- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1550-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39185-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- H. B.
- Ieškovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B., V. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo H. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui H. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys byloje A. B. ir V. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės S. B. patikslintas ieškinys atsakovui H. B. dėl 315 EUR per mėnesį paramos priteisimo nuo 2015-04-21 iki ji baigs Vilniaus Pilaitės gimnaziją, t.y. 2016 m. liepos mėnesio imtinai.
Šalies argumentai
Ieškovė 2016-03-22 pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo H. B. laikiną išlaikymą ieškovei, mokamą kas mėnesį po 175 EUR periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad ieškovė patiria daug išlaidų dėl mokyklos baigimo, minimalus būtino išlaikymo dydis yra preziumuojamas, jo įrodinėti nereikia, o nuo 2016-01-01 minimali alga yra 350 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, padidino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir padidino iš atsakovo H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametei dukrai S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 175 EUR (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) nuo nutarties priėmimo iki galutinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti atsakovo pilnamečio vaiko, besimokančio gimnazijoje ir neturinčio savarankiškų pajamų, interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisiant paramą pilnamečiui kaip ir išlaikymą nepilnamečiui vaikui, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis, kuri nuo 2016 m. sausio 1 d. sudaro 350 EUR. Įvertinęs, jog ieškovės prašomas paramos dydis neviršija teismų praktikoje numatyto pusės išlaikymui skirtinos minimalios algos dydžio, teismas prašymą tenkino ir didino priteistą iš atsakovo H. B. laikiną išlaikymą ieškovei S. B. iki 175 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki sprendimo byloje priėmimo (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas H. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl priteisto laikino išlaikymo padidinimo. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas beveik dvigubai padidinęs, t.y. 75 proc. priteisto laikino išlaikymo dydį neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nenurodė jokių priežasčių dėl ko išlaikymas turi būti padidinamas, į tai, kad apelianto vidutinis darbo užmokestis sudaro 240 Eur. Jis turi nepilnametę dukrą I. B. bei kartu su sutuoktine augina jos nepilnametį sūnų A. R., kuriuos turi išlaikyti ir auklėti. Apeliantas turi sveikatos problemų, jam diagnozuotas erozinis ezofagitas, turi vartoti medikamentus, rekomenduojama dieta. Dengia kreditą, moka komunalinius mokesčius, kurie sudaro apytikriai po 300 Eur. Neneigia pareigos padėti dukrai, tačiau turi būti atsižvelgta į jo realią turtinę padėtį, teismas neatsižvelgė į geresnę dukros motinos turtinę padėtį.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio padidinimo pilnametei dukrai, kuri mokosi gimnazijoje.
Apeliantas nesutinka su ginčijama teismo nutartimi, motyvuodamas tuo, kad nebuvo tinkamai įvertinta jo turtinė padėtis, nėra sąlygų, dėl kurių turėjo būti padidintas išlaikymas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodytų apelianto argumentų nepripažįsta pagrįstais.
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Nuo 2013-07-09 įsigaliojęs CK 3.1921 straipsnis iš esmės pakeitė iki tol galiojusią CK 3.194 straipsnio 3 dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui ir tuo pačiu įtvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotą praktiką taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, todėl suformuota teisminė praktika išlieka aktuali ir taikytina. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.
Iš esmės byloje ginčas kilo dėl atsakovo (tėvo) pareigos teikti ieškovei laikiną paramą ir paramos būtinumo bei jos dydžio iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčijama 2016 m. kovo 29 d. nutartimi padidino išlaikymo dydį atsižvelgdamas į orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Apelianto tvirtinimu šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į jo turtinę padėtį, t.y. kad jo darbo užmokestis sudaro tik 240 Eur, turi kitą išlaikytinę - nepilnametę dukrą I. B., kartu su sutuoktine augina jos nepilnametį našlaitį sūnų A. R., kuriuos turi išlaikyti ir auklėti. Turi sveikatos problemų, dengia kreditą, moka komunalinius mokesčius.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Kartu pažymėtina ir tai, kad materialinio išlaikymo pareiga be išimties yra privaloma abiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei paramą pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje nurodytu orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius ieškovės interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.