- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2-910-466/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12512-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, akcinei bendrovei „Litgrid“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl kompensacijos už įstatymu nustatytą servitutą elektros oro linijų apsaugos zonų ribose priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 4326,79 Eur kompensaciją, o iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Litgrid“ 15 401,25 Eur kompensaciją, t. y. iš viso 19 728,04 Eur kompensaciją. Taip pat ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos (dabar galiojanti 2020 m. sausio 31 d. redakcija) „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo“ 16 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Ieškovas nurodė, kad turi (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies, kuriai taikomas įstatymu žemės sklypui nustatytas servitutas, plotas yra 0,9942 ha, t .y., ieškovo žemės sklypą kerta 10 kV oro linijos (užimančios 0,2309 ha sklypo ir priklausančios atsakovei AB „ESO“), kurioms nustatyta elektros tinklų apsaugos zona, bei atsakovės AB „Litgrid“ aptarnaujamos dvigrandės 110 kV oro linijos (užimančios 0,7890 ha sklypo). Dėl sklypą kertančių elektros linijų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 3 dalimi, sklypo atžvilgiu yra nustatytas įstatyminis servitutas, todėl ieškovas turi teisėtą pagrindą gauti vienkartinę kompensaciją nuostoliams dėl: i) servituto nustatymo, ar ii) dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo sklype (nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose) atlyginti.
Ieškovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 725, „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“, ieškovui priklausytų 8967,29 Eur kompensacija. Ieškovo teigimu, Metodikos 16 punkto formules Nk = Sp (žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, plotas (hektarais) x Vk (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklėse nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto) x Kn (lygus 0,1), dėmuo Vk prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi formulėje naudojama žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra jau nuvertinta, t. y. neatsižvelgiama į faktą, kad pagal Masinio žemės vertinimo taisykles žemės sklypo, kuriai taikytina Metodikos 16 punkto formulė, vidutinė rinkos vertė yra jau ženkliai sumažinta, taikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisą. Ieškovo įsitikinimu, jei Metodikos 16 punkto formulėje būtų nustatyta, kad Vk – tai žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, netaikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisos (koeficiento), tuomet ieškovui priklausytų 19 728,04 Eur kompensacija, kurią ieškovas prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Litgrid“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, kadangi yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo nurodytu argumentu, kad vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams turi būti išmokamos vienkartinės kompensacijos nuostoliams dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Taip pat neginčytina ir tai, kad nuostolių dydžiai yra apskaičiuojami pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas metodikas, t. y., formulėmis, kurios įtvirtintos nutarime. Tačiau atsakovė negali sutikti su deklaratyviais ir subjektyvaus pobūdžio argumentais, su ieškinyje pateiktais skaičiavimais, kuriais yra grindžiama ieškinio reikalavimo suma. Ieškovas pateikia subjektyvų vertinimą, kodėl minėta formulė yra neteisinga, diskriminacinio pobūdžio ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lygiagrečiai teikia savo pasiūlymą dėl „teisingesnės“ formulės ir apskaičiavęs kompensacijos dydį pagal ieškovo subjektyvų vertinimą, reikalauja teismo priteisti šią sumą. Kitaip tariant, ieškovas neigia galiojančio teisės akto turinį, reikalauja vadovautis jokiuose įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose neįtvirtinta tvarka.
Atsakovė AB „Litgrid“ taip pat nurodė, kad ieškovas, be deklaratyviai cituojamos jurisprudencijos apie galimus nuosavybės teisės ribojimus nustačius servitutą, teikia vienintelį įrodymą, kuriuo, iš esmės, grindžia savo teoriją dėl priklausytinos kompensacijos dydžio. Tai yra Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ turto registrų tvarkymo tarnybos raštas, kuriame atsakoma į ieškovo pateiktus klausimus. Minėtame valstybinės institucijos rašto 7 punkte yra nurodoma, jog elektros linijos sumažina sklypo vidutinę rinkos vertę 138 000,00 Eur. Dėl to, ieškovas teigia, kad Metodikos 16 punkte įtvirtinta formulė yra neteisinga. Nurodoma, jog formulės dauginys Vk turėtų būti ne žemės sklypo vidutinė rinkos vertė padalyta iš žemės sklypo ploto, o vidutinė rinkos vertė, neatsižvelgiant į žemės sklypui taikomus suvaržymus. Atsakovės įsitikinimu, tokia principinė ieškovo nuostata yra neteisinga, o toks reikalavimas gali reikšti siekį nepagrįstai praturtėti. Atsakovė pažymėjo, jog elektros perdavimo linijos, kertančios ieškovo sklypą ir dėl kurių yra nustatytas servitutas yra įrengtos anksčiau, nei ieškovas įgijo nuosavybės teises į sklypą. Atitinkamai, atsakovės nuosavybės teise valdomi elektros tinklai, kertantys sklypą: „(duomenys neskelbtini)“ įrengti 1984 m., „(duomenys neskelbtini)“ pastatyta 1961 m. Tuo tarpu, ieškovo pridėtame VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad nuosavybės teisę į sklypą ieškovas įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovės vertinimu, sklypo pirkimo metu buvo akivaizdu (elektros tinklai driekiasi virš sklypo), kad nuosavybės teisės į sklypą gali būti suvaržytos įstatymu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir negali būti laikoma siurprizine sąlyga ieškovui, kuris bando įrodinėti, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra nepagrįstai sumažinta dėl nustatyto servituto.
Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, kadangi yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovė nurodė, kad iš ieškinio argumentų akivaizdu, kad ieškovui yra žinomas ir suprantamas teisinis reglamentavimas, kokia tvarka yra apskaičiuojamos ir išmokamos vienkartinės kompensacijos už įstatymu nustatytus žemės servitutus žemės sklypų savininkams ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniams. Pats ieškovas pripažįsta, kad nuostolių už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu atlygintinumo klausimai sureguliuoti pakeitus EEĮ 75 straipsnį, kurio 3 dalyje, be kitų sąlygų nustatyta, kad tinklų operatoriai nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas į savo paklausimą dėl galimo Metodikos 16 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai gavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog „kadangi Metodikoje, atsižvelgiant į anksčiau išvardytas EEĮ pakeitimo įstatymo įgyvendinimo nuostatas ir kitas aukščiau įvardytas aplinkybes, nėra numatytas alternatyvus vienkartinės kompensacijos skaičiavimo būdas, todėl asmuo, nesutinkantis dėl suskaičiuotos vienkartinės kompensacijos dydžio turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.“ Nors ieškovas paaiškina, kad atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsakymą, ieškovas neturi kitų teisinių gynybos priemonių, kaip tik teikti šį ieškinį į teismą, atsakovė AB „ESO“ su šia pozicija nesutinka. Atsakovės AB „ESO“ nuomone, ieškovas visų pirma turėjo pateikti prašymą teisės aktų nustatyta tvarka atsakovei AB „ESO“ dėl vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, o į teismą kreiptis tik dėl jo nurodomos kompensacijos dalies, kuri galimai nepadengia jo patirtų nuostolių dėl įstatyminio servituto nustatymo.
Atsakovė taip pat nurodė, kad nors ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „ESO“ vienkartinę kompensaciją už įstatymu nustatytą servitutą, ginčija žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principus, tačiau tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Šie ieškovo argumentai neturėtų būti vertinami iš viso, kadangi vienkartinės kompensacijos apskaičiavimui yra taikoma žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, kurią, kaip nurodyta ieškinyje, VĮ „Registrų centras“ apskaičiavo vadovaudamasis Masinio žemės vertinimo taisyklėmis. Šios taisyklės yra galiojančios, todėl teisėtai yra taikomos nustatant žemės sklypų vidutinės rinkos vertes. Be to, sprendžiant ieškovo galimai patirtų nuostolių dydį, kurių nepadengia pagal Metodiką apskaičiuota kompensacija, būtina atsižvelgti ir į tai, kad žemės sklype atsakovei AB „ESO“ priklausantys elektros tinklai buvo įrengti iki 2004 m., t. y. iki įstatyminio servituto nustatymo, todėl žemės sklypo dalyje, kurioje yra atsakovės AB „ESO“ elektros tinklų apsaugos zona, atitinkami reikalavimai yra taikomi jau nuo šių elektros tinklų eksploatavimo pradžios ir buvo taikomi žemės sklypui dar iki to momento, kai jį ieškovas įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas, įgydamas žemės sklypą, turėjo įvertinti ir aplinkybę, kad jame jau yra įrengti atsakovei AB „ESO“ priklausantys elektros tinklai ir jiems yra nustatyta apsaugos zona bei įstatyminis servitutas. Ieškovas įsigijo žemės sklypą, kuris buvo įvertintas jau atsižvelgiant į jo naudojimo apribojimus (atitinkamai ieškovo mokėtina žemės sklypo įsigijimo kaina turėjo būti ženkliai mažesnė nei analogiškų sklypų, kuriuose tokių apribojimų nėra), o jo pateikiamas žemės sklypo rinkos vertės skirtumas (kurio pagrindu ieškovas apskaičiavo papildomą vienkartinės kompensacijos dalį) yra apskaičiuotas ne dėl paties servituto nustatymo, o dėl taikomos atsakovės AB „ESO“ elektros tinklų apsaugos zonos, kuri teisės aktais buvo nustatyta dar iki žemės sklypo įsigijimo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas iki pat šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovei AB „ESO“ jokių pretenzijų dėl jo neva patiriamų nuostolių, esant žemės sklype nustatytam įstatyminiam servitutui, nereiškė.
Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikosi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.
Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ neteisingai teigia, kad ieškovas ginčija jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principus. Ieškovas visiškai sutinka su tuo, kad sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d. buvo 115 000,00 Eur, be to, ji nustatyta visiškai teisingu būdu. Tačiau ieškovo keliama problema yra ta, kad kompensacijai apskaičiuoti būtent už sklype esantį servitutą, nustatytą būtent dėl elektros linijų apsaugos zonų sklype, negali būti imama vertė, kuri ir yra įtakota (sumažinta) pačių tų zonų atsiradimu, nes jeigu taip neteisingai skaičiuosime, tai kuo didesnė bus apsaugos zona, tuo mažesnė liks sklypo vertė kompensacijai apskaičiuoti, nes kuo didesnė žala daiktui, tuo mažesnė kompensacija, nes, jeigu žala daiktui būtų šimtaprocentinė, tai kompensacija būtų nulinė, ir t. t., ir visa tai yra nelogiška, tai prieštarauja sveikam protui, ir, aišku, tai prieštarauja teisei. Dėl tokio absurdiško principo taikymo yra kompensuojama ne visa, o tik dalis elektros tinklų atsiradimu sklypui padarytos žalos.
