Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-06-17 · Byla Nr. A2.6.-9070-271/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
A2.6.-9070-271/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07572-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
L. A.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-9070-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-07572-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4., 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2016 m. birželio 17 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant G.Osinskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

L. A., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio mėn., laikotarpiu nuo 25 d. 21.00 val. iki 26 d. apie 09.00 val., Tuskulėnų gt. 54, Vilniuje, L. A., vairuodama automobilį Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo padarydama nukentėjusiajam E. U. turtinę žalą. Šiais veiksmais vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 p., 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio įgaliota pareigūnė S. K. surašė L. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-61624005-16 už tai, kad ji po sukelto eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Savo veiksmais pažeidė KET 222 p. reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 str. 1 d.

L. A. pažeidimo padarymo faktą, t.y. eismo įvykio padarymą, pripažino visiškai ir teismo proceso metu parodė, kad protokole minimu laiku automobiliu parkavosi kieme šalia savo namo, adresu Tuskulėnų g. 54, Vilniuje, galėjo dėl neatsargumo kliudyti stovintį kitą automobilį, tačiau tuo metu ji nesuprato, kad įvyko kontaktas ir ji sukėlė eismo įvykį. Vėliau gavo pranešimą iš policijos, kad jos automobilis kliudė stovintį automobilį F. F. ir apgadino jį. Nuvyko į policiją su savo automobiliu, kuris pareigūnų buvo apžiūrėtas. Buvo rastas įbrėžimas ant automobilio dešinės pusės. Pati į tai iki policijos pareigūnų kvietimo atvykti neatkreipė dėmesio. Sutinka, kad padarė KET pažeidimą, dėl eismo įvykio sukėlimo nuoširdžiai gailisi. Apie eismo įvykį, kuriuo yra kaltinama, sužinojo tik paskambinus policijos pareigūnams. Niekas prie jos nepriėjo, nieko nesakė. Niekur nebėgo, automobilį paliko stovėti toje pat vietoje. Automobilis apdraustas, visi jo duomenys, dokumentai tvarkingi, šiurkščių KET pažeidimų nevykdė. Tikrai nesiekė išvengti atsakomybės.

Eismo įvykio vietos schemoje 2016-04-27 00.06 val. užfiksuota, kad adresu Tuskulėnų g. 54, Vilniuje stovi automobilis F. F. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui F. F. apgadintas priekinis bamperis, rastas nedidelis įbrėžimas (b.l.7-8).

Nukentėjusysis E. U. rašytiniame paaiškinime nurodo, kad pats eismo įvykio nematė. 2016-04-26 ryte rado, kad apgadintas jo automobilio F. F. priekinis bamperis. Iškvietė policijos pareigūnus. Ieškojo, kas galėjo padaryti įbrėžimą ir rado netoliese stovintį automobilį Volvo S40. Minėto automobilio savininko vietoje nebuvo (b.l.9).

2016-04-28 policijoje buvo apžiūrėti ir sugretinti abu automobiliai, konstatuota, kad apgadinimai atitinka pagal savo aukščius, pobūdį (b.l. 13-16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje surinktų įrodymų visuma: pačios L. A. parodymais, nukentėjusiojo E. U. rašytiniu paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, automobilių apžiūros ir jų sugretinimo rezultatais, pilnai įrodyta, kad vairuodama automobilį L. A. buvo neatidi, kliudė ir apgadino savo bei nukentėjusiojo automobilius, tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydama turtinės žalos kitam asmeniui. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. A. A. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavęs byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad vairuotoja L. A. neturėjo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvus jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobūdį, kurie yra itin nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti itin nedideli įbrėžimai (b.l. 8,13-16). Kaip nurodė L. A., jai buvo sunku priparkuoti automobilį. Pažymėtina, kad tyčios vengti atsakomybės nebuvimą įrodo ir ta aplinkybė, kad vairuotoja po eismo įvykio savo automobilį paliko stovėti gyvenamosios vietos kieme, netoli apgadinto nukentėjusiojo automobilio ir jis buvo rastas nukentėjusiojo. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.4). Automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. Iš abiejų automobilių apgadinimų matyti, kad jų kontaktas nebuvo smarkus, slystamo pobūdžio, automobilių apgadinimai itin nedideli, nestiprūs. Vairuotoja atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą ir jis pretenzijų neturi.

Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko L. A. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojos veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jos atsakomybę. Administracinių nuobaudų neturi. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas

nutarė:

L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant L. A. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16058230737.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski