- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-1103-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- O. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1155-179/2008, kuria atmestas pareiškėjos O. N. skundas dėl antstolio S. V. veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. N. skundu prašė teismo pripažinti neteisėtu antstolio S. V. 2008-02-19 patvarkymą priimtą vykdomojoje byloje Nr.0127/05/01288, dėl pareiškėjos piniginių lėšų arešto ir 20 procentų dalies neviršijančios vieno MMA pareiškėjos darbo užmokesčio gaunamo iš UAB“Vaidvilės baldai“ pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir antstolio patvarkymą panaikinti.
Pareiškėjos nuomone, nėra pagrindo nukreipti išieškojimą į jos darbo užmokestį, ji negali atsakyti už sutuoktinio sandorius sudarytus be jos sutikimo, iš jos gaunamo 660 Lt darbo užmokesčio nepakanka lėšų pragyvenimui, o geriau apmokamo darbo dėl sveikatos ir amžiaus negali susirasti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis S. V. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pagal CK 3.88 str. sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas, kuris buvo nukreiptas ir į skolininkui priklausančią jo sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, nepažeidžia jokių teisės normų, kadangi skolininko gaunamų pajamų neužtenka skolai padengti.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio S. V. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0127/05/01288 areštuoti O. N. priklausančias darbo užmokesčio lėšas UAB „Vaidvilės baldai“ atmetė, iš pareiškėjos valstybei priteisė 14,85 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdomi du dokumentai išieškojimo iš A. N. KĮ „Akromeda“: Nr. 2-3758-03/2003 dėl 6 778,11 Lt išieškojimo J. B. firmos „Šėlsmas“ naudai ir Nr. 2-2339-09/2002 dėl 39 414,17 Lt išieškojimo UAB „Lex system“ naudai. Skolininkas A. N. KĮ „Akromeda“ neturi turto ar pajamų, kurių pakaktų išieškojimui įvykdyti, ši įmonė yra bendroji sutuoktinių A. N. ir O. N. nuosavybė, įkurta santuokos metu 1994-09-02, santuoka sudaryta 1972-05-13, nėra nutraukta, įmonė nėra padalinta tarp sutuoktinių ir nėra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Teismas nurodė, kad antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo pripažinti juos neteisėtais nėra. Kadangi įmonė įsteigta santuokos metu, iš įmonės veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš tokio individualaus verslo atsirandančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1, 2 ir 6p.. Sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.), nepriklausomai nuo to, kuris iš sutuoktinių šį darbo užmokestį gauna. Pareiškėja pagal įstatymą būdama A. N. individualios įmonės „Akromeda“ bendrasavininke, savo asmeniniu turtu atsako už įmonės skolas. Nustačius, jog skolininko sutuoktinė O. N. gauna darbo užmokestį, antstolio išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas į jos darbo užmokestį.
Atskiruoju skundu pareiškėja O. N. nesutiko su teismo nutartimi, kadangi teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, prašė teismo nutartį panaikinti, skundą tenkinti dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai pripažino iš A. N. komercinės firmos „Akromeda“ veiklos gautas pajamas bendromis. A. N. buvo vienas registruotas firmos savininkų, vienasmeniškai vadovavo ir atstovavo firmai, ką rodo išrašas iš juridinių asmenų registro. Apeliantė bendro verslo nevykdė, dirbo savarankiškai AB „Snaigė“, vėliau kitose bendrovėse. Šios aplinkybės matyti iš socialinio draudimo pažymėjimo;
2) teismas be pagrindo padarė išvadą, jog iš A. N. verslo gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Teismui nurodyta, kad pareiškėja su A. N. seniai gyvena skyrium, nes jis pareiškėjos atžvilgiu vartojo smurtą, dukrai išlaikyti iš A. N. priteisti alimentai. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti teisės medicinos specialisto išvada, nutarimas dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo. Šių įrodymų teismas nevertino, dėl jų nepasisakė;
Žemesnės instancijos teismas
3) teismas neįvertino fakto, kad dar 2004 m. vasario 10 d. nutartimi buvo nustatytos sutuoktinių turto dalys bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Iš šios nutarties matyti, jog santuokoje buvo įgyti tik menkaverčiai daiktai. Tai patvirtina aplinkybę, kad iš A. N. verslo gaunamos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, iš jo verslo būdavo tik nuostoliai;
4) A. N. įmonės sandoriai buvo sudaryti be pareiškėjos sutikimo, nagrinėjant teisme ieškinius dėl A. N. skolų, pareiškėjai nebuvo pranešama, todėl nebuvo galima ginti savo interesų;
5) teismas privalėjo vadovautis ne tik įstatymais, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismui pateikti įrodymai pažyma apie pareiškėjos gaunamą 660,80 Lt darbo užmokestį, jos įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį, gydymosi išlaidas ir kt.), kurie rodo, kad pareiškėja nėra pajėgi padengti A. N. neapdairumu ir nerūpestingumu padarytas skolas pagal prisiimtas prievoles, kurios laikytinos ne bendromis, o asmeninėmis A. N. prievolėmis. Teismas šių įrodymų nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis S. V. prašė skundą atmesti dėl šių motyvų:
1) pareiškėja nepateikė duomenų, paneigiančių sutuoktinių turto (šiuo atveju įmonės) bendrumo prezumpciją (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėja privalėjo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai patvirtina ir susiformavusi teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2005, Nr. 3K-3-705/2003, Nr. 3K-3-512/2004, Nr. 3K-3-44/2006 nurodė, kad įmonė, įsteigta santuokos metu, priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl abu sutuoktiniai yra individualios įmonės dalyviai ir abu atsako pagal individualios įmonės prievoles. Asmuo, norėdamas paneigti sutuoktinių turto (šiuo atveju įmonės) bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja yra A. N. įmonės bendrasavininkė;
2) individualios įmonės vardu sandorius sudaro šios įmonės vadovas. Šių sandorių sudarymo tvirtinimui nėra privalomas įmonės vadovo sutuoktinio sutikimas, todėl atgaline data negalima revizuoti įmonės sandorių;
3) šiuo metu neįmanoma nustatyti ar sutuoktiniai A. N. ir O. N. šeimos poreikių tenkinimui naudojo ar nenaudojo A. N. individualios įmonės lėšas, kadangi nėra nustatytos šių lėšų panaudojimo aplinkybės. Pareiškėja neįrodė, kad įmonės lėšos nebuvo naudotos šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėja yra suinteresuota išsaugoti savo turimą turtą nuo verslo skolų dengimo, permesdama visą finansinę atsakomybę sutuoktiniui;
4) A. N. individuali įmonė „Akromeda“ tarp sutuoktinių niekada nebuvo padalinta, tame tarpe ir 2004 m. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-196-03/04, todėl už šios įmonės skolas atsako abu jos savininkai.
