Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-06-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN20.-627-1132/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-08
Bylos Nr.
AN20.-627-1132/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00377-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN20.-627-1132/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00377-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiams M. S. ir jos atstovamas pagal įstatymą – tėvams B. S. ir S. A. S. A.,

vertėjui Zakaria El Osta,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo užsienietės Irako Respublikos pilietės M. S., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą – tėvų B. S. ir S. A. S. A., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl 2022 m. sausio 24 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S60517 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog užsienietė į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Užsienietė su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Nepilnametės užsienietės tėvų atžvilgiu priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl analogiškas sprendimas priimtas ir nepilnametės pareiškėjos atžvilgiu.

Šalies argumentai

Užsienietė skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60517 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsienietei gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad užsienietės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, užsienietės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl užsienietės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėjos tėvai prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, į tai, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto valstybės sieną, pareiškėjos kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėja gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

Kauno apylinkės teisme 2022 m. birželio 6 d. gautas Migracijos departamento prašymas bylą nutraukti ar skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes 2022 m. birželio 6 d. Migracijos departamentui priėmus sprendimą Dėl sprendimo 2 punkto pakeitimo ir pareiškėją M. S. apgyvendinus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant teisę jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neliko ginčo dalyko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai pagal įstatymą skundo nepalaikė, nes skundžiamas sprendimas buvo pakeistas ir pareiškėjai suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad pakeitus skundžiamą sprendimą, neliko ginčo dalyko byloje, todėl atšauktas teisinės pagalbos teikimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad M. S. kartu su tėvais neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje.

Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietę laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Žemesnės instancijos teismas

To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimtos nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, o pareiškėjos atstovų pagal įstatymą atžvilgiu analogiškas sprendimas priimtas nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

Pažymėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra sulaikyta, todėl nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjos atstovų pagal įstatymą paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje. Konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėjos atstovai pagal įstatymą įrodymais neapibūdino. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skundžiamu sprendimu taikytas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdama teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jai teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, pareiškėjos atstovai pagal įstatymą tinkamai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų tapatybę. Atsižvelgiant į pareiškėjos atvykimo aplinkybes, tai, kad su Lietuvos Respublika nėra saistoma ekonominiais, socialiniais, šeiminiais ryšiais, galima manyti, kad pareiškėja, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, o pareiškėjos atstovų pagal įstatymą atžvilgiu Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietė gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

2022 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teisme gautas Migracijos departamento 2022 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. Nr. 22S78698 Dėl sprendimo 2 punkto pakeitimo, kuriuo nuspręsta pakeisti M. S. atžvilgiu 2022 m. sausio 24 d. priimto sprendimo Nr. 22S60517 2 punktą ir apgyvendinti asmenį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jai teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtą sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis gero administravimo ir proporcingumo principu, pakartotinai įvertinęs sprendimą dėl asmens įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad asmuo būtų pažeidęs apgyvendinimo sąlygas, nėra duomenų, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, konstatavo, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų pasislėpimo rizikos veiksnių, dėl kurių asmeniui galėtų būti toliau ribojama teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebėra.

Migracijos departamentui pakeitus skundžiamo sprendimo dalį ir pareiškėjai leidus laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjos skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Atmesti užsienietės M. S. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60517 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė