Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

A. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, senatvės pensininkas, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. T. 2016 m. gegužės 14 d., apie 11.15 val., Anykščių m., V. Kudirkos – Taikos g. sankryžoje, vairuodamas automobilį "Citroen Xsara", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 186, horizontalaus kelio ženklinimo 1.11 ir pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ punktų reikalavimus, nes vairuodamas automobilį nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, važiuodamas šalutine V. Kudirkos gatve, nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ bei prieš horizontalaus kelio ženklinimo „Stop“ liniją, nedavė kelio pagrindine Taikos g. važiuojančiam motoroleriui "Peugeot Elyseo 50", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. M., ir įvažiavęs į sankryžą su šiuo motoroleriu susidūrė, dėl ko motorolerio vairuotojui E. M. dėl nubrozdinimų veide, dešiniame žaste, muštinės žaizdos smakre, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinio šlaunikaulio vidurinio trečdalio atviro fragmentinio lūžio su dislokacija padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 11.15 val., su žmona ir žmonos drauge G. L. jam priklausančiu automobiliu "Citroen Xsara", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Anykščių miesto gatve. Gatvės pavadinimo nežino. Norėjo važiuoti link Puntuko akmens. Važiavo apie 40 km/h greičiu, buvo įsijungęs trumpuosius kelio apšvietimo žibintus. Artėjant prie sankryžos, truputį sumažino greitį, perjungdamas žemesnę pavarą. Prieš jo vairuojamą transporto priemonę važiavo kita transporto priemonė - autobusiukas, kuris, privažiavęs sankryžą, kirto ją nesustojęs, todėl jis pamanė, kad važiuoja pagrindine gatve. Nepastebėjonei kelio ženklinimo, nei ties sankryža stovinčio kelio ženklo "STOP". Įvažiuodamas į sankryžą nematė iš kairės pusės atvažiuojančių jokių transporto priemonių, todėl judėjo toliau. Jau įvažiavus į sankryžą, iki sankryžos pabaigos likus apie 2 m atstumui, staiga pajuto smūgį į kairės pusės priekinio sparno pabaigą, į priekinį statramstį. Po smūgio iškart stabdė savo vairuojamą automobilį, kuris pradėjo slysti į dešinę pusę, už sankryžos ribų, į V. Kurdirkos g. Atsitrenkė į bordiūrą. Išlipęs iš automobilio matė, kad į jį atsitrenkęs motoroleris guli gatvės viduryje, netoli jo transporto priemonės. Matė, kad motociklininkas dėvėjo šalmą. Motorolerio vairuotojas skundėsi, kad skauda koja. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė vairuotoją į ligoninę. Nei jis pats, nei jo automobilio keleiviai nebuvo sužaloti. Po eismo įvykio buvo nuvykęs į Vilniaus ligoninę aplankyti motorolerio vairuotojo, bendravo su jo motina, jos atsiprašė, siūlė finansinę pagalbą, tačiau ji atsisakė. Po to karto jis su žmona domėjosi apie to berniuko sveikatą tik bendraudami su jo motina telefonu. Teigė, jog dėl padaryto eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena

Nukentėjusysis G. M. parodė, kad jo sūnus E. M. yra išsilaikęs "AM" kategorijos vairuotojo teises ir įgijo teisę vairuoti motorolerį. Nuo tada, kai sūnus įgijo teisę vairuoti, jis vairavo jo vardu registruotą motorolerį "Peugeot", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motoroleris buvo techniškai tvarkingas, jokių gedimų neturėjo. Sūnus, kiek jam žinoma, visada vairavo tvarkingai, pagal kelių eismo taisykles, visada važiuodavo užsisegęs šalmą. 2016 m. gegužės 14 d. jo sūnus pateko į eismo įvykį. Sūnus buvo išvežtas į Vilniaus Santariškių ligoninę. Jam nustatytas dešinės kojos šlaunikaulio lūžis, smegenų sutrenkimas, bendras viso kūno sumušimas. Jam buvo atliktos operacijos. Sūnus eismo įvykio aplinkybių neprisimena. Draudimas atlygino turtinę žalą, o neturtinės žalos neatlygino. Prašė civilinį ieškinį tenkinti.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad E. M. yra jos sūnus. Jis yra išsilaikęs vairuotojo teises, kad galėtų vairuoti motorolerį. Jis vairuoja motorolerį "Peugeot Elyseo 50", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 14 d., apie 11 val., sūnus pasakė, kad važiuoja pas draugą ir su motoroleriu išvažiavo. Apie 12 val. sužinojo, kad E. pateko į eismo įvykį ir yra ligoninėje. Iškart nuvyko į gydymo įstaigą, po kelių valandų E. išvežė į Vilniaus Santariškių ligoninę. Jam buvo diagnozuotas dešinio šlaunikaulio vidurinio trečdalio atviras fragmentinis lūžis su dislokacija, bendras kūno sumušimas, nubrozdinimai. Po eismo įvykio prie E. nuolat budėjo tai ji, tai vyras. Budėjo iki sūnų išleido iš ligoninės. Dar iki šiol E. reikalinga priežiūra, nes jis pats negali savimi pasirūpinti, mokytojai ateina į namus, jam dar reikės atlikti operaciją. Po eismo įvykio avarijos kaltininkas su žmona buvo atvykę į gydymo įstaigą, siūlė pinigų, atnešė lauktuvių, tačiau jų nepriėmė. E. apie eismo įvykį, jo aplinkybes nieko papasakoti negali, nes neatsimena. Dėl sūnaus sužalojimo patyrė didelius išgyvenimus, taip pat turtinę žalą. Turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Draudimo bendrovė atlygino ir dalį neturtinės žalos, pinigus pervedė į jos sąskaitą. Kadangi dalį- 2000 eurų neturtinės žalos sūnui atlygino kaltinamasis, todėl ieškinio reikalavimus sumažino ir prašo priteisti 23000 eurų sūnui neturtinės žalos atlyginimui. Prašo civilinį ieškinį tenkinti.

Liudytoja A. T. parodė, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 9 val., kartu su vyru A. T. atvažiavo į Anykščius. Automobilį vairavo vyras. Norėjo važiuoti link Lajų tako. Kelią rodė G. L.. Matė, jog priešais važiavo mėlynos spalvos autobusiukas, kurio nei markės, nei valstybinių numerių nežino. Nepastebėjo, kad jie įvažiuoja į sankryžą, niekur nesidairė, kalbėjosi su drauge. Tik staiga pajuto smūgį į priekinę kairiąją automobilio pusę. Kai automobilis sustojo, išlipo iš mašinos, matė, kad ant asfalto guli jaunuolis. Matė, kad jis guli ant šono, o ant galvos uždėtas šalmas. Šalmą jam nuėmė kai atvyko greitoji ir turėjo uždėti kaklo įtvarą. Jaunuolis buvo sąmoningas, kažkiek šnekėjo, sakė, kad skauda. Po eismo įvykio su vyru apsidairę pamatė ženklus, kad jų gatvėje, kuria jie važiavo, buvo STOP ženklas ir linija.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateikė paaiškinimus raštu dėl pareikštų civilinių ieškinių, kuriuose nurodė, kad civilinius ieškinius tenkino iš dalies (b.t.1.,l.169-194, t.2.l. )

Baudžiamoji byla teismo posėdyje nagrinėta LR BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo A. T. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais bei išvardintais posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš byloje esamo nukentėjusiojo E. M. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu jis nurodė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, priklausančias "AM" kategorijai. Tėtis nupirko motorolerį "Peigeot Elyseo 50", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis važinėdavo. Motoroleris registruotas tėčio G. M. vardu. Motoroleris buvo techniškai tvarkingas, tvarkingi vairo, stabdžių mechanizmai. 2016-05-14, dienos metu, kuriuo tiksliai laiku pasakyti negali, norėjo nuvažiuoti pas draugą. Atsimena tik tiek, kad važiavo motoroleriu, o kas toliau vyko pasakyti negali. Eismo įvykio metu jam buvo padarytas dešinio šlaunikaulio atviras lūžis, bendras kūno sumušimas, nubrozdinimai. (b.t.1, l. 40).

Iš byloje esamo liudytojos G. L. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu ji nurodė, kad 2016-05-14, apie 10 val., Anykščių mieste, prie A. Vienuolio muziejaus, susitiko draugę A. T. ir jos vyrą A. T.. Buvo nusprendę važiuoti prie Lajų tako. Ji, sėdėdama automobilio galinėje sėdynėje, už keleivio, sakė kur važiuoti, kadangi jie nevietiniai ir nežino gatvių. Kai įsuko iš Kęstučio gatvės į V. