Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6907-1026/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ netiesioginį ieškinį atsakovui V. J. dėl leidimo įregistruoti daiktines teises.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovui V. J., prašė: 1) pripažinti ieškovei teisę įregistruoti atsakovo V. J. nuosavybės teisę į butą (esančio adresu (duomenys neskelbtini) viešame registre Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras, ieškovei paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą be atskiro atsakovo sutikimo; 2) priteisti iš atsakovo 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog minėtam butui, nuosavybės teise priklausančiam S. J. (mirusiam (duomenys neskelbtini)), teikia šilumos energiją. Pažymėjo, jog pagal Testamentų registro išrašą mirusiojo palikimą priėmęs asmuo yra V. J., iš kurio antstolis vykdo skolų išieškojimą. Ieškovė nurodė, jog atsakovas V. J. piktnaudžiauja turima teise ir elgiasi nesąžiningai neįregistruodamas nuosavybės teisės į butą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas ieškovės teises, nes, neįregistravus nuosavybės teisės, yra apsunkinamas skolos išieškojimo procesas, nukreipiant išieškojimą į atsakovo turtą.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas. Teismas nusprendė: pripažinti ieškovei AB „Panevėžio energija“ teisę įregistruoti atsakovo V. J. nuosavybės teisę į butą (esantį adresu (duomenys neskelbtini)) viešame registre VĮ Registrų centras, paduodant prašymą registruoti nuosavybės teisę be atskiro atsakovo sutikimo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, jog yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos

Minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas ir byla išnagrinėta apeliacinio proceso tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę prašyti jam leisti kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo, taikymo. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinį, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atsakovo apeliacinį skundą, sprendė, kad skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra neįvykdomas. Teismas nurodė, jog patenkinus ieškinio reikalavimą taip, kaip jis pareikštas, ieškovė faktiškai vis tiek negalėtų atlikti teisinės registracijos pagal teismo sprendimą atsakovo vardu, nes neturėtų pirminių nuosavybės teisių įgijimo dokumentų (paveldėjimo teisės liudijimo), turinčių būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti teisę registruoti turtą registre, tačiau nereiškė reikalavimo pripažinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas šio ieškinio neatitikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams nepastebėjo ir termino ieškovei pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, nenustatė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 20 dienų terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovei išaiškinta, jog nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

Teismas nurodė, kad ieškovė siekia pareikšti netiesioginį ieškinį atsakovui V. J., tačiau netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, todėl jai siūlytina kreiptis į notarę bei VĮ Registrų centras bei gauti tikslius atsakymus – kokie konkrečiai dokumentai turi būti pateikti, kad būtų realizuota ieškovės teisė bei tikslas – išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir įregistruota nuosavybės teisė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi suformuluoti tokį reikalavimą, kuris leis jai inicijuoti nuosavybės teisės dokumentų pateikimo ir įregistravimo procedūrą kito asmens vardu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį, atsakovas (apeliantas) V. J. prašo nutartį panaikinti, ieškinį atmesti ir bylą nutraukti. Nurodė, jog tik jis turi teisę spręsti, kada ir kokiomis aplinkybėmis įregistruos ar neįregistruos jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ar teisę į nuosavybę. Pažymėjo, kad priverstinis įregistravimas pažeidžia jo konstitucinę teisę į turto ir nuosavybės neliečiamumą.

Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, neteikia kokybiškų paslaugų, neužskaito Panevėžio miesto savivaldybės socialinio skyriaus teikiamos paramos šildymui ir karštam vandeniui, pažeidžia atsakovo (apelianto) konstitucines teises, sudaro dirbtinį įsiskolinimą ir bando jį nukreipti į paskutinį nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjant atsakovo (apelianto) atskirąjį skundą, analizuotinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, yra pagrįsta ir teisėta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 da­lyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovui V. J. ir prašė pripažinti jai teisę įregistruoti atsakovo (apelianto) V. J. nuosavybės teisę į butą viešame registre VĮ Registrų centras, ieškovei paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą be atskiro atsakovo (apelianto) sutikimo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovės prašymą tenkino. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra neįvykdomas, kadangi patenkinus ieškinio reikalavimą taip, kaip jis pareikštas, ieškovė faktiškai vis tiek negalėtų atlikti teisinės registracijos pagal teismo sprendimą atsakovo vardu, nes neturėtų pirminių nuosavybės teisių įgijimo dokumentų (paveldėjimo teisės liudijimo), turinčių būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teises pagal nurodytą reglamentavimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė turi teisę atsakovo vardu pareikšti reikalavimą CK 6.68 straipsnio pagrindu, kad priverstinis skolų išieškojimas būtų nukreiptas į mirusio S. J. vardu įregistruotą turtą, tačiau ieškovės ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas neatitinka ieškinyje pagal netiesioginio ieškinio pagrindą suformuluoto ieškinio dalyko – ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti teisę registruoti turtą registre, tačiau nereiškė reikalavimo pripažinti teisę gauti paveldėjimo liudijimą. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju pagal savo kompetenciją negali ištaisyti nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų, nes nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Minėta, jog bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas 20 dienų terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog pareikšto ieškinio preliminari teisinė kvalifikacija leidžia pagrįstai vertinti, jog ieškovė siekia pareikšti netiesioginį ieškinį atsakovui, tačiau netinkamai suformulavo ieškinio dalyką; teismas pasiūlė ieškovei tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą bei išaiškino, jog nepašalinus minėtų trūkumų per nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civili­nės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

Teismui paskyrus terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nelaikoma, kad civilinė byla yra iškelta, tačiau ir iš karto neatsisakoma ieškinį priimti. Į teismą besikreipiančiam asmeniui pašalinus nurodytus trūkumus, teismas įvertina, ar ieškinys atitinka visus jam keliamus formos, turinio reikalavimus ir imasi spręsti civilinės bylos iškėlimo klausimą bei savo sprendimą įformina CPK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismo nutartis pašalinti ieškinio trūkumus – tai įpareigojimas ieškovei. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Ši nutartis nagrinėjamoje proceso stadijoje atsakovui nesukelia jokių pareigų, taip pat nepažeidžia jokių jo teisių, nes, kaip jau buvo minėta, byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos. Būtent ieškovei, o ne atsakovui (apeliantui) skundžiama nutartis sukuria atitinkamą pareigą bei gali turėti įtakos jos teisėms, taip pat ir tolesnei bylos eigai.

Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi nustatytas terminas pašalinti trūkumus buvo pratęstas: 2018 m. birželio 28 d. teismo rezoliucija terminas trūkumams pašalinti pratęstas iki 2018 m. liepos 23 d.; 2018 m. liepos 19 d. teismo rezoliucija terminas pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės AB „Panevėžio energija“ patikslintas ieškinys atsakovui V. J.; 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo rezoliucija ieškovės patikslintas ieškinys buvo priimtas.

CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (jog pirmosios instancijos teisme jau yra priimtas patikslintas ieškovės ieškinys), sprendžia, kad procesas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties (pašalinti ieškinio trūkumus) prarado tikslingumą. Teismo vertinimu, ši nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 331 straipsniu, 338 straipsnius, 339 straipsniu

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties, nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.