Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam, privataus kaltintojui, civiliniam ieškovui J. S. ir jo teisėtai atstovei gynėjai advokatei V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010 m. gegužės 5 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini) reikšdamas pretenzijas nukentėjusiajam J. S., kad jis liudijo teisme, tyčia vieną kartą smogė kumščiu į veidą nukentėjusiajam J. S., tuo nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Kaltinamasis K. T. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl jam inkriminuto nusikaltimo, nu matyto BK 140 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. gegužės 5 dieną buvo namuose. Jis girdėjo kaimyno J. S. šuns lojimą, neiškentė ir nuėjo pas jį bei pasakė, kad duos lipnios juostos, kad šuo nelotų. J. S. puolė jo, jie pasistumdė, pasivoliojo ir jis pašaukė Eleną, kad jį muša. Jokio kraujo nematė, nesuprantama, kaip po kelių dienų ekspertizė padaryta, galėjo būti ir nuo kokio kito įvykio. Jei būtų norėjęs muštis, tai ne plikomis rankomis būtų nuėjęs. Jis nemušė J. S.. Jis kibo jam į atlapus, kad jo šuniukas geras, o jis nenusileido jam ir jie pasikočiojo abu parkritę. E. Ž. matė, bet ją pakvietė J. S. po jų išsiskyrimo. Ji dar labai nemandagius žodžius jo atžvilgiu pasakė. Byloje yra susirinkimo protokolas, bet jis net nedalyvavo tam susirinkime. Protokolas labai šališkas. J. S. ten liudijo, bet nieko labai esminio nepasakė. Ano, kad J. S. jį apkalba. Jis neturi pagrindo, bet jį spaudžia jau dabar buvęs bendrijos pirmininkas J. Jis dabar pensininkas. Gauna 1200 Lt pensiją, vedęs, turi vaikų, anūkų (b.l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo J. S. (toliau-nukentėjusysis) parodymais, kad 2010-05-05 K. T. stovėjo prie vartelių, o po to priėjo prie jo ir smogė kumščiu į veidą. Sudavė dešinės rankos kumščių tiesiai į veidą. Nuo patirto smūgio pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir lūpos. Jis suprato, kad smogė jam už tai, kad jis liudijo teisme Jurevičiaus prieš kaltinamąjį ir, kad skaitliuką tikrino. Jį po smūgio dar vijosi K. T., bet įkrito jis į šulinį ir jis tada pabėgo. Nuėjus K. T. jis kalbėjo su Elena apie įvykį, ji sakė smūgį matė. Jis po smūgio patyrė sužalojimus, buvo surašyta teismo medicinos išvada. Policiją iškvietė, kaltinamasis buvo girtas. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę, bet jau jo nerado, nes dukra jo jau jį buvo išvežusi į namus. Jis atsakingas soduose už elektros prietaisų priežiūrą. Buvo S. T. po įvykio atėjusi ir prašė susitaikyti, siūlė pinigų už patirtą traumą. Už specialistų išvadą sumokėjo 20 Lt ir dar patyrė 100 Lt išlaidas kurui. Dar mokėjo advokatei. Žaidą per savaitę išsigydė. Pridėjo sodininkų bendrijos susirinkimo protokolo kopiją, nes kaltinamąjį svarstė dėl jo elgesio su pirmininku. Tuo pagrindu buvo ir byla jam, kurioje jis liudijo. 120 Lt turtinė žala kaltinamasis sumokėjo, todėl prašo priteisti tik 5000 Lt neturtinės žalos (b.l. 52-54).

Liudytoja E. M. Ž. parodė, kad matė, kaip K. T. mušė J. S.. Buvo rytas, ji ėjo iš dušo nusipraususi, nes jų dušas yra lauke. Matė kaip K. T. J sudavė, jis nuo smūgio pasviro į sieną, paskui atsilenkė ir bėgo link jų. T kumščiu smogė J. S. į veidą vieną kartą. Jono lūpa kraujavo. Joną K. T. vijosi po smūgio ir įkrito į srutų duobę. J. S. tuo metu tikrai blaivus buvo, o dėl K. T. nežino. J. S. buvo sumuštas jo sklype. Jis sėdėjo ant suoliuko, bet kai Tatėjo atsistojo ir prie sienos buvo jam smogta. Ji nematė kaip K. T. įkrito į srutų duobę, nes jis už namo bėgo, bet jos vyras matė. K. T. sulaužė srutų duobės dangtį. Tiek su J. S., tiek su K. T. jos santykiai geri, jokių konfliktų nebuvo (b.l. 68, 71-72).

Liudytojas Algirdas M. J. parodė, kad jam tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pažįstami kaip bendrijos „Versmė“ gyventojai. Jis buvo minėtos bendrijos pirmininkas. Visą laikotarpį J. S. buvo bendrijos tarybos narys, jis buvo atsakingas už elektros ūkį. Jie nusprendė parduoti elektros ūkį. Viską ekspertai apžiūrėjo ir nustatė, kad yra pažeidimai tik K. T. kieme, ten keli pažeidimai, tai namas per arti pastatytas ir elektros laidai eina netinkamai. Pasiūlė arba nugriauti K. T. namą arba elektros laidus nuvesti ne oru, o po žeme. K. T. buvo informuotas apie pažeidimus ir jis pažeisdamas visą tvarką padarė elektros linijos pertvarkymą. Persitvarkęs K. T. atsisakė mokėti už visus aptarnavimus. Jie nusprendė K. T. atjungti elektros energiją, nunešė susirinkimo protokolą. Nunešus protokolą K. T. jį puolė, plėšė popierius, norėjo jam suduoti. Dėl K. T. veiksmų tvarkant elektros ūkį, bendrija patyrė apie 800 Lt nuostolį. Visus pagrindinius pažeidimus daro bendrijoje Tarnauskai. Buvo teismo posėdžiai, kuriuose reikėjo dalyvauti dėl Tarnauskų. Jį T padavė į teismą dėl šmeižto. Teismas jį išteisino. Jis matė, kad J. S. buvo praskelta lūpa. Paties mušimo fakto nematė. Matė kaip viršutinė lūpa buvo ištinusi. Jam J. S. pasakė, kad jį K. T. sumušė už liudijimą teisme. Yra bendrijos protokolas, kur J. T. pasakė, kad buvo sumuštas ir bendrija nusprendė, kad reikia patarti J. S. kreiptis į teismą. Bendrija policijai perdavė susirinkimo protokolą. Jis buvo apklaustas policijoje. Galima remtis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l.69, 72).

Liudytoja V. T. parodė, kad 2010-05-05 ji nematė jokių muštynių. Atvažiavo dukra Jūratė, nes jai tėtis buvo reikalingas. Vyras buvo kieme kažkur, pavaikščiojo ir apie 9 val. su dukra išvažiavo. Vėliau apie pusė dviejų atvažiavo policija ir apie konfliktą pradėjo klausinėti, ji galvojo, kad pas kaimynus kažkas. Visą dieną nebuvo jos vyro namuose. Po savaitės ji nuėjo pas J. S., jis buvo nepatenkintas, sakė, kad dvi savaites vaikščiojo su lupa praskelta (b.l. 70, 72-73).

Liudytoja J. T. parodė, kad žino, kad tėvas kaltinamas, kad susimušė sode su kaimynu. Ji tą dieną atvažiavo į sodą. Buvo darbo diena, vaikus nuvežė į mokyklą ir pas tėvus atvažiavo, nes reikėjo tėvo pagalbos. Atvažiavo pas tėvus ryte. Pradžioje atvažiavus tėvo nebuvo, ji su mama pakalbėjo, išėjo į lauką ir tėvas iškarto atėjo. Jis buvo liūdnas, nepastebėjo, kad būtų piktas ar įsiaudrinęs. Žinojo, kad su sodo pirmininku yra nesutarimų. Jie sėdo į automobilį ir jis visą dieną pas ją kranus tvarkė. Tėvas buvo normalus, tik nekalbus ir prislėgtas. Nejautė alkoholio kvapo, nepastebėjo (b.l. 80, 82-83).

Apklaustas ekspertas V. K. savo specialisto išvadą palaikė ir nurodė, kad buvo sumokėta už tyrimą, atvyko kaltinamasis pats. Buvo apžiūrėtas gegužės 7 d. Ką matė apžiūros metu, tą parašė. Viršutinėje lūpoje buvo odos nubrozdinimas ir kraujosruva. Visi sužalojimai buvo padaryti vienu trauminiu poveikiu. Įvykio aplinkybės užrašytos iš tyrimo objekto paaiškinimo. Jokios tyrėjo užduoties nebuvo. Kūno sužalojimo eiga būtų tokia kaip paaiškinime, jei smūgiavęs žmogus būtų pavyzdžiui turėjęs žiedą su atsikišusia dalimi. Sužalojimas buvo padarytas buku daiktu, kuris turėjo mažą atsikišusį paviršių. Neatmetama, kad galėjo būti sužalojimai griūnant ir atsitrenkiant (b.l. 82).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad K. T. padaryta: kraujosruva su nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-05-05), paveikus kietu, buku daiktu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 57-1-935-10 l. 21-22).

Kaltinamojo kaltė dėl kaltinamajam inkriminuto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo skundu ir prie jo pridėtais dokumentais ir kita bylos medžiaga (b.l. 2-12, 41, 81, 83) bei ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 57-1-935-10 dokumentais (l. 9, 13-20, 23-26, 27-29, 31-45, 51-82, 85-92).

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2010-05-05 apie 10 val., kaltinime (nukentėjusiojo skundo) nurodytoje vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, ko neneigė teisiamojo posėdžio metu nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis, patvirtino teisme apklausti liudytojai.

Pagal BK 140 str. 1 d. dispoziciją šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra žmogaus tyčinis sumušimas ar kitoks smurtavimas, kai jam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Nukentėjusysis ir liudytoja E. M. Ž. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja patvirtino, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sudavė J. S. vieną kartą į veidą, stūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito. Nors kaltinamasis posėdžio metu paaiškino teismui, kad nemušė nukentėjusiojo, o tik pastūmė, jie pasistumdė, pasivoliojo, teismas – priešingai – pripažįsta tokius kaltinamojo veiksmus – fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo bei liudytojos E. M. Ž. parodymai apie smūgio sudavimo ir sužalojimus atitinka teismo medicinos specialisto išvadai ir šios išvados surašiusiam specialisto paaiškinimui teisme, kur patvirtinama, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, paveikus kietu buku daiktu. Dėl šių nustatytų sužalojimų, jų padarymo laiko ir mechanizmo, objektyvumo ir teisingumo, teismui nekilo abejonių. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis buvo kitaip kaip nors susižalotas.

Kaltinamojo parodymus, kad jis nenaudojo jokio fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, kuri yra ištirta teisiamojo posėdžiu metu ir, teismo nuomone, yra atmiestintina, kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti liudytojos E. M. Ž. parodymams, specialisto išvadai, kitai bylos medžiagai. Liudytojų V. T. ir J. T. parodymus teismas atmeta, nes šie liudytojai yra kaltinamojo žmona ir dukra ir jie yra suinteresuoti jam nepakenkti.

Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais priežasčių nėra, o kaltinamojo gynybinė pozicija neparemta jokiais įrodymais. Todėl kaltinamasis pripažintinas kaltu tyčia mušdamas nežymiai sužalojęs J. S. ir tuo padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus nėra,- todėl ši aplinkybė pašalintina iš kaltinimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, t.y., kad kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10 str., 11 str. 3 d.), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, t.y. kad kaltinamasis neteistas, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, senatvės pensininkas, todėl teismas mano, kad bausmė gali būti nesusijusi su laisvės atėmimu ir jam skirtina laisvės apribojimo bausmė sankcijos už padarytą nusikaltimą vidurkio ribose (BK 41 str., 42 str. 1 d., 5 p.,48, 54, 55, 61 str.), (b.l. 41, 48, 56-60, 79).

Nukentėjusysis J. S. pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei ir 120 Lt turtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą dėl neturinės žalos ji grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurto buvo sužalotas, patyrė skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pažeminimą, o reikalavimą dėl turinės žalos ji grindžia tuo, kad 20 Lt sumokėjo už teismo medicinos specialisto išvados surašymą ir turėjo 100 Lt kelionės išlaidų (b.l. 3).

Ištyręs įrodymus teismas pripažįsta, kad pagrindas tenkinti civilinį ieškinį iš dalies yra. Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiosios sužalojimo pobūdį ir pavojingumą, jo pasekmes ir tai, kad šiuo metu jo liekamųjų reiškinių nėra, kad nusikaltimu turtinė žala kaltinamuoju atlyginta, į abiejų turtinę padėtį, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jo dydis mažintinas iki 1000 Lt. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturinės žalos atmestinas, o dėl turtinės žalos baudžiamasis procesas išsprendus ieškinį nutrauktinas (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.), (b.l. 2-3, 67, 72).

Priteisti iš K. T. nukentėjusiajam J. S. jų turėtas 1500 Lt proceso išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 66-67).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK302-308, 313 str.

nusprendžia:

K. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimą ir per šį laikotarpį nuo bausmės atlikimo pradžios uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju J. S..

Nukentėjusiojo J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. T. nukentėjusiajam J. S. 1 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo atmesti.

Baudžiamąjį procesą pagal ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Priteisti iš K. T. nukentėjusiajam J. S. jų turėtas 1500 Lt proceso išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 57-1-935-10.

Pašalinti iš kaltinimo (nukentėjusiojo J. S. skundo) faktinę aplinkybę, kad K. T. nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.