Telšių apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant I. D., dalyvaujant prokurorei A. G., gynėjai advokatei L. M., nukentėjusiajai R. V., teismo psichologui ekspertui G. B., teismo psichiatrui ekspertui S. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teistam 2014 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 64? straipsnį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

prokuroras perdavė teismui bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. V., kuris 2015 m. gruodžio 24 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), R. V. priklausančiame bute, virtuvėje, būdamas neblaivus (2015 m. gruodžio 24 d. 13.41 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,74 promilių girtumas), konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė savo motinai R. V. į dešinį paakį ir taip smurtaudamas jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Teismo posėdyje E. V. nurodė, kad kaltinimas jam suprantamas, kaltu prisipažįsta. Paaiškino, jog ant mamos supyko ir jai smogė, kai ši paskambino draugui paklausti dėl skolos, t. y. ar jis yra skolą atidavęs ar ne. Tuo metu buvo neblaivus. Sudavė mamai kumščiu į dešinį skruostą. Alkoholį vartoja nedažnai, šio metu išvis nevartoja. Išgėręs būna agresyvus. Mamos atsiprašė, ši jam atleido. Gailisi dėl nusikaltimo.

Nukentėjusioji R. V. teismui parodė, kad apie metus gyveno kartu su sūnumi. Sūnus retkarčiais išgerdavo, bet nėra alkoholikas. Dabar negeria, turi draugę. Kodėl tąkart taip įvyko, nežino. Matė, kad sūnus išgėręs. Ji paskambino sūnaus draugui paklausti dėl skolos. Sūnus jai dėl to papriekaištavo ir sudavė vieną kartą į dešinį paakį. Ji iškart išbėgo į laiptinę. Sūnus atsiprašė. Įvykio metu jis suprato, ką padaręs.

Teismo psichologas ekspertas G. B. teismui paaiškino, kad jo, kaip psichologo, atsakomybė yra susijusi su pažintinių funkcijų vertinimu. Kartu su psichiatru sprendžia diagnozės klausimą, o dėl priverčiamųjų medicinos priemonių sprendžia išskirtinai ekspertas psichiatras. Paprastai tokiu atveju, kai asmuo galėjo suprasti veiksmus ir juos valdyti, esant lengvam pažinimo funkcijų sutrikimui, priverčiamosios priemonės nėra skiriamos. Nežino, kodėl psichiatras nusprendė kitaip, E. V. rekomenduota skirti priverčiamąsias medicinos priemones. E. V. nustatyta diagnozė – lengvas pažinimo sutrikimas, vartojant alkoholį. Nustatytas žalingas, o ne priklausomybės alkoholio vartojimas. Lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas – tai pradinė dimensijos forma. Dimensija – tai silpnaprotystė. Lengvas pažinimo sutrikimas susijęs su atminties sutrikimais, kas buvo konstatuota. Būna dėmesio koncentracijos nusilpimas, paskirstymo sunkumai, t. y. greičiau nuvargsta, negali susikaupti, greičiau atlikti užduočių. Mąstymo kritiškumas išlieka. Jis gali kritiškai vertinti savo ir kitų veiksmus, suvokti ir atskirti, kad žalinga, kas ne. Esant lengvam sutrikimui nėra išreikšta ryškių mąstymo sutrikimų, dėl ko asmuo praranda gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įvykio metu E. V. viską suvokė, tai buvo situacinė reakcija. Mano, kad jis galėjo būti paveiktas draugų, grįžęs galėjo būti piktesnis, buvo vartojęs alkoholio. Jis gali atsakyti už savo veiksmus. Kaip psichologas mano, kad E. V. turi gydytis bendra tvarka.