Ieškovas pažymėjo, kad pagal Metodikos 16 punktą, kompensacijos apskaičiavimo formulė yra: Nk = Sp x Vk x Kn; dėmuo Vk – tai 2017 m. lapkričio 1 d. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, sumažinta tam daiktui padarytos žalos dydžiu, padalyta iš žemės sklypo ploto. Tuo tarpu pagal Metodikos 25 punktą, kompensacijos apskaičiavimo formulė yra: Nk = Sp x Vk x Kp; dėmuo Vk – tai žemės sklypo pilna vidutinė rinkos vertė, padalyta iš žemės sklypo ploto. Ieškovo įsitikinimu, Metodikos 16 punkto nuostata, kad kompensacijai apskaičiuoti būtent už sklype esantį servitutą dėl sklype esančių elektros linijų apsaugos zonų yra imama vidutinė sklypo rinkos vertė, kuri ir yra įtakota (sumažinta) tų pačių apsaugos zonų buvimu sklype, yra pati savaime logiškai ir teisiškai absurdiška, tad turi būti pripažinta kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir galų gale panaikinta. Be to, kad Metodika būtų iki galo teisinga ir nediskriminacinė bei neturėtų absurdiškumo elementų, Metodikos kūrėjai, Metodikos 16 punkte turėjo numatyti išlygą, kad vidutinė rinkos vertė, turi būti imama tokia, kokia ji 2017 m. lapkričio 1 d. yra nustatyta VĮ „Registrų centro“, bet būtent kompensacijai už elektros tinklų servitutus apskaičiuoti dar papildomai apdorojama eliminuojant Želektr.lin. vertės pataisos koeficiento įtaką išmokoms. Kompensacijos už padarytą žalą apskaičiavimas, kada iš vertės, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, yra atimamas tos pačios padarytosios žalos dydis, jau pats savaime yra didžiulis loginis absurdas ir teisinis blogis bei tuo pačiu sukuria Metodikoje nenumatytus per didelius skirtumus ir papildomą asmenų, kuriems taikytinas Metodikos 16 punktas, diskriminaciją prieš asmenis, kuriems taikytinas Metodikos 25 punktas, tai dar papildomai sukuria diskriminaciją ir nelygybę prieš įstatymą ir tarp skirtingų asmenų, kuriems taikytinas vien tik Metodikos 16 punktas, t .y. pačioje tokios asmenų grupės viduje.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725, patvirtintos Metodikos (dabar galiojanti 2020 m. liepos 9 d. redakcija) „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo” 16 punkto prieštaravimo Konstitucijai.
Atsakovė AB „Litgrid“ pateiktame triplike nurodė, kad dublike, panašiai kaip ir ieškinyje, ieškovas lygina Metodikos 16 ir 25 punktuose įtvirtintų vienkartinės kompensacijos dydžio apskaičiavimo formulių skirtumą bei siekia įrodyti, kad šiose nustatyta skirtinga formulės dėmens Vk reikšmė nepagrįstai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą. Atsakovės manymu, ieškovo pozicija yra nepagrįsta, priešingai, toks teisinis reglamentavimas yra logiškas bei po nuodugnaus ir išsamaus tyrimo, patvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Metodikos 16 punkte bei 25 punkte nustatytas vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo mechanizmas pagrįstai nesutampa, o faktinės bylos aplinkybės byloja, kad ieškovas apskritai neturi pagrindo reikalauti kompensacijos už jo nuosavybės teise valdomo sklypo suvaržymą, kitokiu, nei Metodikos 16 punkte, pagrindu: vadovaujantis Metodikos 16 punktu, vienkartinė kompensacija išmokama įstatymu nustatyto servituto pagrindu, tuo tarpu 25 punkte esanti kompensacijos apskaičiavimo formulė skirta padengti nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, servitutą nustačius įstatymu arba sutartimi. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime išsamiai išanalizuotu EEĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu dėl servitutų tinklų operatorių naudai nustatymo ir pareigos mokėti atitinkamą kompensaciją už naudojimąsi šiais servitutais, vienas iš esminių vertinimo kriterijų yra įstatyminio servituto nustatymo momentas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas sprendė, kad turi būti taikomi skirtingi maksimalios vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo principai asmenims, kurie: a) iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises įgijo su atitinkamais žemės naudojimo apribojimais, atsiradusiais prieš šiems asmenims įgyjant nuosavybės teises į žemę, ir b) asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises įgijo be atitinkamų žemės naudojimo apribojimų ir kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu. Taigi, faktinėje bylos medžiagoje yra fiksuota, kad atsakovės nuosavybės teise valdomi 110 kV elektros tinklai, kertantys ieškovo sklypą, atitinkamai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, yra pastatyti 1961 m. ir 1984 m., kitaip tariant, ieškovas patenka į asmenų grupę, kurie nuosavybės teises įgijo su atitinkamais žemės naudojimo apribojimais, atsiradusiais prieš šiems asmenims įgyjant nuosavybės teises į žemę, kai joje iki 2004 m. liepos 10 d. buvo nutiesti elektros energijos perdavimo, skirstomieji tinklai ir (arba) buvo pastatyti kiti elektros energetikos objektai ir įrenginiai, todėl vienkartinė kompensacija privalomai nustatoma išimtinai pagal 16 Metodikos punkte įtvirtintą formulę ir ieškovas, argumentuodamas dėl Metodikos 16 punkto neteisėtumo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo lyginant su Metodikos 25 punktu, pastaruoju apskritai negali remtis.
