį administratorių pastato, kuriame yra turtas bendrųjų patalpų priežiūrai, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus ir organizuoti jo paskyrimą, gauti bendraturčiu sutikimus ir pateikti prašymą Palangos miesto savivaldybei dėl jo paskyrimo. Pažymi, kad atsakovas, nevykdydamas prisiimtų prievolių pažeidžia ne tik sutartį, bet ir elgęsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ atsiliepime į apeliacinį skundą, nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantas nuo turto įsigijimo dienos - 2008-07-24 d., savo veiksmais sutiko, jog ir toliau turtą tvarkytų ir prižiūrėtų atsakovas -apmokėdavo atsakovui išlaidas dėl turto priežiūros ir tvarkymo, atsiskaitydavo už komunalines paslaugas, daugiau kaip tris metus nereikalavo paskirti turto administratoriaus, o ginčai tarp šalių vėliau kilo tik dėl mokesčių dydžio, todėl atsakovo manymu, atmestini apelianto teiginiai apie tai, kad jokio sutikimo turtą prižiūrėti UAB „Senamiesčio svečių namai" jis nedavė. Pažymi kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra neįgyvendinamas, nes turto administratorių parenka savivaldybė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas 2008-07-24 pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo įsigijo apartamentus nuo 3-31 iki 3-34, su bendro naudojimo patalpa ( b. l. 7-12). Sutarties 4. 14 p. atsakovas įsipareigojo parinkti administruojančią įmonę pastato, kuriame yra parduodamas turtas, priežiūrai ir paslaugų teikimui. Sutarties 4.6 p. nurodyta, kad sutarties sudarymo metu nebuvo įkurta daugiabučių namų savininkų bendrija.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad neįsteigus butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, nesudarius jungtinės veiklos sutarties, tarp bendrasavininkų kilus nesutarimams dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, atsakovas neturi teisės parinkti turto administratoriaus ar turtą administruojančios įmonės, kadangi tokiu atveju daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, gali būti administruojami tik savivaldybės atrinkto ir paskirto administratoriaus.
Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, LR CK numatytais atvejais, gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų. Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK4.84 straipsnio 2, 6 dalys).
LR CK 4.84 straipsnis numato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, tada turi būti skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurį skiria savivaldybės meras ( valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įsteigta nebuvo, taip pat nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl sutarties 4.14 punktas, kuris įpareigoja atsakovą parinkti administruojančią įmonę pastato priežiūrai ir paslaugų teikimui, iš esmės yra niekinis, kadangi atsakovas neturi teisės rinkti administratoriaus, nes kaip jau buvo minėta administratorių skiria savivaldybės meras ( valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto administratoriaus atrinkimo tvarką nustato savivaldybės taryba ir administratorius renkamas viešojo konkurso būdu, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintomis administratoriaus viešojo konkurso sąlygomis, pagal mažiausią pasiūlytą administravimo kainą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sutarties 4.14 punkto įpareigojimas bei apelianto reikalavimas yra neįgyvendinamas, kadangi įstatymai atsakovui nesuteikia teisės parinkti administruojančią įmonę, todėl apelianto apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog atsakovas, kaip pardavėjas turėjo parinkti administruojančią įmonę, gauti bendraturčių sutikimus ir pateikti prašymą Palangos miesto savivaldybei dėl turto administratoriaus paskyrimo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovas negavęs bendraturčių sutikimo, pats ėmėsi neteisėtai administruoti turtą, taip pat, kad apeliantas niekada neišreiškė sutikimo, jog būtent atsakovas administruotų turtą. Kolegijos vertinimu tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Iš byloje esančių pastato priežiūros išlaidų ir būsto paslaugų apmokėjimo administravimo sutarčių, kiti patalpų bendrasavininkai yra susitarę su atsakovu, jog šis administruos bendrojo naudojimo patalpas. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas apmokėdavo atsakovui išlaidas dėl turto priežiūros ir tvarkymo, atsiskaitydavo už komunalines paslaugas, daugiau kaip tris metus nereikalavo paskirti turto administratoriaus ir tik kilus ginčui dėl mokesčių dydžio, apeliantas kreipėsi į atsakovą, kad šis įvykdytų sutarties 4.14 punkte nustatytą prievolę. Tokiu būdu namo butų savininkai konkliudenciniais veiksmais išreiškė sutikimą, kad atsakovas administruotų namą. Be to būtina pažymėti ir tai, jog sutarties 4.14 punktas, kuris įpareigoja atsakovą parinkti administruojančią bendrovę, nedraudžia pačiam atsakovui administruoti turtą. Pažymėtina tai, kad šioje byloje teismas nesprendė klausimo ar atsakovas gali administruoti daugiabutį namą, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, nebuvo nagrinėjamos aplinkybės ar apskritai atsakovas turi tokią teisę, nes reikalavimas buvo pareikštas, įpareigoti atsakovą vykdyti sutartinę prievolę, kuri kaip konstatavo kolegija yra niekinė.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas UAB „Senamiesčio svečių namai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nesant įrodymų patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį, jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.