Teismo psichiatras ekspertas S. R. teismui paaiškino, kad ekspertinio tyrimo metu tiriamajam E. V. nustatyti šie lėtiniai sutrikimai: lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Šie psichikos sutrikimai netrukdo tiriamajam suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Bet kadangi asmuo nėra visiškai sveikas žmogus, ir prieš metus laiko šie sutrikimai buvo gilesnio lygio, pateikė rekomendacinio pobūdžio išvadą, kad tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Jis gali visiškai suvokti savo veiksmus ir už juos atsakyti. Tai nėra gilus psichikos sutrikimas, kuris turėtų neigiamos įtakos šiems gebėjimas. Jis gali vertinti savo elgesį. Ekspertinio tyrimo metu tiriamasis nuosekliai atpasakojo įvykius, logiškai atpasakojo inkriminuotos nusikalstamos veikos seką. Vertinant visą dokumentaciją, pažinimo funkcijų sutrikimo dinamika yra teigiama, t. y. negilėja, o atsistatinėja ir grįžta į pradinę stadiją. Pasinaudodami savo teise, pateikė rekomendacinio pobūdžio išvadą, kadangi realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas tokiam asmeniui kuris nėra visiškai sveikas, gali pabloginti jo psichikos būklę. Dėl to rekomenduoja jam priverčiamąsias priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą. Vienas iš motyvų tokiai rekomendacijai – realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas. Tai tikrai turėtų neigiamos įtakos jo psichikos būklei. Kitokia nei laisvės atėmimas bausmė jam neigiamos įtakos neturės. Akivaizdžiai galima įžvelgti teigiamą dinamiką. Savo noru jis gali gydytis bendra tvarka, tačiau garantuoti, kad jis savanoriškai gydysis – neįmanoma. Pagal išvadas, alkoholio vartojimas dar nesiekia priklausomybės lygio.

E. V. gynėja advokatė L. M. nurodė, kad E. V. įtariamas padaręs veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltę jis pripažino. Yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnį. Prašo patvirtinti susitaikymo protokolą ir vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nutraukus bylą teismas asmenį gali perduoti šeimos nariams ar artimiems giminaičiams globoti ir rūpintis ir kartu nustatyti medicininį stebėjimą. To ir prašo teismo.

Prokurorė teismo posėdyje nurodė, kad pagal pateiktas ekspertų išvadas, teismo psichiatro eksperto ir teismo psichologo eksperto nuomonės byloje išsiskyrė. Teismo psichiatras ekspertas parodė, kad E. V. rekomenduotina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones pagal gyvenamąją vietą, nes jam įtakos turi alkoholio vartojimas. Nusikalstama veika buvo padaryta E. V. esant neblaiviam. Kad veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje buvo padaryta, yra įrodyta surinktais duomenimis, ji kvalifikuota teisingai. Atsižvelgiant į visą bylos medžiagą, prašo taikyti E. V. nurodytą ekspertizės išvadoje stebėjimą pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Tačiau gavus prašymą bylą nutraukti susitaikius, atsižvelgiant į tai, kad medicinos priemonių taikymas buvo rekomendacinio pobūdžio, E. V. suvokia padarytą nusikalstamą veiką, jei būtų nuspręsta nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, prašytų teismo, perduoti jį šeimos nariams ar artimiems asmenims globoti ir rūpintis, kaip numato BK 43 straipsnio 3 dalis, ir kartu nustatyti medicininį stebėjimą. Paskirtą kardomąją priemonę E. V. palikti nepakeistą, o sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

2015 m. gruodžio 24 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno R. S. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir jo priedas foto lentelė Nr. 745, kuriuo užfiksuota, jog smurtą R. V. atžvilgiu galintys rodyti požymiai yra patinimas dešiniajame paakyje nuo smūgio ranka (10-11, 12 b. l.).

2015 m. gruodžio 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir jo priedas foto lentelė Nr. 745, kuriais užfiksuota, jog įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini), o R. V. nurodė, kad jos sūnus E. V., kuris gyvena jos bute, parėjęs namo girtas pradėjo reikalauti pinigų, sakė, jog yra skolingas. Kai ji vienam pažįstamam paskambino pasiteirauti, ar tikrai sūnus yra skolingas, parėjęs sūnus pradėjo reikšti pretenzijas, kad ji kišasi ne į savo reikalus. Jiems susipykus sūnus vieną kartą kumščiu smogė jai į dešinę paakį, kuris paraudo, jai skaudėjo. Po smurto išbėgusi į laiptinę ji paskambino bendrosios pagalbos centrui (15-14, 18-19 b. l.)

