Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., išnagrinėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, dirbančio UAB „A.“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas L. B. 2014-08-04 surašė A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. dėl to, kad jis tinkamai nepanaudojo tėvų valdžios auklėdamas savo nepilnametį sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2014-07-19 apie 14.00 val. savo gyvenamojo namo kieme, važiuodamas vaikišku keturračiu motociklu apsivertė bei susimušė galvą.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos “tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. nepakanka tik fakto, nagrinėjamu atveju - įvykio šeimoje, kurio metu susižalojo vaikas. Galimi atvejai, kai tokie įvykiai šeimoje negali būti siejami su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 str., privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, surinkti įrodymai, kurie patvirtintų piktybišką ir sistemingą tėvų pareigos neatlikimą. Objektyvių duomenų, patvirtinančių A. R. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nesurinkta, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis Alytaus apskrities VPK tyrėjos Neringos Zenevičienės nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad buvo gautas telefoninis pranešimas, jog į Alytaus St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi A. R. dėl galvos sumušimo (nustatytas smegenų sukrėtimas), bei A. R. paaiškinimais, kuriuose jis nurodo, kad įvykio metu buvo kieme ir matė kaip sūnus važinėja kiemo teritorijoje, kuri yra aptverta tvora. A. R. nurodė, kad pats įvykio nematė, tačiau sūnus parodė, kad apsisukdamas atsitrenkė į akmenį, stovintį prie įvažiavimo į kiemą. Sūnus pasakė, jog susimušė galvą, todėl jį nuvežė į priėmimo skyrių ir paliko medikų stebėjimui. Po dviejų dienų sūnus buvo išleistas į namus, gydymas nepaskirtas, jis jautėsi gerai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant A. R. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.