Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant D. Z., teismo posėdyje išnagrinėjęs I. K. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-06-14 bei 2012-07-12 Kauno apskrities VPK Santakos PK gauti I. K. pareiškimai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės ir savavaldžiavimo. Pareiškimuose I. K. nurodė, jog jos broliui Virgilijui Kareivai priklausančiame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestate, yra vykdomi nusikalstami stogo ardymo – remonto bei kiti darbai. Be to, iš minėtų patalpų dingo jai priklausantys daiktai: supakuotos parketlentės, dvi dėžės puodų rinkinių su lagaminais, minkšti stori pledai, vaikiški nauji rūbai, stalo įrankiai, 10 vnt. lauko kėdžių, du tūkstančiai silikatinių plytų, kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžiai.

Kauno apskrities VPK Santakos PK tyrėja 2012-09-25 nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė. Nutarime nurodė, jog pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų apie pareiškimuose nurodytų daiktų įsigijimą bei jų laikymą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priestate. Be to, nutarime atkreiptas dėmesys į tai, jog apžiūrėjus pareiškime nurodytas patalpas, nusikalstamų stogo rekonstrukcijos (griovimo, ardymo ir pan.) bei kitų darbų požymių, nenustatyta.

Dėl šio nutarimo pareiškėjos I. K. atstovės advokatė B. Pauliukevičienė pateikė skundą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras V.Rinkevičius 2012-10-22 nutarimu skundą atmetė. Nustatė, jog iš pareiškimuose nurodyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), I. K. ir kiti jos šeimos nariai buvo iškeldinti su visa manta, tačiau 2011-12-21 atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, apie pareiškime nurodytus dingusius daiktus pretenzijų nepareikšta. Įvertinus tai, jog I. K. nepateikė ir dingusių daiktų įsigijimą ir laikymą minėtuose patalpose patvirtinančių objektyvių duomenų, bei nenustačius, jog gyvenamojo namo priestate būtų atliekami nusikalstami stogo rekonstrukcijos (griovimo, ardymo ir pan.) ar kitų darbų požymiai, prokuroras skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė.

Dėl šio nutarimo pareiškėja I. K. pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2012-11-23 nutartimi I. K. skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, jog pareiškėja dalyvavo atliekant iškeldinimo veiksmus, pretenzijų dėl daiktų, pareiškimuose apibūdinamais dingusiais, nepareiškė, įrodymų dėl jų įsigijimo ir laikymo jos broliui priklausančiuose patalpose nepateikė, todėl sprendė, jog ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str., požymių, nepradėtas pagrįstai. Vertindama pareiškimuose nurodomos stogo rekonstrukcijos (griovimo, ardymo ir kt.) ir kitų darbų atitikimą BK 294 str., numatytos veikos požymiams, ikiteisminio tyrimo teisėja sprendė, jog pareiškėja pagal BK 55 str. 2 d., neturėjo teisės atstovauti savo artimo giminaičio, nes kartu su įgaliojimu nepateikė duomenų apie turimą aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodyta aplinkybė - veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

Teismas pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė savo pobūdžiu bei taikomomis valstybės prievartos priemonėmis yra griežčiausia ir taikoma tik pažeidžiant baudžiamuoju įstatymu saugomus teisinius gėrius, todėl sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti priimamas tik atidžiai įvertinus visas aplinkybes. Konstatuotina, jog priimant sprendinius atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal I. K. pareiškimą dėl vagystės ir savavaldžiavimo, visos aplinkybės įvertintos tinkamai. Ikiteisminio tyrimo teisėja teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir teisingai pripažino, jog pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš surinktos medžiagos matyti, jog, skundo autorės nuomone, ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas dėl to, jog iš jos broliui priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestate, yra galimai vykdomi nusikalstami stogo rekonstrukcijos ir kiti darbai. Be to, pareiškimuose taip pat nurodyta, kad iš juose nurodytų patalpų dingo I. K. priklausantys daiktai: supakuotos parketlentės, dvi dėžės puodų rinkinių su lagaminais, minkšti stori pledai, vaikiški nauji rūbai, stalo įrankiai, 10 vnt. lauko kėdžių, du tūkstančiai silikatinių plytų, kanalizacijos bei vandentiekio vamzdžiai. Objektyvių įrodymų, kad pareiškime nurodyti daiktai buvo įsigyti bei laikomi skunde nurodytame priestate, atliekant pirminius patikrinimo veiksmus nepateikta. Kita vertus, iš pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog dėl pareiškimuose nurodytų patalpų (jų priklausomybės, iškeldinimo iš jų, priverstinio vykdymo veiksmų ir kt.) tarp pareiškėjos ir priešingus interesus atstovaujančių asmenų eilę metų vyksta ginčai, kurie sprendžiami civilinio proceso numatyta tvarka, bendrosios kompetencijos teismuose. Medžiagoje esantys duomenys-daiktų perdavimo aktai, turto aprašai, apžiūros aktas, teismų nutartys bei asmenų apklausos protokolai paneigia skunde bei pareiškimuose nurodytas aplinkybes, kad juose nurodyti daiktai buvo palikti ginčo patalpose ir iš jų dingo. Baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis asmenų daiktinės ir kitos civilinės teisės paprastai nėra ginamos, todėl pareiškimuose nurodomi argumentai, susiję su aplinkybėmis ir faktais įvairiose civilinėse bylose, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo įvertintos visiškai teisingai. Ginčai dėl daiktinių teisių gynimo ar galimai neteisėtų antstolio veiksmų, atliekant iškeldinimo ar kitus priverstinio vykdymo veiksmus, nagrinėjamu atveju negali būti ikiteisminio tyrimų objektais. Kiti skundo autorės argumentai, nėra susiję su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, todėl jie nevertinami.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo. Kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjo išvados dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstos medžiagos duomenų analize, motyvuotos, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti. Skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. K. atstovės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.