Iš 2016 m. kovo 1 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-37/2016 matyti, kad E. V. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo veikiamas šių psichikos sutrikimų: lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas; tačiau galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Su E. V. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas, gali dalyvauti tyrimo ir teismo procesuose. Šiuo metu jam nustatomi tie patys minėti lėtiniai psichikos sutrikimai, tačiau jie netrukdo E. V. suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Dėl esamų psichikos sutrikimų jam rekomenduotina taikyti ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (54-56 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Mušimu ar kitokiu smurtavimu laikomas vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti jam fizinį skausmą (smogimas ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan.).

E. V. neginčija sukėlęs fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai, byloje ištirti įrodymai neginčijamai įrodo, jog E. V. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius.

Teismo posėdžio metu pateiktas nukentėjusiosios R. V. ir E. V. susitaikymo protokolas, jo gynėja advokatė prašo teismo vadovaujantis BK 38 straipsniu atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti jį šeimos nariams ar artimiems giminaičiams globoti ir rūpintis ir kartu nustatyti medicininį stebėjimą. Prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti patenkintas, kadangi BPK 403 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš minėto straipsnio 1 dalies punktuose nurodytų nutarčių, kurių sąrašas yra baigtinis.

BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas gali nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad E. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2015 m. gruodžio 24 d., buvo veikiamas psichikos sutrikimų (lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas), kuriems esant asmenį lengviau supykdyti, išprovokuoti, tačiau galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Akivaizdu, kad minėta E. V. veika nebuvo padaryta jam esant nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenos. Jo padaryta baudžiamajame įstatyme uždrausta veika nėra padidinto pavojingumo – priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nėra duomenų apie tai, kad E. V. po šios baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymo būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, be to, ekspertizės akte Nr. 86TPK-37/2016 bei ekspertų paaiškinimais teismo posėdyje konstatuota, jog siūlymas dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo E. V. pateiktas tik prevenciniais tikslais ir yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. siekiant užtikrinti jo gydymąsi.

Esant minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismo ekspertų išvadas ir paaiškinimus, padarytos veikos pobūdį ir laipsnį, E. V. psichikos būseną veikos padarymo ir šiuo metu, teismas sprendžia, jog pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną E. V. nėra pavojingas visuomenei ir priverčiamojo gydymo jam nereikia, todėl byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių nutrauktina.

BK 98 straipsnyje numatyti atvejai kuomet taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, paties E. V. paaiškinimus apie savo psichologinę būseną, siekiant pagerinti E. V. socialinę adaptaciją ir užtikrinti jo gydymąsi, konstatuoja esant tikslinga vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi nustatyti jam medicininį stebėjimą gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centre.

Teismo posėdžio metu E. V. nurodė, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teismui patvirtino ir jo motina – nukentėjusioji R. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Kadangi E. V. motina nors ir nurodė, jog bendrauja su sūnumi, tačiau šiuo metu su juo kartu nebegyvena, teismas sprendžia, kad ji neturėtų objektyvių galimybių rūpintis sūnumi ir tinkamai jį prižiūrėti. Esant minėtoms aplinkybėms, teismui neturint duomenų apie kitus E. V. giminaičius, kurie galėtų jį globoti ir rūpintis, asmens perdavimas artimų giminaičių ar giminių globai ir rūpybai nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, teismas

nutarė:

nutraukti baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir netaikyti jam priverčiamos medicinos priemonės.

vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi nustatyti E. V. medicininį stebėjimą jo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centre.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti E. V. 2015 m. gruodžio 25 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.