Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei N. T., jos atstovei advokatei Dianai Degutienei, atsakovei E. N., atsakovų atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, nedalyvaujant atsakovui T. T., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovams E. N., T. T. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kad nuo 1992 metų atsakovų tėvas G. P. T. bendravo su ieškove, atsakovai šios aplinkybės neginčija, tačiau nurodė, jog jie kartu negyveno. Atsakovų tėvas kartais likdavo pas ieškovę, tačiau likusį laiką, gyveno savo ir mirusios žmonos bute. Ieškovė neturėjo lėšų turtui įsigyti. Atsakovų tėvas šį turtą įgijo už savo asmenines lėšas, juo labiau, kad ieškovės pajamos jai neleido sukaupti pajamų ir jomis prisidėti prie kokio tai turto, tame tarpe ir šiuo konkrečiu atveju, buto (duomenys neskelbtini), įgijimo. Tai, kad atsakovų tėvas netvarkė su ieškove bendro ūkio rodo ir tai, kad atsakovų tėvas ieškovę vedė tik 2009 metais ir tai padarė slaptai nuo atsakovų, t.y. atsakovai sužinojo tik po kurio laiko apie fakto įregistravimą. Ginčo automobilis buvo nupirktas atsakovo T. T. tėvui. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad turto - automobilio ir buto įgijimo metu ji savo lėšomis prisidėjo prie šio turto įgijimo, todėl ieškinys kaip nepagrįstas, turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Ieškovė ir G. P. T. bendravo nuo 1992 metų. Ieškovė nurodė, kad nuo 1992 metų vedė bendrą ūkį, o atsakovai paaiškino, kad nuo 1992 metų tik bendravo, bet nevedė bendro ūkio. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir G.P. T. 2009 metais susituokė (b.l. 8). Ieškovės vardu registruotas butas 1992-06-03, esantis (duomenys neskelbtini). G.P. T. vardu įgytas butas 1994-02-03, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, 39). Butai sujungti 1995 metais, nors registre neįregistruota. 2006 metais pirktas automobilis Audi 100, kuris registruotas G.P. T. vardu (b.l. 11). Ieškovė prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) esantį butą su rūsiu bei automobilį Audi 100 bendrąja daline nuosavybe ieškovės ir G. P. T. (mirusio (duomenys neskelbtini)) (b.l. 9).

Įstatyme įtvirtinta asmenų, sudariusių santuoką, joje įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcija, nebent sutuoktiniai vedybų sutartimi susitaria dėl kitokio turto statuso. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas skirtas prioritetiškai ginti įstatymo nustatyta tvarka sukūrusių šeimą asmenų lygiateisiškumą ir suteikti sutuoktiniams jų turtinių interesų apsaugą.

Ieškovė ir G.P. T. santuoką sudarė tik 2009 metais. Vienas kitą pažinojo nuo 1992 metų. Šios aplinkybės neneigia atsakovai. Atsakovai nurodė, kad nors ir G.P. T. kartais likdavo pas ieškovę, bet bendro ūkio nevedė, pastoviai gyvendavo savo mirusios žmonos bute.

Atsakovai nurodė, kad automobilio pirkimui pinigų davė G.P. T. sūnus, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Todėl laikytina, kad transporto priemonė įgyta iš bendrų lėšų.

Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ reglamentuojami teisiniai santykiai atsiranda santuokos, giminystės, bendro gyvenimo nesudarius santuokos ir kitokiais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Tam, kad atsirastų šie teisiniai santykiai, būtinas atitinkamas juridinis faktas, pavyzdžiui, santuokos sudarymas, partnerystės, gimimo įregistravimas ir panašiai. Šalių santuoka buvo sudaryta tik 2009 metais, tačiau ieškovės teigimu, savo tarpusavio santykius laikė artimais, vedė bendrą ūkį. Liudytojos parodė, kad ieškovė ir G.P. T. gyveno kartu, dalyvaudavo šventėse, gyveno kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį. Šių liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo. Svarbi aplinkybė ir ta, kad nupirkti butai buvo sujungti prakertant sienoje angą, nors teisinė registracija dėl butų sujungimo ir neatlikta. Įrengti butų bendri apskaitos prietaisai (b.l. 60,61). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad buvo kuriama bendra gerovė, vedamas bendras ūkis. Gyvenant kartu susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis).

Ieškovė ir G.P. T. gaunamos pajamos buvo senatvės pensijos. Tiek vienas, tiek kitas iki pradėdami bendrauti ir gyventi kartu turėjo santaupų. Tiek vienas, tiek kitas, prisidėjo pagal savo išgales prie bendro turto ir gerovės kūrimo. Tikėtina, kad ne visos santaupos buvo laikomos banke. Tiksliai nustatyti iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų, kiek ir kokia konkrečia pinigų suma prisidėjo prie bendros gerovės kūrimo, negalima. Todėl laikytina, kad abiejų indėlis į bendro turto kūrimą yra lygus. Nors santuoka buvo sudaryta vėliau, bet rūpinimasis bendra buitimi ir poilsiu, vienas kito sveikata, turto įsigijimas rodo, kad ilgą laiką buvo vedamas bendras ūkis, santaupos ir gaunamos pajamos buvo naudojamos bendrai. Toks šalių tarpusavio santykių pobūdis reikšmingas šalių turtiniams santykiams tiek įgyjant, tiek ir atidalijant bendrą turtą. Todėl pripažintina, jog šalių įgytas turtas priklauso abiems bendrosios nuosavybės teise ir dalintinas po 1/2.

Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 198,00 Lt žyminio mokesčio (6, b.l.) bei 500,00 Lt už teisinę pagalbą (LR CPK 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Taip pat, solidariai iš atsakovų priteistina 396,00 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, valstybei (LR CPK 96 str.).

Teismo patirtos pašto išlaidos – 9,76 Lt yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.245 str., LR CPK 92 str., 96 str., 117 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti (duomenys neskelbtini), esantį butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 38600 Lt vertės bei automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės bendrąja daline ieškovės N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-04-10, nuosavybe, priteisiant ieškovei N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį (duomenys neskelbtini), esančio buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 38600 Lt vertės bei ½ dalį automobilio Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. T., a.k.. (duomenys neskelbtini) - 198,00 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni Lt, 00 ct.) (57,34 Eur) žyminio mokesčio, 500,00 Lt (penki šimtai Lt, 00 ct.) (144,81 Eur) už teisinę pagalbą ieškovės N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. T., a.k.. (duomenys neskelbtini) - 396,00 Lt (trys šimtas devyniasdešimt šeši Lt, 00 ct.) (114,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurių mokėjimas buvo atidėtas, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 kab.).

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.