Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 03 19 nutarimą Nr. 12-9A byloje 9A.

Paaiškino, kad skundžiamu nutarimu neva už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 3 punkto pažeidimus 2008 02 16 rungtynių SEB BBL Vilniaus „Lietuvos rytas“ – „Ventspils“ transliacijos nuo 18.40 val. Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu metu viešajai įstaigai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija skyrė 2000 Lt dydžio baudą. Tarnyba pareiškėjui baudą skyrė už UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo ant Vilniaus „Lietuvos rytas“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių ir sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų patalpinimą. Rungtynės buvo transliuojamos Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu 2008 02 16 nuo 6 iki 23 valandos. Tarnyba vadovavosi LR Alkoholio kontrolės įstatymu (AKĮ) bei Aukščiausiojo Teismo 1999 06 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-1999. Šioje byloje buvo konstatuota, jog prekės ženklas turi reklamos požymių. Tačiau nebuvo įsigilinta į kitus reklamos skelbimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose reglamentuojančius teisės aktus. Mano, kad reklamos skelbimą transliuotojų programose reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 08 01 sprendimu patvirtinta Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarka. Aiškina, kad tai yra vieninteliai nacionaliniai, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys teisės aktai, nustatantys išsamias reklamos skelbimo visuomenės informavimo priemonėse taisykles. Tuo tarpu AKĮ tikslai yra kiti, jie iš esmės susiję su alkoholio kontrole, jo vartojimo, prieinamumo sumažinimu ir pan.

Rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 46 dalimi, 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, suderinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 06 30 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB), 2000 01 13 ratifikuota 1989 05 05 Europos konvencija dėl televizijos be sienų, 2007 12 11 priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 89/552/EEB. Teigia, kad vadovaujantis šiais teisės aktais prekių rodymas leidžiamas kinematografijos kūriniuose, audivizualinės žiniasklaidos paslaugoms sukurtuose filmuose, sporto programose ir lengvo turinio pramoginėse programose. Šie aktai reklama laiko bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis užsakovo interesais už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžiamą informaciją apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinančią įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

Paaiškino, kad transliuotų rungtynių metu prekės ženklas nebuvo rodomas bendrovės užsakymu, pareiškėja negavo už tai jokio atlygio. Prekės ženklas buvo skelbiamas vien dėl to, kad jis buvo ant rungtynių dalyvių marškinėlių ir sporto salės konstrukcinių elementų. Transliuotojas negali nurodinėti, kaip turi atrodyti rungtynių dalyviai ir patalpa. Remiasi ir tuo, kad pagal AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius), gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. UAB „Švyturys-Utenos alus“ prekės ženklas yra įregistruotas valstybiniame patentų biure, t.y. jis neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Nesutinka, kad šiuo atveju prekės ženklas turėjo reklamos požymį. Teigia, kad toje pačioje nutartyje, kuria rėmėsi Tarnyba, nustatyta, kad pagal Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos tyrimus, pripažįstama, kad prekių ženklai turi 4 pagrindines funkcijas: skiriamąją (diferencinę), kilmės (šaltinio), kokybės ir reklaminę. Taigi prekės ženklas ne visada turi reklaminę funkciją. Bendrovė Švyturys- Utenos alus gamina ir prekiauja ir nealkoholiniu alumi. Tarnyba neįrodė, kad šiuo konkrečiu atveju prekės ženklas taip pat buvo ir alkoholio reklama. Savo poziciją pareiškėjas grindžia ir Europos Teisingumo Teismo 2004 07 13 sprendimu Bacardi France byloje, Nr. C-429/02, kur konstatuota, kad sporto renginių transliacijos metu atsitiktinai ir nenuspėjamai matomos reklaminės lentos su alkoholinių gėrimų reklama nėra atskira prekes ir paslaugas reklamuoti skirto skelbimo transliacija 1989 10 03 Tarybos direktyvos 89/552/EEB prasme ir ši direktyva nenustato reikalavimų drausti tokią netiesioginę reklamą. AKĮ yra suderintas su šia direktyva, todėl Teisingumo Teismo sprendimas taikytinas aiškinant AKĮ nuostatas. Tai, kad prekės ženklas ne visada laikytinas reklama, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 05 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A/14-625-05. Nutartyje pasakyta, kad kiekvienu konkrečiu prekės ženklo panaudojimo atveju turi būti sprendžiama individuliai vertinant visumą aplinkybių. Šiuo atveju pareiškėjas paskelbė prekės ženklą vien dėl to, kad jis tuo metu buvo krepšinio rungtynių vietoje, bet neturėjo ketinimų skatinti įsigyti ar vartoti Švyturys-Utenos alus gaminamus produktus, negaudamas už tai atlygio.

Teigė, kad skundžiamas Tarnybos nutarimas naikintinas ir dėl to, kad pažeidžia Konstitucijos 25 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. garantuojamą teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją. Prekės ženklo transliaciją visada laikant reklama, didelė dalis visuomenės narių netektų teisės gauti tiesiogiai informaciją apie įvykius, kurie Europos konvencijos dėl televizijos be sienų 9 str. prasme galėtų būti pripažinti ypač svarbiais, didelį visuomenės susidomėjimą turinčiais įvykiais. Transliuotų naujienų tarnybų darbas būtų nepagrįstai suvaržomas.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad paskirtoji ekonominė sankcija turėtų būti panaikinta ir dėl to, kad šiuo metu pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas, panaikinta atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus. Vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Paaiškino, kad nuobauda yra neįvykdyta. Taip pat nuo 2008 04 26 pakeista AKĮ 29 straipsnio 6 dalies redakcija, kurioje leidžiama transliuojamose programose rodyti prekių ženklus, kai šie ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos programos vaizdais. Palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Remiasi Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ), Konstitucinio Teismo 1997 02 13 nutarimo teiginiais dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai.

Aiškina reklamos sąvoką remiantis AKĮ 2 str. 4 dalies nuostatomis ir 29 str. 6 dalies nuostatomis. Pažymi, jog AKĮ pakeitimas, draudžiantis alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 val. iki 23 val., įsigaliojo nuo 2008 01 01.

Paaiškino, kad atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas, teismų suformuluotą praktiką, įvertinusi byloje esančią medžiagą bei vadovaudamasi AKĮ 34 str. 1, 6, 8 ir 14 dalimis, Tarnybos komisija priėmė skundžiamą nutarimą. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnyba vadovavosi tik AKĮ nuostatomis bei Aukščiausiojo Teismo 1999 06 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337.

Dėl prekės ženklo laikymo reklama paaiškina, kad vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 06 28 nutarties teiginiais (civilinė byla Nr. 3K-3-337/1999) prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 07 11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-657/2001 ir aiškina, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda, tačiau tai nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda. AKĮ 2 str. 4 dalyje nenumatyta materialinė nauda kaip vienas būtinų alkoholio reklamos požymių.

Pažymėjo, kad tam, jog žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas, nėra būtina jį įregistruoti. Neregistruotas žymuo taip pat gali atlikti pagrindinę prekių ženklo paskirtį – atskirti vieno gamintojo prekes arba paslaugas nuo kito gamintojo prekių arba paslaugų. Aiškina, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ Prekių ženklų registre yra įregistravęs panašų prekių ženklą į prekių ženklą, dėl kurio skirta sankcija. Pažymi, kad „Švyturio“ prekių ženklas yra plačiai žinomas ir didžiąją dalį šio įregistruoto ženklo sudaro žymuo, per krepšinio rungtynes matomas ant krepšinio žaidėjų marškinėlių. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas skleidė „Švyturio“ alaus reklamą.