Atsakovė taip pat nurodė, kad savo atsiliepime jau yra nurodžiusi, kad neginčija fakto, jog teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu, todėl ieškovas turi teisę iš atsakovės reikalauti sumokėti vienkartinę kompensaciją už sklype atsakovės naudai įstatymu nustatytą servitutą. Iš tiesų, kasacinio teismo praktikoje yra formuluojama, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnis įtvirtina taisyklę, kad turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti praradimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti dėl servituto nustatytus nuostolius. Iš esmės, ieškovas siekia gauti jam priklausančią kompensaciją konkrečiai neįrodinėjant patirtų nuostolio dydžio, todėl ieškinyje ir dublike nurodyta 15 401,25 Eur reikalavimo suma nėra pagrįsta. Byloje ieškovas siekia įrodyti, kad Metodikos 16 punkte įtvirtintoje formulėje dėmuo Vk yra neteisėtas, bei reikalauja taikyti tokį, kurio pagrindu jam priklausanti vienkartinė kompensacija, būtų dvigubai didesnė nei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Anot ieškovo, neteisėta ir teisiškai nepagrįsta, jog kompensacija už suvaržytą daiktą skaičiuojama nuo daikto vertės su jam nustatytu suvaržymu, nors dublike lygiai taip pat patvirtina ir sutinka su jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principu. Atkreiptinas dėmesys, jog VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus rašte, kurį ieškovas pridėjo kaip priedą prie ieškinio, nurodyta, jog nustatydamas sklypo vidutinės rinkos vertę VĮ „Registrų centras“ atsižvelgė į sklypui nustatytą žemės servitutą dėl sklype esančių atsakovės ir AB „ESO“ elektros tinklų. Todėl, ieškovo pozicija dėl Vk dėmens kompensacijos apskaičiavimo formulėje yra prieštaringa.
Atsakovės įsitikinimu, Metodikos 16 punkte įtvirtintos formulės dėmuo Vk yra logiškas, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo patvirtintas kaip objektyviai pagrįstas. Neabejotina, kad žemės sklypas be jokių apribojimų yra vertingesnis už žemės sklypą su jau nustatytais apribojimais. Iš to seka, kad žemės sklypas, kuriame iš anksčiau yra nustatyti mažesni apribojimai yra vertingesnis už žemės sklypą, kuriame nustatyti apribojimai yra didesni. Todėl, žemės sklypo vidutinės rinkos vertei nustatyti taikomas vertės pataisos koeficientas (nagrinėjamu atveju nurodomas Želektr.lin vertės pataisos koeficientas) padeda nustatyti tikrąją žemės sklypo vertę, kai jam yra taikomi daiktinės teisės apribojimai, o žemės sklypo vidutinės rinkos vertė yra nustatoma pagal esamą jo statusą šios vertės nustatymo dienai. Priklausomai nuo apskaičiuotos vidutinės žemės sklypo vertės atitinkamai skiriasi ir apskaičiuojamų vienkartinių kompensacijų dydžiai, t. y. kuo mažesnė žemės sklypo vertė, tuo gaunama mažesnė vienkartinė kompensacija, ir tai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad laikosi ir atsiliepime išdėstytos pozicijos, kad sklypo pirkimo metu buvo akivaizdu (elektros tinklai driekiasi virš sklypo), kad nuosavybės teisės į sklypą gali būti suvaržytos įstatymu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir negali būti laikoma siurprizine sąlyga ieškovui, kuris bando įrodinėti, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra nepagrįstai sumažinta servituto nustatymu. Manytina, kad ieškovas, investuodamas į nekilnojamą turtą (sklypą) turėjo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Manytina, kad bonus pater familias principas ieškovo atžvilgiu galėtų būti įgyvendintas, pavyzdžiui, mažinant sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Kitaip tariant, ieškovas, įsigijęs sklypą su jau šiam taikytinais apribojimais, neprarado papildomos sklypo vertės, kuri būtų prarasta atveju, kai sklype būtų nutiesti nauji elektros tinklai ir sklypui būtų pritaikyti papildomi daiktinės teisės apribojimai. Pagrįsta teigti, kad ieškovo mokėtina žemės sklypo įsigijimo kaina turėjo būti ženkliai mažesnė nei tuo atveju, jei tokių apribojimų sklype nebūtų. Todėl, pagal tokią analogiją kompensacinis mechanizmas pagal Metodikos 16 punktą, pritaikius žemės sklypo vertę netaikant jo vertės pataisos koeficiento, nesąžiningai iškraipytų žemės sklypo vertės nustatymo principą, atitinkamai, ieškovui būtų sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti atsakovės ir AB „ESO“ sąskaita, kadangi kompensacijos apskaičiavimo metu žemės sklypas nepasidarė vertingesnis, nei buvo jo įsigijimo metu ar įstatyminio servituto nustatymo momentu.
Atsakovė taip pat pažymėjo, kad tiek Metodika, tiek ir Masinio žemės vertinimo taisyklės, pagal kurias yra apskaičiuota ieškovui priklausančio sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 dienai, yra galiojantys ir nenuginčyti poįstatyminiai teisės aktai, kuriais, savo veiklą vykdanti atsakovė, privalo vadovautis išmokėdama vienkartines kompensacijas. Vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 3 d., atsakovė neturi teisės savo praktikoje remtis kitokiu reglamentavimu nei expressis verbis reikalauja teisės aktai. Būtent kitoks atsakovės veikimas būtų pagrindas asmenims kreiptis į teismą dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo.
Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktame triplike nurodė, kad nesutinka tiek su ieškovo ieškinyje, tiek ir su dublike išdėstytais ieškovo reikalavimais bei tokius reikalavimus neva pagrindžiančiais teiginiais. Atsakovė nurodė, jog nuostolių už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu atlygintinumo klausimai yra sureguliuoti EEĮ straipsnio 3 dalimi ir Metodika, todėl tik ši tvarka ir turi būti taikoma apskaičiuojant kompensaciją ieškovui. Atsakovė AB „ESO“, apskaičiuodama vienkartinę kompensaciją už įstatyminį servitutą, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, o tuo pačiu ir Metodika, ir kompensacijos dydį nustatyti pagal Metodikos 16 punkte įtvirtintą formulę. Tiek Metodika, tiek ir Masinio žemės vertinimo taisyklės, pagal kurias yra apskaičiuota ieškovo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., yra galiojantys ir nenuginčyti poįstatyminiai teisės aktai. Atsakovė AB „ESO“, kaip ir AB „Litgrid“ ar bet kuris kitas subjektas, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie nesuteikia jai diskrecijos teisės apskaičiuoti vienkartinių kompensacijų dydį kitaip, t. y. vadovaujantis kitomis metodikomis ar taisyklėmis, nei expressis verbis reikalauja EEĮ 75 straipsnio 3 dalis. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo argumentai yra prieštaringi. Viena vertus, pats ieškovas dublike pripažįsta, kad jis neginčija jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principų. Ieškovas patvirtino, kad visiškai sutinka su tuo, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d. buvo 115 000,00 Eur ir ji nustatyta visiškai teisingu būdu. Taip pat ieškovas pripažįsta, kad Želektr.lin vertės pataisos koeficientas, apskaičiuojant sklypų vidutines rinkos vertes, yra taikomas teisingai ir teisėtai, ir jis turi būti taikomas, nes tokiu būdu yra atspindima tikroji žemės sklypo vertė. Kita vertus ieškovas, keldamas klausimą dėl taikomos žemės sklypo vertės apskaičiuojant vienkartinę kompensaciją pagal Metodikos 16 punktą, argumentuoja, kad tokia vertė negali būti taikoma, kuri jau yra sumažinta dėl atsiradusių apsaugos zonų, nors pagal Metodikoje įtvirtintą formulę būtent ir turi būti naudojama vidutinė žemės sklypo vertė, nustatyta 2017 metais, apskaičiuota pagal Masinio žemės vertinimo taisykles. Taigi ieškovui dublike nurodant, kad jis nekelia klausimų dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principų, o tik dėl šios vertės naudojimo pagal Metodikos 16 punktą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovui, nei atsakovėms nėra suteikta teisė savaip interpretuoti galiojantį teisinį reglamentavimą ir atsakovėms apskaičiuoti vienkartinės kompensacijos dydį, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, iš esmės ginčo byloje ir nėra. Būtent taikant 2017 m. nustatytą ieškovui priklausančio žemės sklypo vertę, kurios ieškovas ir neginčija, yra apskaičiuota vienkartinė kompensacija už įstatyminį servitutą pagal Metodikos 16 punkte įtvirtintą formulę, kuri toje apimtyje, kiek taikoma grupei asmenų, kurie įsigijo žemės sklypą su jau jame esančiais apsunkinimais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. KT117-N9/2020, nebuvo pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsakovė taip pat nurodė, kad žemės sklypų vidutinę rinkos vertę nustato VĮ „Registrų centras“, bet ne atsakovė. Atsakovė, pagal Metodiką apskaičiuodama vienkartinių kompensacijų dydį už įstatymu nustatytus žemės servitutus žemės sklypų savininkams ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniams, pati neatlieka žemės sklypų vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo, o šie duomenys visais atvejais yra gaunami iš VĮ „Registrų centras“. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo ieškinyje nurodyti Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos paaiškinimai, kad vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi nustatytus žemės servitutus išmokantys tinklų operatoriai, skaičiuodami kompensacijų dydžius pasinaudoja masinio žemės vertinimo būdu gautomis atitinkamų žemės sklypų vidutinėmis rinkos vertėmis. Metodikos 14 punkte nustatyta, kad tinklų operatorius vienkartinės kompensacijos, mokamos už įstatymu nustatytą servitutą, dydį apskaičiuoja remdamasis vienkartinės kompensacijos skaičiavimo dieną Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre esančiais duomenimis. Vienkartinės kompensacijos apskaičiavimui pagal Metodikos 16 punktą yra taikoma žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, kurią apskaičiuoja VĮ „Registrų centras“, vadovaudamasis Masinio žemės vertinimo taisyklėmis. Taigi akivaizdu, kad žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymui taikomas kitas teisės aktas - Masinio žemės vertinimo taisyklės. Teisės aktuose nėra numatytos galimybės kitaip skaičiuoti žemės sklypo vidutinę vertę, tame tarpe ir nevertinant įregistruotų apsaugos zonų. Ieškovas, tiek pasisakydamas apie Metodikos 16 ir 25 punktuose apskaičiuojamos vienkartinės kompensacijos skirtumus, taikant skirtingus koeficientus bei Vk dėmenį, tiek apie skirtingus kompensacijų dydžius asmenims, kuriems taikomas vien tik Metodikos 16 punktas, tačiau jų žemės