Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajam V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, LR pilietis, lietuvis, vedęs, neteistas, nuo 2009-09-02 iki 2012-06-18 kaip PKT karys tarnavęs LDK Algirdo MPB Rukloje, Jonavos r., nuo 2012-08-01 dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) , kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso BK 316 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdamas Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininko 2009-08-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-02 priimtas į profesinę karo tarnybą ir paskirtas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono (toliau Batalionas) vado žinion, Bataliono vado 2010-02-22 įsakymu Nr. P-71 nuo 2010-02-22 paskirtas į Bataliono III mechanizuotosios pėstininkų kuopos Žvalgybos būrio II žvalgybos skyriaus žvalgo pareigas, t.y. profesinės karo tarnybos karys, 2009-09-02 sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį trejiems metams ir įsipareigojęs tarnauti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemoje iki 2012-09-02, pateikė 2012-01-30 kariuomenės vadui gen. ltn. A. P. prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir LK vadui gen. ltn. A. P. nepritarus šiam prašymui, tyčia, turėdamas tikslą išvengti tolimesnės karo tarnybos, žinodamas, kad Lietuvos kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto 1999m. gegužės 20 d. įstatymu Nr. VIII-1191, 66 straipsnis numato kario atleidimą iš krašto apsaugos tarnybos dėl krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimo, apgaule 2012-03-07 pateikė Lietuvos Liaudies partijai pareiškimą dėl prašymo priimti į Lietuvos Liaudies Partijos narius ir 2012-03-17 tarybos posėdyje būdamas priimtas į Lietuvos Liaudies Partijos narius, pažeidė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 str. 1 d. nuostatas – karių tarnybai taikomi apribojimai – draudžiama dalyvauti politinėje veikloje.

Kaltinamasis V. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2009-09-02 kaip profesinės karo tarnybos karys tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Jonavos rajone, Rukloje dislokuotame Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo Mechanizuotajame pėstininkų batalione. Likus pusmečiui iki karo tarnybos termino pabaigos dėl šeiminių aplinkybių (mirė motina, ketino susituokti), dėl susikaupusių finansinių skolų, dėl sumažėjusio atlyginimo nusprendė nutraukti profesinės karo tarybos sutartį. Tuo tikslu 2012 m. sausio mėnesį parašė prašymą kariuomenės vadui nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, bet jis buvo atmestas. Šio vado sprendimo teismui neskundė. Kažkas V. K. pasakė, kad jis galėtų įstoti į kokią nors partiją, tokiu būdu pažeisti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatus dėl karių tarnybai taikomų apribojimų, jog kariams draudžiama dalyvauti politinėje veikloje. Minėjo, kad dėl tokio pažeidimo jis bus nedelsiant atleistas iš tarnybos. Apie tai, kad už tokią veiką gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė niekas neįspėjo, o pats to nežinojo. Niekada neturėjo tikslo išvengti tarnybos, o ieškojo būdų kaip nutraukti sutartį. Nenorėjo padaryti jokios nusikalstamos veikos, labai gailisi, kad taip pasielgė ir kad kilo tokia atsakomybė. V. K. įstojo į politinę partiją - Lietuvos Liaudies partiją, kad atsirastų kariuomenei priežastis jį atleisti. Galėjo rasti ir kitokį būdą, pavyzdžiui atvykti neblaiviam į tarnybą, dezertyruoti, tačiau to negalėjo padaryti dėl vidinių įsitikinimų. Įstodamas į partiją, nenumanė, kad daro nusikalstamą veiką – vengia karo tarnybos, nežinojo, kad yra už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Manė, kad bus atleistas iš tarnybos ir daugiau jokių kitų pasekmių nekils. Dėl įstojimo į partiją kariuomenėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, 2012-06-15 KA ministrės įsakymu buvo nutraukta V. K. profesinės karo tarnybos sutartis, išleidžiant jį į atsargą. Šiuo metu dirba norimą darbą Vilniuje, su žmona gyvena Vilniuje. V. K. taip pasielgė norėdamas kuo greičiau nutraukti sutartį ir planuoti gyvenimą be kariuomenės, kartu su šeima.

Kaltinamojo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško pripažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais duomenimis: liudytojų A. K. (b.l. 65-66), K. V. (b.l. 67-68), R. D. (b.l. 69-70) parodymais, 2012-05-21 Tarnybinio patikrinimo Nr. TT-24 išvada ir su tuo susijusia medžiaga (b.l. 4-52), Lietuvos Liaudies partijos pateiktais dokumentais (b.l. 63-64), LR KA ministrės 2012-06-15 įsakymu Nr. P-567 “Dėl eil. V. K. išleidimo į atsargą” (b.l. 41).

Įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 316 str. 1 d. nustatyta, jog karys, vengęs atlikti tikrąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą arba simuliuodamas ligą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Šios teisės normos prasme vengimas atlikti karo tarnybą yra toks kario elgesys, kuriuo jis neteisėtai siekia būti atleistas nuo tolesnio tikrosios karo tarnybos atlikimo. Byloje nekeliamas ginčas, jog V. K. turėjo specialaus nusikaltimo subejekto požymių, jog kaltinime nurodytu laiku atliko tikrąją karo tarnybą. Iš esmės keliami ne fakto, o teisės taikymo klausimai dėl kario įstojimo į politinę partiją teisinio vertinimo, taip pat nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės – tyčios požymio nustatymo.

