- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- 1-165-874/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą I. V., atstovei advokatei Lionei Musteikienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. laikotarpyje nuo 2019 metų rudens iki 2020 m. balandžio 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), jaunesnei negu šešiolikos metų nukentėjusiajai A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nešiojamojo kompiuterio „Acer“ ekrane demonstravo pornografinio turinio vaizdus – rodė nuogų moterų nuotraukas, tai yra, atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiajai A. V. per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti jos fizinį ir psichologinį vystymąsi.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jokios pornografijos nerodė, jokių vaikų nežalojo. R. N. ir I. V. parodymai išgalvoti. A. nevadino „simpatija, mažute“. I. V. žinučių neskaitė, už darbus su pastarąja buvo atsiskaitęs. Gali būti, kad jo kompiuteryje buvo rasta pornografinių nuotraukų. Pornografiniuose puslapiuose daug kas galėjo lankytis, nes kabinetas buvo nerakinamas, kompiuteris užrakinimo kodo neturėjo. N. su V. išeidavo po darbo 17 val., kartais jų net nebūdavo, todėl jie nematė kas galėjo sėdėti prie kompiuterio. Nežino kokiu būdu jo kompiuteryje atsirado pornografinė medžiaga. Matydavo, kad yra, bet jo nedomino, jis nežiūrėdavo. Kompiuterį pirko naudotą, vežė valyti nuo virusų, bet neišvalė. Draugai atveždavo pas jį grūdus, laukdavo jei jis būdavau išvykęs, nes reikėdavo priimti grūdus, pasverti. Draugai užeidavo į kabinetą, atsigerdavo arbatos, kavos, pasinaudodavo kompiuteriu. Su tais draugais nekalbėjo, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, neklausė, nes vis tiek nieko nebūtų sužinojęs. Jam pareikšti kaltinimai yra nesąmonė, apkalbos. I. V. ir R. N. pas jį nedirbo ištisai. Kodėl jį apkalbėjo, nežino. Girdėjo pokalbius tarp I. V. ir R. N., kai šie dar pas jį buvo. Tada suprato žinučių tekstą ir, kad I. V. ne visai sveiko proto. Nėra siūlęs I. V. mokamų paslaugų. Vaikai patys galėjo pažiūrėti ir pamatyti kompiuteryje tas nuotraukas, jis su vaikais kabinete nebuvo. Kai jis būdavo kabinete, vaikai užeidavo tik su I. V. arba R. N. Jis nekviesdavo A. valyti kabineto, kviesdavo I. V., o A. ateidavo kartu su motina. Nebuvo taip, kad vietoj I. V. ateitų A., visada ateidavo kartu. Mano, kad vaikai meluoja. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 10 metų. Mano, kad kaltinimai yra melagingi. Kompiuteris „Acer“ stovėjo darbe kabinete, buvo be slaptažodžių, daug kas galėjo juo naudotis. Kompiuteris pirktas 2014 m., naudotas. Kad ten yra pornografinio turinio medžiagos, ji nežinojo. Kompiuteris buvo vežtas taisyti, valyti nuo virusų kelis kartus į tą įmonę, iš kurios buvo pirktas. Vyras sakydavo, kad eina kažkokios žinutės, elektroniniai laiškai, arba užstringa. Sakė, kad reikia išvalyti kompiuterį. Darbuotojai jų ūkyje keitėsi, nes buvo priimti sezoniniams darbams. Su I. V. ji nėra bendravusi. Žino, kad pastaroji rašinėjo K. žinutes. A. K. buvo suteikęs R. N. gyvenamąją vietą, kai I. V. pastarąjį išvarė iš namų. Kuriuo laikotarpiu, nepamena. R. N. gyveno pastate, kur stovi kompiuteris, bet atskiroje patalpoje. Tuo kompiuteriu naudojosi ir ji, ir buhalterė. Jai „išmesdavo“ kažkokias rusiškas žaidimų reklamas, pornografinio turinio vaizdų nemetė. Sugyventinis jai taip pat nėra sakęs, kad išmestų pornografinio turinio vaizdų.
Liudytojas R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018, 2019, 2020 metais su pertraukomis yra dirbęs pas kaltinamąjį, dirbo ir vasarą, ir žiemą įvairius darbus. Kartais A. K. vengdavo mokėti atlyginimą už darbą, bet dėl to nesusipyko. Dirbti pas A. K. nustojo, nes šis jo nepilnametei podukrai rodė pornografinius filmus. Dirbo pas A. K., kai jam paskambino I. V. ir pasakė, kad sūnus L. susipyko su sese ir pasakė, jog įėjęs pas K. į kabinetą matė kaip sesė A. kompiuteryje žiūrėjo filmus. Jis klausė A. kaip ten buvo. A. sakė, kad jai gėda sakyti. Dar sykį paklausus, pasakė, kad A. K. per kompiuterį rodė nuogus vyrus ir moteris. A. jam pasakojo, kad tvarkėsi kabinete, o K. sėdėjo prie kompiuterio ir paklausė kokius ji mėgsta filmus. A. priėjo prie kompiuterio ir išsirinko lietuviškus serialus. Tada A. K. pasakė: „Aš tokių nežiūriu, pažiūrėk ką aš žiūriu“ ir pradėjo rodyti pornofilmus. Tuo tarpu į kabinetą įėjo jo sūnus L. ir tai pamatė. Tai galėjo būti 2019 m. spalio pabaiga ar lapkričio pradžia. I. V. parašė policijai pareiškimą, kad įvykis būtų ištirtas. Nemano, kad I. V. apšnekėjo A. K. Kai jis spalio pabaigoje kelias dienas gyveno pas I. V., tai A. K. naktimis skambindavo I. V. telefonu. V. sakydavo, kad A. K. skambina naktimis ne pirmą kartą ir siūlo pasimylėti už pinigus. Kai dirbo, matydavo, kad A. K. dažnai gerdavo, ypač kai sugyventinė A. gulėdavo ligoninėje. Kompiuteris stovėdavo darbo kabinete. Nėra matęs, kad kas svetimas sėdėtų prie kompiuterio. Jei vaikai nebūtų susipykę, gal iki šiol niekas nežinotų, ką A. K. savo kabinete išdarinėja. Kai jis dirbo pas A. K., A. visada ateidavo, ravėdavo gėlynus, plaudavo kabinetą, kraudavo malkas. Sūnus L. kapodavo malkas. A. K. A. laikė vos ne dievaite, o jo sūnų – vos ne banditu, nekentė pastarojo. A. K. A. vadindavo labai gražiai, duodavo pinigų už darbą. Nors vaikai dirbo abu, bet A. duodavo daugiau pinigų, negu L.
Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019-2020 metais dirbo pas A. K. Vaikai eidavo kartu, kad neliktų vieni namuose. Iš pradžių A. K. atrodė neblogas vyras, bet paskui pradėjo jai girtas skambinėti ir siūlyti pasimylėti. Kai su ja ateidavo A., A. K. ėmė pastarąją vadinti „simpatija“, visokiais keistais žodžiais. Jai tai nepatiko, ypač kai sakydavo „mano simpatija auga“. Vėliau pastebėjo, kad A. K. skirtingai elgiasi su jos vaikais. A. K. jos sūnų vadindavo tinginiu, o A. sakydavo „mano simpatija“, „mano gražuolė“, „užsiauginsiu“. Dukters elgesys buvo pakitęs, įsivaizdavo esanti A. K. „pana“, jos nebeklausydavo. O kai A. K. pavadindavo „simpatija“, pakalbindavo, „padebesiais skraidydavo“, būdavo laiminga. Vėliau ji pas A. K. nebeidavo, tik R. N. Kai L. nuėjo pas tėvą R. N. paskaldyti malkų ir A. nuėjo ten kažkokiu reikalu. Paskui L. parbėgo supykęs ant sesės, ir pasakė „Ji K. p...“. Jai paklausus kodėl taip sako, L. pradėjo aiškinti, kad kai buvo ten nuėję, A. K. pasikvietė A. į kabinetą pavalyti sidrą nuo stalo, o jam liepė pastovėti kieme. Jam pabodus vaikščioti kieme, įėjo į vidų ir pamatė, kad A. sėdi prie kompiuterio, o A. K. vos ne užgulęs A. L. pažiūrėjo ką šie ten žiūri ir pamatė, kad plikas moteris. Jai paklausus A. kas ten buvo, ši užsiklojo „kaldrą“ ant galvos ir nenorėjo kalbėti. Sakė, kad jai gėda. Vakare ji paskambino R. N. ir prašė išsiaiškinti kas ten buvo. R. taip pat bandė kalbinti A. telefonu, bet ši nieko nesakė, tik kad jai gėda. Paskui po truputį ji išklausinėjo, kad A. K. prašė A. parodyti, kuo ši domisi. A. kažką įjungė. Tada A. K. pasakė: „pažiūrėk, kuo