- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- I-3707-189/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- T. Z., D. P., M. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjams T. Z., D. P., M. P., pareiškėjų atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Giedrei Jančiauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal T. Z., D. P., M. P. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti jų naudojamą prie nuosavybės teise priklausančių statinių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teisių atkūrimui. Paaiškino, kad yra namų valdos (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai atsisako vykdyti žemės sklypo formavimo darbus. Tai, kad namų valda (duomenys neskelbtini) užima 3493 m² patvirtina kadastrinių matavimų byla. Jie nuosavybės teises į statinius įgijo po motinos S. P., kuri reguliariai mokėjo žemės mokesčius, mirties, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Mokesčiai buvo skaičiuojami nuo naudojamo žemės ploto – 3493 m².
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepime (I t. b.l. 37-39) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996-09-05 sprendimu Nr. 1437V. Sklypas, duomenys apie sklypą (įskaitant ir sklypo plotą) ir teisės į jį yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996-09-05 sprendimas Nr. 1437V yra teisėtas, atitinka jo priėmimo metu galiojusius teisės aktus ir nėra jokio pagrindo performuoti šį žemės sklypą. Pareiškėjai neginčijo šio Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo, neprašo jo panaikinti, o nepanaikinus šio sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo performuoti sklypą. Be to, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, numatančios galimybę Vilniaus mieste suformuoti namų valdą iki 1 ha, įsigaliojo jau po to, kai buvo suformuota ir įteisinta pareiškėjų namų valda. Priėmus šį įstatymą pareiškėjams atsirado teisė į nuosavybės teisių atkūrimą didesne apimtimi, nei tai buvo numatyta Lietuvos Respublikos įstatyme dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jie šia teise bandė pasinaudoti. Be to, Užusienio kaimo teritorijoje buvo rėžinis kaimas, visi pretendentai turi lygias teises ir visiems jiems laisvos žemės sklypai turi būti grąžinami bendrosios nuosavybės teise. Atkūrus nuosavybės teises, buvusio rėžinio kaimo savininkai turi teisę tarpusavyje nuspręsti, kaip šiuos sklypus pasidalinti. Rėžinių kaimų specifika yra ta, kad pareiškėjai neturi teisės prašyti papildomai suformuoti žemės sklypą jų nurodytoje vietoje, nes tokiu būdu būtų pažeistas lygybės principas visų buvusio rėžinio kaimo savininkų atžvilgiu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsiliepime (I t. b.l. 34-35) prašo pareiškėjų skundą išnagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.1034/39A esančius dokumentus, buvęs savininkas F. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos, nuosavybės teisėmis valdė 9,8280 ha žemės Užusienio kaime, Vilniuje. Pagal pateiktą 2003-01-27 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą mirusios pretendentės S. P. turto paveldėtojai yra pareiškėjai. Vilniaus miesto valdybos 1996-09-05 sprendimu Nr. 1437V buvo nustatytos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Vilniaus apskrities valdytojo 1996-10-22 sprendimu Nr.01-55 pretendentei S. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn minėtą suformuotą 0,2 ha žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausiusio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Suteiktas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-05-24 sprendimu (IV t. b.l. 8-11) pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-05-22 sprendimu (IV t. b.l. 65-71) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-05-24 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1996-09-05 sprendimu Nr. 1437V nuspręsta patvirtinti pareiškėjų motinai S. P. neatlygintinai suteikto, atstatant nuosavybės teises į žemę, 2000 m² žemės sklypo ribas prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (I t., b.l. 41). Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-22 sprendimu Nr.01-55 nuspręsta atstatyti S. P. nuosavybės teisę į 1,2040 ha žemės, buvusios Zascianki kaime (dabar Užusienio g.), Vilniaus apskrityje tokiu būdu: suteikti neatlygintinai prie namų valdos esantį 0,2000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje; išpirkti 1,0040 ha turėtos žemės plotą, suteikiant lygiavertį miško plotą (II t., b.l. 41). 1996-10-15 S. P. pateikė prašymą Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybai, kuriame prašė suteikti žemės sklypą prie namų valdos, o už likusią žemę kompensuoti suteikiant lygiavertį miško plotą atstatant nuosavybės teisę į buvusio savininko F. Š. turėtą žemę (III t., b.l. 155). 2001-05-22 S. P. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašydama išplėsti grąžintiną žemės sklypą prie jos namo, kuriuo ji visą laiką naudojasi (II t., b.l. 96, 97). S. P. mirus ((duomenys neskelbtini)), namų valdą ir žemės sklypą lygiomis dalimis paveldėjo pareiškėjai (II t., b.l. 43-45). Vilniaus apskrities viršininko 2005-08-02 įsakymu Nr. 2.3-6857-01 patikslintas Vilniaus apskrities valdytojo 1996-10-22 sprendimas Nr. 01-55, nurodant, kad S. P. nuosavybės teisė atstatoma ne į 1,2040 ha žemės, buvusios Zascianki kaime (dabar Užusienio g.), o į 1,4040 ha žemės, šiuo įsakymu laikomas netekusiu galios 1996-10-22 sprendimo punktas, kuriuo nuspręsta išpirkti 1,0040 ha turėtos žemės plotą, suteikiant lygiavertį miško plotą (II t. b.l. 39). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-07-09 įsakymu Nr. 30-117 nustatė suformuotų laisvos (neužstatytos) natūra grąžinamos valstybinės žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje ribas, plotus ir naudojimo teisių apribojimus (I t., b.l. 172). Vilniaus apskrities viršininkas 2006-01-13 įsakymu Nr. 2.3-172-01 patvirtino šių sklypų dalių nustatymą piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio kaimo rėžinę žemę, jiems proporcingai tenkančią bei likusią atkurti žemės dalį (I t., b.l. 166-171). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006-01-23 raštu Nr. S17-10 adresuotu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui informavo, kad pareiškėjai kreipėsi prašydami suteikti jiems visą naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo plotą, t.y. 3493 m² (II t., b.l. 27).
Pagal 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (įstatymo redakcija, galiojusi priimant Vilniaus miesto valdybos 1996-09-05 sprendimą Nr. 1437V, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-22 sprendimą Nr. 01-55) 5 str. 1 d. 2 p., nuosavybės teisė į žemę, šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atstatoma suteikiant neatlygintinai nuosavybėn (išskyrus Neringos miestą) kiekvienam pretendentui jo naudojamą mieste žemės sklypą, pagal tai vietovei parengtus teritorinio planavimo dokumentus nenumatytą panaudoti miesto ūkio ar visuomenės poreikiams bei individualiai statybai, arba suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, arba šių asmenų pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (Kultūrinių vietovių sąrašą), neatlygintinai suteikiami nuosavybėn naudojami žemės sklypai tik asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Maksimalus naujo žemės sklypo plotas Vilniuje pagal šį įstatymą negalėjo būti didesnis nei 0,2 ha. Tai reiškia, kad suteikiamo prie pastatų naudojamo sklypo dydžio ši įstatymo norma neribojo, tačiau S. P. Vilniaus miesto valdybos 1996-09-05 sprendimo, kuriuo jai suteiktas neatlygintinai 2000 m² sklypas prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neskundė.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( 2002-04-02 Nr.IX-832) 5 str. 2 d. 1 p. nustatė, kad nuosavybės teisė į miesto žemę gali būti atkuriama ir grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-19 nutarimu Nr. 1475 pakeistos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 106 p. nustatyta, kad žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius; laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Tai reiškia, kad visi piliečiai, pretenduojantys į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame rėžiniame kaime, turi lygias teises ir visiems jiems laisvos žemės sklypai turi būti grąžinami bendrosios nuosavybės teise. Kaip patvirtina teismui pateiktas suvestinis – skaitmeninis užsienio kaimo planas, dalis Užusienio rėžinio kaimo žemės yra nelaisva (IV t., b.l. 1), taip pat, greta suformuotos namų valdos sklypo (duomenys neskelbtini) yra suplanuoti nauji sklypai individualiai statybai (IV t., b.l. 79, 80, 81). Atsižvelgiant į tai, kad Užusienio kaimas yra rėžinis ir pareiškėjams suformavus žemės sklypą jų nurodytoje vietoje, būtų pažeisti kitų piliečių, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame rėžiniame kaime, interesai, darytina išvada, kad tenkinti skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.