sklypuose yra nustatyti skirtingo dydžio apsaugos zonos plotai, neteisingai vertina paties daikto (žemės sklypo) vertę, kuri būtent ir priklauso nuo jau nustatytų apribojimų. Savaime suprantama, kad žemės sklypas be jokių apribojimų yra vertingesnis už žemės sklypą su jau nustatytais apribojimais. Atitinkamai žemės sklypas, kuriame jau nustatyti mažesni apribojimai yra vertingesnis už žemės sklypą, kuriame nustatyti apribojimai yra didesni. Būtent taikomas vertės pataisos koeficientas (nagrinėjamu atveju nurodomas Želektr.lin vertės pataisos koeficientas) ir atspindi tikrąją žemės sklypo vertę, kai jame yra nustatyti taikomi apribojimai, o žemės sklypo vidutinės rinkos vertė yra nustatoma pagal esamą jo statusą šios vertės nustatymo dienai. Priklausomai nuo apskaičiuotos vidutinės žemės sklypo vertės atitinkamai skiriasi ir apskaičiuojamų vienkartinių kompensacijų dydžiai, t. y. kuo mažesnė žemės sklypo vertė, tuo gaunama mažesnė vienkartinė kompensacija, ir tai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Atsakovė pažymėjo, kad Metodikos 16 punkte yra nustatyta vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka už įstatymu nustatytą žemės servitutą, t. y. tiems servitutams, kurie nustatyti praeityje, o Metodikos 25 punkte – už sutartimi nustatomus servitutus, t. y. tiems servitutams, kurie bus nustatyti ateityje. Tad akivaizdu, kad Vk dėmuo ir turi skirtis, nes priešingai, nei teigia ieškovas, klaidingai vertindamas žemės sklypo vidutinės vertės nustatymo principus, visos kitos visiškai vienodos sąlygos (sklypų plotai, verčių zonos ir kt.), lyginant šiuos žemės sklypus (t. y. žemės sklypus su jau esamais apribojimais lyginant su žemės sklypais, kuriuose nėra nustatyti apribojimai), neegzistuoja. Žemės sklypo vertė padidėja arba sumažėja, vertinant žemės sklypui nustatytus servitutus ir veiklos apribojimus. Ieškovas, savaip interpretuodamas vienkartinės kompensacijos paskaičiavimui taikomo Vk dėmens reikšmę, visiškai neatsižvelgia į žemės sklypų vertę, kuri priklauso nuo jau nustatytų esamų apribojimų skirtinguose žemės sklypuose. Taigi pagal Metodiką apskaičiuojamos vienkartinės kompensacijos dydis priklauso ne tik nuo koeficiento dydžio skirtumo, kaip teigiama dublike, bet ir nuo vidutinės žemės sklypo vertės, apskaičiuojamos įvertinus jam taikomus (jau esančius) apribojimus. Taigi ieškovas teikia savo samprotavimus visiškai nevertindamas elektros tinklų įrengimo ir servituto nustatymo žemės sklype momentų, atitinkamai žemės sklypo vertės tiek servituto nustatymo, tiek ieškovo įsigijimo nuosavybėn metu. Ne kartą buvo akcentuota, kad nei įstatyminio servituto nustatymo metu (2004 m.), nei žemės sklypo įgijimo privačios nuosavybėn metu (atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę), tuo labiau ieškovo įsigijimo nuosavybėn metu ((duomenys neskelbtini)), vertinant tai, kad atsakovės elektros tinklai žemės sklype buvo įrengti anksčiau nei nuo 1978 m. (t. y. iki 2004 m. liepos 10 d., kai buvo nustatytas įstatyminis servitutas), žemės sklypo vertė ir galimybė juo naudotis dėl jau buvusių žemės naudojimo apribojimų nepakito.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovui A. D. nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad žemės sklypo dalies, kuriai taikomas įstatymu žemės sklypui nustatytas servitutas, plotas yra 0,9942 ha, t. y., ieškovo žemės sklypą kerta 10 kV oro linijos (užimančios 0,2309 ha sklypo ir priklausančios atsakovei AB „ESO“), kurioms nustatyta elektros tinklų apsaugos zona, bei atsakovės AB „Litgrid“ aptarnaujamos dvigrandės 110 kV oro linijos (užimančios 0,7890 ha sklypo). Dėl sklypą kertančių elektros linijų, vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 3 dalimi, sklypo atžvilgiu yra nustatytas įstatyminis servitutas, todėl ieškovas turi teisėtą pagrindą reikalauti vienkartines kompensacijos nuostoliams dėl: i) servituto nustatymo, ar ii) dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo sklype (nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose) atlyginti.
Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodo, kad Metodikos 16 punkto formules Nk = Sp (žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, plotas (hektarais) x Vk (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklėse nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto) x Kn (lygus 0,1), dėmuo Vk, jo vertinimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi formulėje naudojama žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra jau nuvertinta, t. y. neatsižvelgiama į faktą, kad pagal Masinio žemės vertinimo taisyklės žemės sklypo, kuriai taikytina Metodikos 16 punkto formulė, vidutinė rinkos vertė yra jau ženkliai sumažinta, taikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisą. Šiuo metu ieškovo nekilnojamojo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 115 000,00 Eur, todėl jam priklausytų 8967,29 Eur kompensacija, tačiau jei Metodikos 16 punkto formulėje būtų nustatyta, kad Vk – tai žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, netaikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisos (koeficiento), tuomet ieškovui priklausytų 19 728,04 Eur kompensacija.
