Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16059178786, kurioje P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2016 m. birželio 14 d., apie 09.27 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus Senasis Ukmergės kelias 4, Užubalių k., Vilniaus raj., vairuodama automobilį Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbula ir kliudė stovintį automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo ji savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

P. S. Teismo posėdyje sakė, kad kuo kaltinama suprato. Ji sakė, kad apie eismo įvykį ir tai, kad padarė žalą sužinojo tik peržiūrėjusi vaizdo įrašą. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis kreipėsi į draudimo kompaniją ir buvo kviesta policija. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad buvo kontaktas su kitu automobiliu. Labai gailisi dėl nukentėjusiajam sukeltų nepatogumų. Ji yra atsakinga vairuotoja, paskutinius 6 metus praktiškai neturėjo eismo įvykių.

Ji sakė, kad tą rytą su vaiku važiavo į polikliniką ir toje aikštelėje pasiklydo. Ne ten nuvažiavo, reikėjo apsisukti, jai buvo sunku manevruoti. Kai tik pamatė išvažiavimą iš karto susiorientavo ir išvažiavo. Gali spėti, kodėl ji galėjo nepajausti smūgio. Pirma, jos automobilis yra didesnis ir stabilesnis. Antra, pats kontaktas buvo su automobilio ratu, suveikė amortizatoriai. Trečia, tuo momentu ji išgirdo parkavimosi kontrolės garsą ir staigiai stabdė. Galbūt visi šie veiksniai lėmė tai, kad ji galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Ten yra administracinis pastatas ir yra degalinė, ji žinojo, kad toje vietoje yra kameros, neturėjo tyčios bėgti iš eismo įvykio, nes ji žinojo, kad ten filmuojama vieta.

P. S. teismo posėdyje sakė, kad susidūrimo nepajautė, jeigu būtų pajutusi būtų išlipusi iš automobilio. Žino, kokia atsakomybė gresia už pasišalinimą iš įvykio vietos. Teisė vairuoti transporto priemonę jai labai svarbi, reikalinga darbui, taip pat tenka vežioti vaiką. Jai nebuvo prasmės pasišalinti, jos automobilis yra draustas Kasko draudimu, neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos.

Liudytojas V. G. teismo posėdyje sakė, kad įvykį prisimena. Jis stovėjo pastato viduje, stovėjo tiesiai priešais langą, prieš tą aikštelę, kurioje vyko manevras. Atstumas buvo apie 3-4 metrai. Matė, kaip atsakomybėn traukiamo asmens automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį Saab. Automobilis Saab stipriai sujudėjo, todėl nusprendė, kad atsakomybėn P. S. į jį atsitrenkė. Kadangi automobilis atsitrenkė ji negalėjo daugiau važiuoti atbuline eiga. Tada vairuotoja pavažiavo į priekį, tada vėl pavažiavo atgal į tuščią vietą ir išvažiavo. Jis išbėgo pro duris, bandė dar sustabdyti automobilį, bet jis jau nuvažiavo. Apžiūrėjo automobilį Saab, apgadinimai nebuvo dideli. Pasakė apgadinto automobilio šeimininkui, kad jis spręstų, ką daryti, jis sakė, kad skambins policijai. Jo nuomone, vairuotoja turėjo pajausti smūgį, nes mašina, kurią ji kliudė yra pakankamai didelė, ji visa net susiūbavo. Vairuotoja nebuvo išlipusi iš automobilio.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, nustatytą, kad automobilis Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. S. važiavo atbula ir kliudė stovintį automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo smūgis aiškiai matėsi, nes automobilis SAAB 9-5 sujudėjo. Po susidūrimo vairuotoja pavažiavo į priekį, tada vėl pavažiavo atbuline eiga į tuščią vietą, apsisuko ir išvažiavo.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu juos įvertino, ir vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone daro išvadą, kad P. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, punktų reikalavimus. P. S. kaltė padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta bylos medžiaga: pačios P. S. prisipažinimu, administraciniu teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; vaizdo įrašu, liudytojo paaiškinimu; VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros ir sugretinimo protokolu su automobilių apgadintų dalių foto nuotraukomis, kuriame nurodyta, kad Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai nubrozdintas galinis bamperis iš kairės pusės ir SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis ir dešinės pusės. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio SAAB 9-5 galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Volkswagen Touareg bei kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad P. S. įvykdyta veika neatitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimo sudėties požymių, todėl šią dalį bylos nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių. Teismas tokią išvadą daro remdamasis šiais motyvais:

1. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t. y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

2. Ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog P. S. 2016 m. birželio 14 d., apie 09.27 val. vairavo automobilį Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Senajame Ukmergės kelyje 4, Užubalių k., Vilniaus raj., nėra.

3. P. S. nesuprato, kad apgadino automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ji teismo posėdyje sakė, kad nepajuto smūgio. Teismas pastebi, kad pateiktose nuotraukose (b. l. 13-15) SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai yra nežymūs, o iš pateiktų Volkswagen Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šešių nuotraukų nematyti jokių automobilio apgadinimų. Todėl teismas daro išvadą, kad apgadinimai buvo tokie nežymus, kad P. S. galėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai apgadintas SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis ir galėjo nesuvokti, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimą. Todėl teismas daro išvadą, kad P. S. veikoje nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.

4.Taip pat Teismas pastebi, kad P. S. neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, automobilis buvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ji buvo blaivi.

5. Teismas, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad P. S. įvykdyta veika neatitinka nustatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių.

P. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad P. S. administracine tvarka nebausta. Todėl P. S. skirtina nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 31, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

P. S., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.