Analizuojant inkriminuotos nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę, pažymėtina, kad V. K. nėra inkriminuojami BK 316 str. 1 d. įtvirtinti tokie objektyvieji nusikaltimo požymiai kaip savo sveikatos sutrikdymas, ligos simuliavimas ar dokumentų suklastojimas. Pagal pareikštą kaltinimą tiriama ar V. K. įstojimas į politinę partiją gali būti priskiriamas „kitokios apgaulės“ požymiui. Teismo vertinimu, šis objektyviosios pusės „kitokios apgaulės“ požymis reiškia įvairiausius neteisėtus būdus, kuriais siekiama išvengti karto tarnybos. Pagal Lietuvių kalbos žodyną apgaulė yra veiksmai, elgesys ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima apgauti, suklaidinti. Baudžiamosios teisės prasme šis terminas paprastai siejamas su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir suvokiamas kaip asmens suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes ir pan. (pvz., LAT teisėjų senato nutarimo Nr. 19 “Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose” 3 punktas). Tačiau nagrinėjamoje byloje toks apgaulės interpretavimas tik turtine prasme sudarytų prielaidas baudžiamosios teisės analogijos taikymui, o tai griežtai draudžiama.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad karys V. K., pagal 2009-09-02 terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį Nr. TS-96 atlikdamas tikrąją profesinę karo tarnybą, siekė ją nutraukti anksčiau laiko ir šį sumanymą realizavo. Tuo tikslu kitai sutarties šaliai jis pareiškė prašymą nutraukti sutartį prieš terminą (b.l. 12), bet šis prašymas buvo atmestas (b.l. 15). Po šio prašymo netenkinimo V. K., ir toliau būdamas kariu, įstojo į politinę partiją (Lietuvos liaudies partiją) ir apie tai pats 2012-05-16 informavo būrio vadą, pranešime patvirtindamas, jog žino šio savo veiksmo teisines pasekmes, t.y. kad pažeidžia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 str. 1 d. nuostatas (b.l. 10). Po šio pranešimo V. K. ir toliau atlikinėjo karo tarnybą, kol 2012-06-15 ministro įsakymu profesinės karo tarnybos sutartis su juo buvo nutraukta ir jis išleistas į atsargą (b.l. 41). Šios faktinės aplinkybės rodo, kad V. K. į politinę partiją įstojo tyčia, siekdamas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, apie ką pripažino ir jis pats, teigdamas, jog jam buvo nesvarbi politinė ideologija. Vertinama ir tai, kad kaltinamasis žinojo, jog už draudimo profesinės karo tarnybos kariui dalyvauti politinėje veikloje pažeidimą pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 str. (Žin. 2011, Nr. 143-6704) gali būti taikoma tik vienintelė drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, kitų alternatyvių drausminių nuobaudų nėra. Tai reiškia, kad V. K. iš anksto apgalvotas veiksmas dėl įstojimo į politinę partiją, t.y. jo išankstinė tyčia pažeisti Lietuvos kariuomenės drausmės statutą didina tiek V. K., tiek jo veikos pavojingumą ir viršija vien tik jau realizuotos drausminės atsakomybės ribas. Vadinasi, šiuo nuosprendžiu nustatyti V. K. veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvios pusės sudėties „kitokios apgaulės“ vengiant atlikti tikrąją karo tarnybą požymį, nes jis norėdamas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį anksčiau laiko, t.y. siekdamas išvengti karo tarnybos, panaudojo apgaulę ir savo nusikalstamą sumanymą tyčia įgyvendino. Pažymėtina, kad kario bet koks iš anksto suplanuotas veiksmas (pvz., atvykimas į tarnybą apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų, bet koks kitas tarnybos apribojimų pažeidimas) tikslu išvengti karo tarnybos ir šio tikslo pasiekimas vertintinas kaip BK 316 str. numatytas nusikaltimas krašto apsaugos tarnybai. Taigi V. K. veikoje yra visi jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2p.). V. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį (padarytas nusikaltimas krašto apsaugos tarnybai), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į jo padarymo motyvus ir tikslus, tyčinės kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. V. K. neteistas, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 104), 2001-10-01 gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės stacionare (b.l. 94), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso (b.l. 96), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistai 2012-09-27 Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-598 pažymėjo, kad V. K. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 83). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam V. K. už nusikaltimo padarymą skirtina vienintelė inkriminuojamo straipsnio sakcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant artimą minimaliai šios bausmės dydį (LR BK 61 str. 2d.). Be to, teismas konstatuoja ir tai, kad V. K. asmenybė, jo teistumo nebuvimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, darbo turėjimas leidžia manyti, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės uždaviniai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Teismui nusprendus atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, V. K. skirtinas įpareigojimas, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina, nes ją skirti nėra būtina, o tą baudžiamojo poveikio priemonę, kurią galima skirti tik su bausme pagal BK 67 str. 3 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-6/2010), skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V K pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 316 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, V. K. paskiriant įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.