Taip pat ieškovas nurodo, kad Metodikos 16 punkto formules Nk = Sp (žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, plotas (hektarais) x Vk (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklėse nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto) x Kn (lygus 0,1), dėmens Kn koeficientas 0,1 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi pažeidžia lygybės prieš įstatymą (nediskriminavimo) principą bei nuosavybės teisę.
Kaip jau buvo minėta, CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
EEĮ 75 straipsnio 3 dalis nustato, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika. Metodikos 1 punktas numato, kad maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika (toliau – Metodika) nustato nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui ar kito nekilnojamojo daikto savininkui, kito valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių (toliau – tinklų operatoriai) naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės ar kito nekilnojamojo daikto (statinio, patalpos) (toliau – kitas nekilnojamasis daiktas) servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu (toliau – vienkartinė kompensacija), išmokėjimo tvarką.
Vadovaujantis Metodikos 15 punktu, vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu nustatytu žemės servitutu žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, taip pat už sunaikintus sodinius, pasėlius, iškirstą mišką, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti.
Pagal Metodikos 16 punktą, vienkartinės kompensacijos dydis (Nk) apskaičiuojamas pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, čia: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Masinio žemės vertinimo taisyklės), nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto; Kn – lygus 0,1.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl to, kokio dydžio kompensacija turėtų priklausyti ieškovui už įstatymo pagrindo nustatytą servitutą jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, ar ieškovui iš viso priklauso kompensacija pagal Metodiką. Ieškovo teisę į kompensaciją pripažino tiek atsakovė AB „ESO“, tiek atsakovė AB „Litgrid“. Be to, tokia ieškovo teisė į kompensaciją yra įtvirtinta tiek CK 4.129 straipsnyje, tiek EEĮ 75 straipsnyje. Esminiai ieškovo argumentai, dėl kurių jam turėtų būti išmokėta didesnė kompensacija, nei priklauso pagal Metodiką, yra: 1) Metodikos 16 punkto formulės dėmens Kn koeficientas 0,1 yra mažesnis, nei nustatytas Metodikos 24 – 25 punktuose, ir tokiu būdu ieškovas yra diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu; 2) Metodikos 16 punkto formulėje dėmens Vk naudojama žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra jau nuvertinta dėl žemės sklype esančių elektros tinklų (dėl servituto).
Pažymėtina, kad šios bylos kontekste yra svarbūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai 2020 m. liepos 8 d. nutarime Nr. KT117-N9/2020. Minėtame nutarime, be kita ko, buvo konstatuota, kad pagal Metodikos 16 punkte nustatytą teisinį reguliavimą apskaičiuojama maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, lygi dešimtadaliui žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, nurodytos rinkos vertės, mokama dviem grupėms asmenų: 1) asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo (inter alia jiems atkuriant nuosavybės teises į faktiškai valstybės valdytą žemę) po to, kai joje buvo nutiesti elektros tinklai ir (arba) pastatyti kiti įrenginiai, taigi nuosavybės teises įgijo su atitinkamais žemės naudojimo apribojimais, atsiradusiais prieš šiems asmenims įgyjant nuosavybės teises į žemę; 2) asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo (inter alia jiems atkuriant nuosavybės teises į faktiškai valstybės valdytą žemę) prieš tai, kai joje buvo nutiesti elektros tinklai ir (arba) pastatyti kiti įrenginiai, taigi nuosavybės teises įgijo be atitinkamų žemės naudojimo apribojimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo 19.1. punktas). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad Metodikos 16 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį apskaičiuojama vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, lygi dešimtadaliui žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, nurodytos rinkos vertės, mokama asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo po to, kai joje buvo nutiesti elektros tinklai ir (arba) pastatyti kiti įrenginiai, vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiami iš Konstitucijos, inter alia jos 23, 29 straipsnių, kylantys reikalavimai įstatymu riboti nuosavybės teisę dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo 19.2. punktas).