aš domiuosi“ ir pradėjo rodyti nuogus vyrus ir moteris. Iš A. elgesio matė, kad keletą mėnesių jai buvo gėda, teko bendrauti su psichologe. Psichologė labai sunkiai A. prakalbino. A. psichologei sakė, kad nepatiko tai, ką matė, kad nenori to prisiminti. Ji bandė su A. K. kalbėtis, rašė keletą žinučių kodėl šis taip elgiasi su jos vaikais. A. K. į jos žinutes neatsakė, pasakė R. N., kad ji psichiškai nenormali ir išsigalvoja nesąmones. Ji netiki, kad jos abu vaikai išsigalvojo tokius dalykus. Jei A. K. nebūtų rodęs, A. nežinotų, kad pastarojo kompiuteryje yra nuogų moterų fotografijų. L. apie įvykį jai papasakojo prieš 2020 m. Velykas. Pas A. K. jie dažnai nueidavo, vaikai ir vieni nueidavo pas R. N., kai šis ten dirbo bei gyveno. Nėra mačiusi, kad prie A. K. kompiuterio sėdėtų kiti žmonės. Kai vakarais atvažiuodavo draugai, A. K. su jais pradėdavo gerti. Tada ji išeidavo, nes girtas A. K. pradėdavo kalbėti nesąmones, ją žemindavo, siūlė „pagulėti“ už 10-20 eurų. Pareiškimą policijai parašė ne dėl keršto. A. K. pasielgė nežmoniškai. Mergaitė turėjo daug išgyventi, turėjo gėdą, jai buvo trauma. A. nesakė, kada tai įvyko. Buvo kalba tik apie vieną kartą, daugiau A. į kalbas nesileidžia. Po įvykio A. pergyveno, jai buvo gėda, kad viskas paaiškėjo, kad reikėjo viską papasakoti. A. K. žmona A. M. dažnai būdavo ligoninėje. Kaltinamasis vienas būdavo kabinete. Ją siųsdavo dirbti į sandėlį, o A. prašydavo staliuką pavalyti. Ji eidavo į sandėlį, nematydavo ką A. K. veikia.
2020-04-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti I. V. parodymai, kad ji 2019 metais nueidavo pasidarbuoti pas A. K. Rudenį A. K. ėmė prie jos priekabiauti, siūlydavo už pinigus pasimylėti, todėl ji daugiau viena pas A. K. nebeidavo. Kai ji nustojo viena vaikščioti pas A. K., šis paprašė, kad ateitų padėti tvarkytis jos dukra A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Ji manė, kad A. K. domisi tik suaugusiomis moterimis. A. K. žadėjo mokėti už darbą, todėl A. sutiko. Dukra eidavo kartu su broliu L. N. 2020-04-10 apie 17 val., būdama namuose, išgirdo kad sūnus L. susipyko su seserimi A. ir ją pavadino „K. k....“. Ji paklausė L., kodėl šis taip negražiai vadina savo sesę. Tada L. pasakė, kad vieną dieną, kai su seserimi A. buvo nuėję pas A. K. į ūkį, šis pasikvietė A. į savo darbo kabinetą nuvalyti stalą, o jam liepė laukti kieme. Atsibodus laukti, L. įbėgo į A. K. kabinetą ir pamatė, kaip A. su A. K. kompiuterio monitoriuje žiūri „plikas bobas“. Tai pamatęs, sūnus išbėgo iš kabineto, po 5 minučių išėjo ir A. A. buvo išraudusi ir pasimetusi. A. K. ir A. tuo metu, kai žiūrėjo į kompiuterį, buvo apsirengę, A. K. stovėjo A. už nugaros. Jai ėmus klausinėti, A. nenorėjo nieko pasakoti, sėdėjo ant lovos užsidengusi antklode ir verkė, sakė, kad jai gėda pasakoti. Po ilgų derybų dukra papasakojo, kad A. K. ją pasikvietė prie kompiuterio ir paprašė parodyti kuo ji domisi. Dukra parodė savo „facebook“, „tik tok“. Po to, A. K. pasakė, kad parodys kuo jis domisi ir įjungė negražius bei šlykščius dalykus. Ji prašė paaiškinti kas tai yra, bet dukra pasakė, kad nesakys, nes jai negražu ir šlykštu. Ji bandė išaiškinti, kada tiksliai tai buvo, ar A. K. nepadarė jai ką blogo ir, ar tai buvo vienintelis atvejis. Dukra nieko nebepasakojo, sakė, kad jai gėda, kad nenori, jog kas nors iš mokyklos ar kas iš jos draugų apie tai sužinotų. Ji susisiekė su A. K. ir ėmė klausinėti apie įvykį. Šis jos neklausė, sakė, kad vaikai išsigalvoja ir jei ji pradės skųstis, iš jos atims vaikus (1 t., b. l. 26-29).
2020-09-09 įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas A. K. darbo kabinetas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-42).
Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. V. yra nepilnametė, gimusi (duomenys neskelbtini), ir jai kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo sukakę 16 metų (1 t., b. l. 73).
Nepilnametė nukentėjusioji A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad datos nepamena, A. K. paprašė per mamą jos ateiti padėti. Ji su broliu L. N. nuėjo pas jį į dirbtuves. K. davė L. kažką dirbti, o ji nuėjo pas jį į kabinetą. Tada jis jai per kompiuterį parodė nuogų moterų nuotraukas. Ji jam nieko nesakė, iš karto išėjo. Kai jai rodė nuotraukas, ji stovėjo, o ką darė K., nežino. Kai jie žiūrėjo nuotraukas ji nežino ar kas buvo įėjęs į kabinetą. Ten buvo daug nuotraukų, bet ji iš karto išėjo, neskaičiavo kiek ten buvo tų nuotraukų. Kur tuo metu buvo brolis, nežino, jį išsivedė dirbti kitur. Anksčiau buvo lankiusis dirbtuvėse pas K., ten eidavo su mama, padėdavo mamai. A. K. pas save į kabinetą yra kvietęsis. Kartais ten plaudavo indus, grindis, padėdavo mamai, dažniausia kartu būdavo mama. Anksčiau pas K. per kompiuterį nieko neteko žiūrėti. Kuomet ji pamatė tas nuotraukas, apie tai niekam nepasakojo, mamai viską papasakojo brolis, kada jie susipyko. Nežino kiek laiko buvo praėję nuo to įvykio iki kol susipyko su broliu. Ji nežino, ar mama iš karto kreipėsi į policiją. Tuo metu, kai matė tas nuotraukas, nepamena, ar ėjo į mokyklą, bet karantinas dar nebuvo paskelbtas. Koks buvo metų laikas, nežino, bet lauke buvo šilta. Po tų nuotraukų parodymo ji jautėsi blogai, buvo pikta ir liūdna. A. K. ją visada labai girdavo, o L. vadino tinginiu (1 t., b. l. 74-75).
Nepilnametis liudytojas L. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad datos nežino, galėjo būti 2019 m. ruduo, bet tiksliai nepamena, kiek buvo valandų irgi neatsimena, A. K. jo sesę A. V. pasikvietė į kabinetą, nes specialiai išpylė sidrą. Tada jo sesė ilgai užtruko. Jis norėjo pasižiūrėti ką ji ten veikia. Jis nuėjo ir pamatė, kad K. sesei rodo pornografiją. Matė, kad per kompiuterį rodė plikos moters nuotraukas. Kai jis įėjo į kabinetą, sesė valė sidrą. K. stovėjo už sesės, pabaigė pasižiūrėti tas nuotraukas ir išėjo. Jis matė tas nuotraukas, matė pliką moterį. Kai su sese apsipyko, jis mamai viską pasakė. Kai jis įėjo į kabinetą, staigiai pamatė ir išbėgo. Tada jis laukė sesės gal 30 sekundžių. Kai atėjo sesė, ji jam nieko nesakė, jie parėjo namo. Po to, gal tą pačią dieną, kai su A. pasipyko, viską pasakė mamai. Mamai papasakojo, kad nuėjo pasižiūrėti į kabinetą ką daro sesė ir pamatė, kad žiūri nuotraukas. Mama iškvietė policiją. Tas kabinetas yra (duomenys neskelbtini), adreso nežino, ten kaip (duomenys neskelbtini). Pas A. K. eidavo todėl, kad ten jo mama seniau dirbdavo. Pornografinius vaizdus matė tik vieną kartą. Sesė jam nieko nepasakojo. Anksčiau jis nėra matęs, kad sesė užeidavo pas K. į kabinetą, kartais jis ją pasikviesdavo, o kad sesė eitų, jis nėra matęs. Tą kartą, kai pamatė tas nuotraukas, mama buvo namuose. Tą kartą sesę ateiti pasikvietė pats A. Jo sesė nuėjo pas A. ir jis specialiai išpylė tą sidrą, jis pats matė. Jis ėjo pro šalį ir pamatė kaip išpylė. Tas kabinetas turi duris, jis tiesiog ėjo pro šalį, ir iš lauko per langą pamatė, kad išpylė sidrą, o sesė tuo metu irgi buvo lauke, o ar sesė matė, nežino (1 t., b. l. 77-78).
Liudytojas R. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metų rudenį, tikslaus laiko nepamena, grįžo iš po atliktos arešto bausmės dirbti ir gyventi pas A. K. Šis jam buvo leidęs gyventi darbo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose šalia darbo kabineto yra įrengtas atskiras kambarys su virtuve, dušu, tualetu. Pamena, kad rudenį A. K. kviesdavosi I. V. dukrą A. V. padirbėti pas save. Mergaitė pas A. K. ateidavo su jo sūnumi L. N. A. padėdavo krauti malkas, plaudavo indus, grindis, šluostydavo dulkes darbo ir pagalbinėse patalpose. Yra girdėjęs kaip A. K. A. meiliai pavadindavo „saulyte“, „mažyte“ ir panašiais žodeliais, bet nieko bloga neįtarė, pagalvodavo, kad šis myli vaikus. Vėliau, buvo 2020 m. vasario mėnuo, jam paskambino I. V. ir paprašė pasikalbėti su A., nes L. papasakojo, jog A. K. A. per kompiuterį rodė pornografiją. Po darbo jis nuėjo pas A. į namus ir paklausė kas vyksta pas A. K. Mergaitė jam atsakė, kad jai gėda kalbėti, bet jis ją prikalbino, ir ši pasakė, kad A. K. darbo kabinete per nešiojamąjį kompiuterį rodė nuogus vyrus ir moteris. Kalbėdama A. buvo nuleidusi akis, kartojo, kad jai gėda apie tai kalbėti, vengė pokalbio. Tada jis išėjo į lauką pasikalbėti su sūnumi L. Šis jam papasakojo, kad pas A. K. skaldė malkas, o A. buvo pastarojo darbo kabinete. L. kažko prireikė ir jis įėjo į darbo kabinetą bei pamatė, kad A. K. sėdėjo už stalo, priešais save turėdamas nešiojamąjį kompiuterį, o A. stovėjo šalia jo pasilenkusi ir žiūrėjo į kompiuterį. A. buvo apsirengusi. Kompiuterio ekrane jis spėjo pamatyti nuogus vyrus ir moteris. A. K. tuo metu, kaip sakė L., buvo išgėręs. L. pasidarė gėda ir jis iš karto išėjo iš kabineto. L. mamai apie įvykį papasakojo vėliau, gal po kokių dviejų mėnesių, kai susipyko su sese ir barnio metu pastarajai negražiai pasakė. I. V., tai išgirdo ir paklausė L., kodėl jis taip pavadino sesę, kodėl prikišo A. K. Tada L. jai papasakojo apie įvykį A. K. darbo kabinete. I. V. jam pasakojo, kad jam atlikinėjant arešto bausmę, A. K. dažnai skambinėdavo I. V. naktimis, siūlydavo pinigus už seksą (1 t., b. l. 81-82)
Liudytoja A. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji prieidavo prie A. K. kompiuterio, jei jos kompiuteris būdavo užimtas. Kompiuterius „Acer“ ir „Toschiba“ pirko 2014 metais iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Kompiuterių techninį aptarnavimą vykdė minėta įmonė. Yra tekę ne vieną kartą vežti kompiuterius remontui. Į kažkurį kompiuterį buvo patekę „virusų“, todėl reikėjo „išvalyti“. Namuose kompiuterio neturi, todėl tai vieną, tai kitą kompiuterį parsiveždavo į namus. Jais naudodavosi į svečius atvykę artimieji – A. K. dukra, pastarosios nepilnamečiai vaikai (1 t., b. l. 87-88).
2020-04-29 kratos protokole nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini), paimtas nešiojamasis kompiuteris „Acer“ ir nešiojamasis kompiuteris „Toshiba“ (1 t., b. l. 131-136).
2020-07-07 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-ojo skyriaus specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1591293-20 nurodyta, kad nešiojamo kompiuterio „Acer“ standžiojo disko duomenų skaitmeninėje kopijoje rastos ir atrinkta 1264 pornografinio turinio nuotraukos, kuriose galimai pavaizduoti vaikais. Tyrimo metu pornografinio turinio medžiagos platinimo nerasta (2 t., b. l. 38-40).
2020-10-05 apžiūros protokole užfiksuota DVD disko, pridėto prie Šiaulių apskrities VPK KTT 2-ojo skyriaus 2020-07-07 specialisto išvados Nr. IBPS-V-1591293-20, apžiūra, 1264 paveikslėliai atspausdinti ir pridėti prie apžiūros protokolo (2 t., b. l. 42-86)
2020-09-17 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, išvadoje Nr. EA-145 nuodyta, kad 31 vaizdo dokumente esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas, lytinis iškrypimas (zoofilija) ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (2 t., b. l. 92)
2020-09-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-0 163/2020 01) nurodyta, kad tirti pateiktuose 50 vaizdo failų vaizduojama: mažamečiai asmenys, vaikai iki 14 metų amžiaus imtinai – 16 failų; asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus – 10 failų; pilnamečiai, asmenys 18 metų amžiaus ir vyresni – 24 failuose (2 t., b. l. 103-104).
Specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, kad nešiojamuosius kompiuterius „Acer“ ir „Toschiba“ įsigijo tuo pačiu metu, iš tos pačios įmonės (duomenys neskelbtini). Kompiuteriai buvo nenauji. Kompiuteriu „Acer“ naudojosi dažniausiai jis pats, A. M. juo naudodavosi retai. Į namus dažniausiai parsinešdavo kompiuterį „Toschiba“, „Acer“ kompiuteris būdavo jo darbo vietoje. Į jį įeiti nereikėdavo jokių slaptažodžių. Maždaug prieš du metus, jam gydantis ligoninėje, kompiuteriu buvo leidęs naudotis vyriškiui vardu A., kurio buvo prašęs prižiūrėti ūkį, pakūrenti ugnį administracinėse patalpose. Vėliau pastebėjo, kad įjungus kompiuterį, pasirodydavo pornografinio turinio nuotraukos. Dėl šios problemos kreipėsi į įmonę, iš kurios pirko kompiuterius, kad „išvalytų“ kompiuterį nuo tokių virusų. Įmonė kompiuterį kiek galėjo, tiek išvalė. Pradėjus naudotis išvalytu kompiuteriu, jame kartais vėl pasirodydavo įvairūs vaizdeliai, bet rečiau. Kompiuteriu „Acer“ naudodavosi nemažai žmonių. Kai jis būdavo išvykęs ir reikėdavo jo palaukti, leisdavo klientams, draugams pasidaryti kavos, įsijungti kompiuterį, paskaityti žinias ir panašiai. Kokiuose puslapiuose jie lankydavosi, niekada nesidomėjo. I. V., pastarosios sugyventinį R. N. ir jų vaikus pažįsta. Kiek metų L. nežino. Nežino ir A. kiek tiksliai metų, bet žino, kad mokosi (duomenys neskelbtini). Jis buvo leidęs R. N. laikinai apsigyventi jam priklausančiose negyvenamose patalpose. R. N. tada jam buvo užsiminęs, kad I. V. ruošia planą kaip atkeršyti, kad ketina kreiptis į policiją. Jis su I. V. nieko nesiaiškino. I. V. jam rašė daug žinučių, bet jis į jas nekreipė dėmesio. Būdavo atvejų, kad I. V. į pagalbą pasikviesdavo savo vaikus – L. ir A. Kartais jis pasikviesdavo R. N., tačiau šis ateidavo su I. V. ir vaikais. A. vienos pas save niekada nėra kvietęsis, niekada nėra jai skambinęs, nežino jos telefono numerio. Mergaitė yra labai darbšti, padėdavo savo mamai. A. yra tvarkiusi prie darbo kabineto esančią virtuvėlę, bet buvo su savo mama. Mano, kad I. V. tokiu būdu nori gauti pinigų. Anksčiau jis I. V. šeimai yra dovanojęs baldų ir daiktų, už kuriuos I. V. žadėjo atidirbti. A. nėra prašiusi jo leisti pasinaudoti kompiuteriu. Jokių pornografinio turinio vaizdų A. jis nėra rodęs. Mergaitę vadindavo vardu, nėra vadinęs jos savo simpatija. I. V. sūnus L. ateidavo su savo mama arba R. N. L. nieko nedirbdavo, tiesiog būdavo kartu. Mano, kad berniukas gali būti linkęs į melagystes (2 t., b. l. 144-145, 150-1514).