2008 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 12-9A buvo priimtas galiojant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo redakcijai iki 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojusių pataisų. 2008 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos (Žin., 2008, Nr. 48-1771) - Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta išlyga, kad nedraudžiama alkoholio reklama tiesiogiai ir ištisai transliuojant ar retransliuojant tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius, bei 29 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nauja nuostata, kad reklama nėra laikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

Pažymi, kad pagal naująją Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius). Atsižvelgiant į tai, 6-23 val. alkoholio reklama leidžiama tik tuomet, kai ji matoma tarptautiniuose meno, kultūros ar sporto renginių tiesioginėse ir ištisinėse transliacijose ar retransliacijose.

Tokiu būdu, kad alkoholio reklama nebūtų draudžiama, ji turi išpildyti visas išlygoje nurodytas sąlygas – meno, kultūros ar sporto renginys turi būti tarptautinis ir transliuojamas ar retransliuojamas ištisai ir tiesiogiai, t. y. pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išlyga taikoma tik tuomet, kai tarptautiniai meno, kultūros ar sporto renginiai transliuojami ar retransliuojami: 1) tiesiogiai ir 2) ištisai, t. y., kad būtų taikoma išlyga Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam alkoholio reklamos draudimui, būtina išpildyti abu minėtus kriterijus. Tuo tarpu, nors „Lietuvos Rytas“ - „Ventspils“ krepšinio rungtynės buvo tarptautinis sporto renginys ir VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ rodytas tiesiogiai, tačiau jo transliacija nebuvo ištisinė. Kadangi vykusios krepšinio rungtynės tarp „Lietuvos ryto“ ir „Ventspils“ buvo pertraukiamos pareiškėjo transliuotų reklamų intarpais, daro išvadą, kad minėtas tarptautinis sporto renginys nebuvo transliuojamas ištisai. Tokiu būdu tokia alkoholio reklama, kuri neišpildo visų minėto įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto išlygoje nustatytų būtinų sąlygų (kurioms esant alkoholio reklama leidžiama), visuomenės informavimo priemonėse yra draudžiama tiek pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 12-9A priėmimo metu galiojusią, tiek ir pagal naują Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas, ar pakeistos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos švelnina ar naikina VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsakomybę, ir pasisakydamas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto išlygos konstatavo tik tą faktą, kad rodytos „Lietuvos rytas“ - „Ventspils“ varžybos buvo tarptautinės. Atkreipia dėmesį, jog teismas apskritai nepasisakė, kokiais kriterijais vadovaudamasis nustatė, jog minėtos rungtynės priskirtinos tarptautiniam sporto renginiui, o tai yra ypač svarbu darant tokią išvadą bei kvalifikuojant pažeidimą. Be to, teismas neanalizavo to, ar minėtos varžybos buvo ištisai transliuojamos.

Taigi, Alkoholio kontrolės įstatymas nedraudžia rodyti prekių ženklų tik tuomet, kai šie prekių ženklai rodomi 1) netikėtai, 2) nereguliariai ir 3) kaip šalutiniai, palyginus su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Tokiu būdu, alkoholinių gėrimų prekių ženklų, o šiuo atveju –prekių ženklo „Švyturys“, rodymas transliacijose ar retransliacijose nebūtų laikomas alkoholio reklama, jeigu toks minėto prekių ženklo rodymas būtų atitikęs visas tris aukščiau išvardintas sąlygas.

Pažymi, kad nors VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ rungtynių „Lietuvos rytas“ - „Ventspils“ transliacijos metu ant „Siemens“ arenos grindų, stendų ir ant krepšininkų marškinėlių matomi prekių ženklai „Švyturys“ buvo šalutiniai lyginant su pagrindiniu transliuojamu vaizdu, tačiau jie buvo matomi ir reguliariai, ir tikėtai. Taikant lingvistinį aiškinimo metodą toks prekių ženklo rodymas žiūrovams buvo tikėtas, kadangi šie prekių ženklai yra matomi kiekvienose rungtynėse, kurios vyksta Vilniaus „Siemens“ arenoje, pastoviose vietose – ant arenos grindų ir konstrukcinių elementų, taip pat kiekvienose rungtynėse ant visų „Lietuvos ryto“ komandos krepšininkų marškinėlių, be to, minėti prekių ženklai yra matomi visos transliacijos metu. Vertinant rungtynių transliaciją kaip bendrą visumą, prekių ženklas „Švyturys“ nuolatos ir pastoviai buvo rodomas ir/arba „Siemens“ arenos grindų, ir/arba ant „Lietuvos ryto“ krepšininkų marškinėlių, ir/arba ant arenos stendų.