Šioje civilinėje byloje vertinant ieškovo reikalavimo gauti didesnę kompensaciją nei priklauso pagal Metodikos 16 punktą, pagrįstumą, teigtina, jog teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija ir dėstomais argumentais. Pažymėtina, jog ieškovo žemės sklypą kertantys elektros tinklai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, ir priklausantys atsakovei AB „Litgrid“ buvo įrengti atitinkamai 1984 m. ir 1961 m., tuo tarpu atsakovei AB „ESO“ priklausanti ir eksploatuojama dalis 10 kV elektros oro linijos (duomenys neskelbtini) iš transformatorinės (duomenys neskelbtini), o nuo šios minėtos oro linijos yra prijungta transformatorinė (duomenys neskelbtini), atitinkamai buvo įrengta 1963 m., o į buhalterinę apskaitą įvesta 1978 m. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įsigijo (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad minėtas žemės sklypas, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ieškovui ir jo sutuoktinei I. D. Taigi, šiuo atveju aptariame žemės sklype, ieškovui jį įsigyjant ir valdant tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), tiek asmeninės nuosavybės teise (nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol), jau egzistavo turto savininko teisės suvaržymai ir ieškovui, kaip atidžiam ir rūpestingam asmeniu turėjo būti žinoma apie žemės sklypą kertančius elektros tinklus ir įstatymo pagrindu nustatytą servitutą bei taikomus apribojimus. Kadangi ieškovas patenka į asmenų grupę, kurie nuosavybės teises į žemę įgijo po to, kai joje buvo nutiesti elektros tinklai ir (arba) pastatyti kiti įrenginiai, konstatuotina, kad dėmens Kn koeficientas 0,1 nepažeidžia lygybės prieš įstatymą (nediskriminavimo) principą bei nuosavybės teisę, nes skirtingą asmenų traktavimą, lyginant Metodikos 16 punkto ir Metodikos 24 – 25 punkto formules, lėmė tai, ar žemės sklypo savininkas nuosavybę įgijo jau su egzistuojančiais suvaržymais, ar šiuos suvaržymus ketinama naujai nustatyti žemės sklypo savininko jau turimoje nuosavybėje. Asmuo, įsigydamas žemės sklypą, kuriame jau yra įrengti elektros tinklai ir įstatymo pagrindu nustatytas servitutas, turi neabejotinai suvokti, jog tokio žemės sklypo vertė yra mažesnė ir jame yra ribojama veikla, dėl jam taikomų apribojimų. Tuo tarpu asmuo, kuris įsigijo žemės sklypą, kuriame nebuvo įrengti elektros tinklai ir (arba) kiti įrenginiai, neabejotinai patirs daugiau nuostolių dėl naujai nustatomų suvaržymų, kadangi bus ribojama veikla minėtame žemės sklype, bei reikšmingai sumažės tokio žemės sklypo vertė. Pažymėtina ir tai, kad toks nustatytas asmenų diferencijavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo buvo pripažintas kaip konstituciškai pagrįstas. Teismo vertinimu, jeigu ieškovo padėtis (žemės sklypą įsigijo su jau egzistuojančiais ribojimais) būtų prilyginta tų asmenų padėčiai, kurie žemės sklypą įsigijo be ribojimų, tačiau vėliau buvo nustatyti, būtų sukurta diskriminacinė situacija tų asmenų atžvilgiu, kadangi asmenys būtų traktuojami vienodai, esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms.
Taip pat teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, jog neturi būti vadovaujamasi Metodikos 16 punkto formulėje dėmens Vk naudojama žemės sklypo vidutinė rinkos verte, nes ji yra jau nuvertinta dėl žemės sklype esančių elektros tinklų (dėl servituto). Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovas patenka į asmenų grupę, kurie nuosavybės teises į žemę įgijo po to, kai joje buvo nutiesti elektros tinklai ir (arba) pastatyti kiti įrenginiai. Teoriškai lyginant žemės sklypų kainas, kuriuose vienu atveju buvo jau nustatyti suvaržymai, o kitu atveju minėti suvaržymai buvo nustatyti vėliau, galima būtų prieiti išvados, jog antru atveju žemės sklypo pirkimo – pardavimo kaina ir vidutinė rinkos vertė būtų didesnė, negu pirmu. Tokią išvadą galima būtų daryti remiantis tuo, kad žemės sklypas, neturintis suvaržymų, yra patrauklesnis rinkoje, visa apimtimi gali būti naudojamas pagal jo paskirtį, o savininkas nepatiria jokių nepatogumų ir įsigijimo vertė atitinka pirkėjo teisėtus lūkesčius. Tuo tarpu asmuo, kuris siekia įsigyti žemės sklypą su jau nustatytais naudojimo ribojimais, suvokia, kad jo įsigyjamo žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra mažesnė, nei tokio paties, kuris yra be suvaržymų, nes rinkoje nekilnojamas turtas nėra paklausus, tokiame žemės sklype ribojamos ar draudžiamos tam tikros veiklos ir yra veiksnių, kurie lemia rinkos vertės sumažėjimą. Teismo vertinimu, ieškovo pozicija, jog žemės sklypo vertė neturėtų būti nuvertinama dėl jame esančių elektros tinklų ir (arba) kitų įrenginių, sukurtų padėtį, kuri diskriminuotų tuos, kurie įsigijo žemės sklypą be atitinkamų draudimų, nes abiejų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė būtų vienoda, nors vertinant žemės sklypus lyginamuoju metodu būtų matyti, jog vienu atveju yra veiksniai, kurie lemia mažesnę rinkos vertę, tačiau į tai yra neatsižvelgiama, ir sklypai vertinami vienodai, nesant tam pagrįsto faktinio ar teisinio pagrindo. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo ieškovo, įsigijusio žemės sklypą su jau pastatytais elektros tinklais, situacijos prilyginti žemės sklypo, kuriame naujai pastatomi elektros tinklai, savininko atvejui.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti vadovaujamasi Metodikos 16 punktu, apskaičiuojant ieškovui vienkartines kompensacijas už įstatymo pagrindu nustatytą servitutą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovių Metodikoje nustatyto dydžio vienkartines kompensacijas, t. y. iš atsakovės AB „Litgrid“ 7000,57 Eur kompensaciją, o iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1966,73 Eur dydžio kompensaciją.
Papildomai pažymėtina, kad kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl procesinių palūkanų.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės AB „Litgrid“ priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (7000,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1966,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo patenkinus iš dalies (45,45 procentai), proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovių priteistinas 201,80 Eur (444,00 Eur x 45,45 procentai / 100 procentai) žyminis mokestis.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovių 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovių ieškovo naudai priteistinos 249,98 Eur (550,00 Eur x 45,45 procentai / 100 procentai) išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), CPK 92 straipsnis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Litgrid“, į. k. 302564383, 7000,57 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (7000,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, 1966,73 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1966,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių akcinės bendrovės „Litgrid“, į. k. 302564383, ir akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, 451,78 Eur (po 225,89 Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.