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad jokios pornografijos A. V. nerodė, vaikai davė melagingus parodymus, nes juos galimai įtakoja motina, kuriai iš jo reikia pinigų. Tokie kaltinamojo parodymai pilnai paneigti pakankamai nuosekliais nepilnametės nukentėjusiosios A. V. ir nepilnamečio liudytojo L. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jog kaltinamasis savo darbo kabinete, kompiuteryje rodė nepilnametei A. V. „nuogas moteris“. Nukentėjusioji nurodė, kad po nuotraukų parodymo ji jautėsi blogai, buvo pikta ir liūdna. Iš kaltinamojo darbo kabineto kratos metu paimto kompiuterio „ACER“ standžiojo disko duomenų skaitmeninėje kopijoje buvo rastos ir atrinktos 1264 pornografinio turinio nuotraukos. Teismo nuomone, jei A. K. nebūtų rodęs nukentėjusiajai pornografinio pobūdžio vaizdų, A. V. ir L. N. nebūtų žinoję apie jų buvimą kaltinamojo kompiuteryje. Kad pornografinio turinio vaizdai patys atsirasdavo ekrane teigė tik kaltinamasis. Tuo tarpu kaltinamojo sugyventinė A. M., kuri taip pat naudodavosi kompiuteriu „Acer“ teismui nurodė, kad jai pornografinio turinio vaizdų nemetė. Kaltinamasis nurodė, kad kompiuteryje rastų pornografinio turinio nuotraukų pats nesiuntė, jos galėjo likti iš anksčiau, nes kompiuterį pirko naudotą arba jas galėjo parsiųsti kiti asmenys, kadangi kompiuteris be slaptažodžio ir juo galėjo naudotis kiti asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis šioje byloje nėra kaltinamas disponavimu pornografinio turinio dalykais, todėl visiškai nesvarbu kokiu būdu pornografinio turinio vaizdai atsirado kaltinamajam priklausančiame kompiuteryje.
Nepilnamečių nukentėjusiosios A. V. bei liudytojo L. N. parodymus patvirtina ir pakankamai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą I. V. bei liudytojo R. N. parodymai, kad vaikams susipykus, L. negražiai pavadino seserį A., o motinai paklausus kodėl šis taip kalba apie seserį, L. pasakė, jog netikėtai įėjęs į A. K. kabinetą, pamatė kompiuteryje „plikos moters nuotraukas“, kurias A. K. žiūrėjo su A. Nukentėjusioji iš pradžių su mama apie įvykį nenorėjo kalbėti, tačiau brolio pasakojimų apie įvykį nepaneigė, o vėliau motinai ir motinos sugyventiniui nurodė, kad A. K. darbo kabinete per nešiojamąjį kompiuterį jai rodė nuogus vyrus ir nuogas moteris. Mergaitė gėdijosi pasakoti apie įvykį, vengė pokalbio, tapo uždara. Jei nuotraukos su nuogomis moterimis būtų meninės, kaip bylos nagrinėjimo metu teigė kaltinamojo gynėjas, o ne pornografinio turinio, jos nebūtų nukentėjusiajai sukėlę neigiamų emocijų, gėdos jausmo.
Kaltinamojo gynėjo teiginys, kad nepilnametė nukentėjusioji ir nepilnametis liudytojas davė parodymus motinos, kuriai reikia iš kaltinamojo pinigų, įtakos dėka, atmestinas kaip neatitinkantis nustatytų faktinių aplinkybių, nes nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. V. byloje civilinio ieškinio net nepareiškė. Tik perdavus bylą į teismą, civilinį ieškinį pareiškė kaltinimą palaikiusi prokurorė, gindama nepilnametės nukentėjusiosios interesus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad I. V. būtų kokiu nors būdu įtakojusi nepilnametės nukentėjusiosios A. V. ar nepilnamečio liudytojo L. N. duotus parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pilnai. Kaltinamasis laikotarpyje nuo 2019 metų rudens iki 2020 m. balandžio 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, jaunesnei negu šešiolikos metų nukentėjusiajai A. V., nešiojamojo kompiuterio ekrane demonstravo pornografinio turinio vaizdus, tai yra, atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiajai A. V. per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti jos fizinį ir psichologinį vystymąsi. Kaltinamajam buvo žinoma, kad A. V. yra nepilnametė, mokosi mokykloje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t., b. l. 123-124), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 126-129), vykdo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 133). Teismo nuomone prokurorės prašoma skirti kaltinamajam bausmės rūšis – laisvės apribojimas, yra proporcinga padarytam nusikaltimui. Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54, 61 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje esančius kaltinamojo medicininių dokumentų išrašus, mano, kad vietoje prokurorės prašomo kaltinamajam skirti įpareigojimo atlikti nemokamus darbus, tikslingiau skirti kaltinamajam įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. V., I. V., L. N. ir R. N. (2 t., b. l. 168-169), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nešiojamas kompiuteris „Acer“ su maitinimo laidu, laikytinas nusikaltimo priemone ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotinas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti mobiliojo ryšio telefonui „Huawei“ su dėklu, grąžintam saugojimui A. K. (1 t., b. l. 187-188) ir nešiojamam kompiuteriui „Toshiba“ su maitinimo laidu, grąžintam A. M. (2 t., b. l. 115-116).
Prokurorė, gindama nepilnametės A. V. interesus, pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. K. (3 t., b. l. 57-58). Prokurorė ieškinyje nurodo, kad prieš nepilnametę A. V. buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė išgąstį, neigiamas emocijas, todėl jai buvo padaryta neturtinė žala. Prokurorė bylos nagrinėjimo metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Tokios pat nuomonės buvo ir nepilnametę nukentėjusiąją atstovavausi advokatė. Kaltinamasis ir jo gynėjas su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, prašė kaltinamąjį išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, į kaltininko turtinę padėtį bei vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo teisei priešingų veiksmų nepilnametė nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, jai prireikė psichologo konsultacijų. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, mano, kad prokurorės reiškiamo civilinio ieškinio suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (vykdo (duomenys neskelbtini)), nukentėjusiosios turtinę padėtį (yra nepilnametė, pilnai išlaikoma tėvų), į nukentėjusiosios amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, nusikalstamos veikos neigiamą įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vaiko vystymuisi. Dėl to vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajai A. V. priteistinas 500 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis), iki nukentėjusios pilnametystės priteistinų lėšų tvarkytoja paskirtina atstovė pagal įstatymą I. V.
Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-03-25 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nepilnametei nukentėjusiajai A. V. (3 t., b. l. 80-82). Pažymoje nurodyta, kad advokatės L. Musteikienės nukentėjusiajai A. V. šioje byloje teiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 316,41 Eur. Iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos 316,41 Eur išlaidos advokato nukentėjusiajai teiktai antrinei teisinei pagalbai apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 valandos būti savo gyvenamojoje vietoje bei 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nešiojamą kompiuterį „Acer“ su maitinimo laidu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus mobiliojo ryšio telefonui „Huawei“ su dėklu, grąžintam saugojimui A. K. ir nešiojamam kompiuteriui „Toshiba“ su maitinimo laidu, grąžintam A. M.
Prokurorės pareikštą civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios A. V. naudai. Priteistų lėšų tvarkytoja iki A. V. pilnametystės paskirti I. V.
Priteisti iš kaltinamojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 316,41 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 4 ct) nukentėjusiajai A. V. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.