Atkreipia dėmesį, kad „Švyturio“ prekių ženklas buvo visų rungtynių metu ir nuolatos matomas ant „Siemens“ arenos grindų, tiek vienoje, tiek kitoje baudos aikštelės pusėje (todėl minėtas prekių ženklas praktiškai nedingsta iš rungtynių vaizdo ir yra matomas visų rungtynių metu). Pažymi, kad ant arenos grindų esantys prekių ženklai yra pasukti tokiu kampu, kad filmuojant rungtynes užrašą „Švyturys“ patogiausia būtų matyti ir atpažinti būtent šių rungtynių televizijos transliacijos žiūrovams, t. y., ši reklama skirta būtent televizijos žiūrovams. Be to, „Siemens“ arenos stenduose keičiantis reklamoms, „Švyturio“ prekių ženklas taip pat buvo rodomas reguliariai. Pagrindiniai varžybų dalyviai yra žaidėjai, jie rodomi nuolatos, o „Švyturio“ prekių ženklas ant jų marškinėlių, kuris yra pats didžiausias iš visų logotipų matomų ant marškinėlių, buvo matomas reguliariai visų varžybų metu. Neginčijant fakto dėl analizuojamų rungtynių transliacijos metu rodyto prekių ženklo „Švyturys“ vaizdo šalutinumo, užtenka konstatuoti vien tai, kad minėtas prekių ženklas buvo rodomas reguliariai arba kad jo rodymas nebuvo netikėtas.

Rungtynės, už kurių metu paskelbtą UAB Švyturys - Utenos alus“ prekės ženklą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2008-03-13 nutarimu Nr. 12-9A „Dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Lietuvos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse“ skyrė baudą pareiškėjui, buvo tarptautinis, ištisai ir tiesiogiai transliuojamas sporto renginys. Šiuos faktus patvirtina apelianto Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Ventspils“ rungtynių vaizdo įrašas.

2. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir „Ventspils“ krepšinio komandų rungtynės nebuvo transliuojamos ištisai. Pareiškėjas nurodo, kad šiandien praktiškai visose televizijos programose yra transliuojama reklama (su išimtimis, nurodytomis Visuomenės informavimo įstatyme, Reklamos įstatyme, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007-08-01 sprendimu patvirtintoje Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkoje ir kituose teisės aktuose), todėl 2008-04-18 Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. X-1508 pakeistame Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 punkte esanti sąvoka „ištisai“ negali būti aiškinama kaip „nepertraukiama reklamos blokų“, priešingu atveju ši įstatymo pataisa prarastų prasmę, nes nebūtų įmanoma ją pritaikyti. Vadovaujantis protingumo kriterijais ir televizine praktika, ištisinėmis programomis turėtų būti laikomos tokios programos, kurių nepertraukia kita programa. Iš teismui pateikto rungtynių vaizdo įrašo matyti, kad rungtynės buvo transliuojamos tiesiogiai ir ištisai, ir kad jos nepertraukė jokia kita programa. Mano, teismas neturi aiškintis, ar rungtynės buvo tarptautinės, jeigu iš jos įrašo akivaizdžiai matyti, kad jos buvo žaidžiamos tarp skirtingų tautų - lietuvių ir latvių, t.y., yra tarptautinės.

2. Nesutinka su apelianto argumentu, kad UAB Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo transliacija krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Ventspils“ metu buvo tikėta: žiūrovams visuomet televizinio vaizdo pateikimas televizijos programoje bus netikėtas, nes jis priklauso išimtinai nuo televizijos programos kūrybinės grupės (režisieriaus, scenarijaus autoriaus, operatoriaus ir kt.) sprendimo, t.y. žiūrovai nežino, kaip programos kūrybinė grupė pateiks ją. Žiūrovai laukė ir tikėjosi išvysti Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Ventspils“ krepšinio rungtynes, o ne UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklą.

Teigia, kad apeliantas, aiškindamas sąvokos „reguliarus“ prasmę, painiojasi, sakydamas, kad „Reguliarumas, remiantis lingvistiniu aiškinimu, neturėtų būti suprantamas kaip pastovus nuolatinis prekių ženklo rodymas absoliučiai vienodais laiko intervalais [...].“ Pareiškėjas nesutinka su apelianto argumentu, kad UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklas Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir „Ventspils“ krepšinio rungtynių metu buvo rodomas reguliariai, t.y. jis nebuvo rodomas „tolygiai“, „nevyko taisyklingai“, nebuvo „organizuotas ar organizuotai valdomas“. Teigia, kad prekės ženklas rungtynių metu buvo rodomas vien dėl to, kad tuo metu buvo „Siemens“ arenoje ir ant žaidėjų marškinėlių, nebuvo nei užsakovo, nei atlygio už tokio prekės ženklo transliaciją. Prekės ženklo, esančio ant transliuotojui nepavaldžių asmenų aprangos ar turto, transliacija, nesant tokių asmenų užsakymo, negali būti organizuota ir vykdoma tolygiai. Prekės ženklo rodymas Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir „Ventspils“ krepšinio rungtynių metu be jokio organizuotumo, kaip papuola, telkiant visą dėmesį į žaidimą, stengiantis žiūrovui parodyti svarbiausius rungtynių momentus, geriausiai žaidžiančius krepšininkus, gražiausius metimus, rungtynių rezultatą ir pan., visiškai nekreipiant dėmesį į prekės ženklo buvimą rungtynių vietoje, negali būti aiškinamas kaip tolygiai ir taisyklingai vykstantis prekės ženklo rodymas.

3. Jeigu Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 p. teigiama, kad alkoholio reklama nedraudžiama nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programoje tiesiogiai ir ištisai transliuojamuose ar retransliuojamuose sporto, kultūros ar meno renginiuose, tai ši sąlyga turi būti taikoma ir ant sportininkų marškinėlių esantiems alkoholį gaminančios ar jais prekiaujančios įmonės prekės ženklams, nes prekės ženklo transliacija ištisai ir tiesiogiai transliuojamuose ar retransliuojamuose meno, kultūros ar sporto renginiuose nėra alkoholio reklama. Kitais žodžiais tariant, jeigu sportininkas dalyvauja tarptautiniame sporto renginyje, o šis yra transliuojamas ar retransliuojamas tiesiogiai ir ištisai, alkoholį gaminančios ar jais prekiaujančios įmonės prekės ženklas nėra alkoholio reklama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 p. prasme. Alkoholį gaminančios ar jais prekiaujančios įmonės prekės ženklui ant sportininkų marškinėlių taip pat taikytina ir Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 6 d. esanti išimtis, teigianti, jog reklama nelaikoma alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Kitais žodžiais tariant, jeigu ant sportininko marškinėlių esantis alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių prekės ženklas televizijos programos transliacijos ar retransliacijos metu yra matomas nereguliariai ir netikėtai ir yra šalutinis palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, toks ant sportininko marškinėlių esantis alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių prekės ženklas nebus laikomas alkoholio reklama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 6 d. prasme. Galų gale, remiantis 2005-05-25 Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-625-05, prekės ženklas ne visais atvejais yra laikomas reklama: „kiekvienu konkrečiu prekės ženklo panaudojimo atveju turi būti sprendžiama individualiai, vertinant visumą aplinkybių.“ Prekių ženklas turi tiek informacinę, tiek reklaminę funkciją. [...] sprendžiant, ar prekės ženklas [...] buvo naudojamas specialiai reklamai, svarbu įvertinti, kurią iš nurodytų prekės ženklo funkcijų pareiškėjas akcentavo parinkdamas prekės ženklo pateikimo būdą ir formą.“