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į atskirtąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs sutuoktinių prievolių pagal individualios įmonės skolas priverstinio vykdymo klausimas. Norint atsakyti į klausimą, iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti jos pobūdį. Pagal CK 2.50 str. 4 d. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Vadinasi, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK III knygos normos, kurios nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.). Individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, todėl minėta prezumpcija galioja ir dėl individualios įmonės. Pagal CK 3.109 str. prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Kai individuali įmonė įsteigiama santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.), tame tarpe ir iš sutuoktinių, ar vieno iš jų pajamų, gautų iš darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Sutuoktinių bendros atsakomybės už individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, prievoles, prezumpcija yra paneigiama įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią, ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais (CK 2.50 str. 4 d., 3.109 str.). Būtent tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika yra suformuota nagrinėtose civilinėse bylose (LAT 2003 m. birželio 16 d. nutartis c.b. 3K-3-705/2003; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-512/2004, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-383/2005).
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja, tiek pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, tiek atskiruoju skundu įrodinėjo aukščiau nurodytas aplinkybes, paneigiančias bendros sutuoktinių atsakomybės prezumpciją bei kartu jos atsakomybę už individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, prievoles. Tai patvirtina pareiškėjos nurodytos aplinkybės: A. N. individualios įmonės „Akromeda“ veiklą pareiškėjos sutuoktinis vykdė vienasmeniškai, jai nežinant, pareiškėja šioje įmonėje nedirbo, pajamos, gautos iš įmonės veiklos negalėjo būti ir nebuvo panaudojamos šeimos poreikiams tenkinti, nes pareiškėja nevedė su savo sutuoktiniu bendro ūkio nuo 1993 m. (b.l.83), prieš pareiškėją jos sutuoktinis naudojo smurtą (b.l.79-80), 1998-03-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu iš A.A. N. priteisti alimentai jo ir pareiškėjos nepilnametės dukters išlaikymui (b.l.77-78), Alytaus rajono apylinkės teismo 2004-02-10 nutartimi padalintas menkavertis turtas (b.l.5-6). Byloje esanti Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažyma nepatvirtina, jog A.A. N. yra deklaravęs gyvenamą vietą kartu su pareiškėja (b.l.63).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas, nepasisakydamas dėl pareiškėjos aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų ir jų neįvertinęs pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p. nuostatas. Šis procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį, kadangi dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Tik įvertinus aplinkybes, kuriomis siekiama paneigti sutuoktinių bendros atsakomybės už individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, prievoles, prezumpciją, galima nustatyti ar pagrįstai išieškojimą už įmonės prievoles antstolis nukreipė į pareiškėjos darbo užmokestį, t.y., ar antstolio patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Vien formalus fakto nustatymas, jog įmonė buvo įsteigta santuokos sudarymo metu, yra nepakankamas pareiškėjos atsakomybei konstatuoti. Be to, sprendžiant šį klausimą iš naujo, būtina išsiaiškinta, ar sutuoktiniai veda bendrą ūkį, jei ne, tai nuo kurio momento, kada susidarė A. N. komercinės firmos „Akromeda“ skolos, koks paties įmonės įvardijamo savininko A. N. vaidmuo šių skolų susidaryme, ar iš šios įmonės gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Būtina atkreipti dėmesį taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl sutuoktinių atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, nurodyta, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar bylų, kuriose priteistos skolos iš A. N. komercinės firmos „Akromeda“ , nagrinėjime dalyvaujančiais asmenimis buvo įtraukti sutuoktiniai Nemunaičiai.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, o pagal byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti klausimo, ar teisėtai išieškojimas pagal vieno iš sutuoktinių įmonės skolas buvo nukreiptas į kito sutuoktinio darbo užmokestį, todėl panaikinus pirmosios instancijos nutartį, šis klausimas nagrinėti iš naujo perduotinas pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti, pareiškėjos O. N. skundo dėl antstolio S. V. veiksmų klausimą perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.