- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- ATP-555-319/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00631-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimu R. M. pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis 2013 m. spalio 6 d. apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (3,66 prom.), šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
R. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį padarius pažeidimą, nepagrįstai vadovavosi tik įrodymais, kurie patvirtina jo vairavimą esant neblaiviam ir kritiškai vertino įrodymus, kurie patvirtina jo nekaltumą. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai neužfiksavo, kad jis vairavo neblaivus, jie atvyko pagal jo draugės A. M. iškvietimą, kuri pranešė, kad R. M. važinėja automobiliu neblaivus dėl to, kad buvo ant jo supykusi ir išsigandusi. Ji po kelių dienų parašė policijai pareiškimą, kuriame nurodė teisingas tų įvykių aplinkybes, tai yra, kad apeliantas, kartu su A. M. ir jos motina I. K. 2013 m. spalio 6 d. atvyko į sodybą, kurioje jis su A. M. susipyko ir susinervinęs pradėjo važinėti automobiliu po sodybos kiemą, kol užklimpo pievoje, o A. M. išsigandusi paskambino į policiją. Apeliantas teigia, kad važinėjo dar būdamas blaivus, bet užklimpęs susinervino ir paskambino savo draugui K. P., kurio paprašė, kad atvežtų išgerti. K. P. atvažiavus pavažiavo toliau nuo sodybos, kur R. M. išgėrė, po to K. P. parvežė jį atgal į sodybą. Apelianto teigimu, atvažiavę policijos pareigūnai jį aptiko sodyboje jau girtą. Tokias aplinkybes patvirtina ir K. P., ir A. M. motina I. K.. Apeliantas nurodo, kad dėl girtumo neprisimena, ką sakė policijos pareigūnams, tik žino, kad jis pats nieko nerašė ir policijoje buvo tą pačią dieną. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagrindinis liudytojas, policijos pareigūnas Ž. Š., kuris galėjo paaiškinti jo pasiaiškinimo atsiradimo aplinkybes (vietą, laiką), į kelis posėdžius neatvyko ir apklaustas nebuvo, todėl apelianto manymu, tokiu atveju jo tarnybiniu pranešimu remtis negalima.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. M. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jame išdėstyti motyvai nėra pakankamas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
R. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino R. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam surašytas protokolas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad R. M. neigia savo kaltę, jog vairavo neblaivus, ji buvo įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4-5), asmens blaivumo testu (b. l. 6), A. M. paaiškinimu (b. l. 8), pranešimo apie įvykį registracijos policijoje kortele (b. l. 9-10), Ž. Š. tarnybiniu pranešimu (b. l. 11), fotonuotraukomis (b. l. 12-13), teismo psichiatrijos ekspertizės aktu (b. l. 46-48), liudytojo A. K. parodymais teismo posėdyje (b. l. 72).
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, jog R. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtina jo paties paaiškinimas protokole, taip pat pareigūno Ž. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog atvykę su pareigūnu A. K. į įvykio vietą rado užklimpusį automobilį ir nuo jo nueinantį neblaivų R. M.. Apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas A. K. patvirtino Ž. Š. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo jomis abejoti. A. M. savo pradiniame paaiškinime, surašytame įvykio dieną, taip pat nurodė, kad R. M. automobiliu suko ratus po kiemą būdamas neblaivus. Iš informacijos apie įvykio registravimą policijoje matyti, kad policiją kvietusi A. M. nurodė, jog R. M. automobiliu važinėja galimai neblaivus. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad pažeidimo padarymo metu R. M. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizę atlikusiems specialistams R. M. teigė, jog išgėręs „pasidraskė su mašina“. Apygardos teismo vertinimu, šių byloje surinktų duomenų pakanka padaryti neabejotiną išvadą, jog R. M. vairavo automobilį jau būdamas neblaivus. Tuo tarpu paties pažeidėjo apylinkės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kurias visų pirma savo vėlesniame paaiškinime nurodė jo sugyventinė A. M. ir vėliau jas patvirtino teismo posėdyje, taip pat patvirtino apklausti liudytojai I. K. bei K. P., jog R. M. alkoholinius gėrimus vartojo jau po to, kai įklimpo pievoje, pagrįstai apylinkės teismo įvertintos kaip siekis pažeidėjui išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, kadangi visus minėtus asmenis su R. M. sieja artimi ryšiai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.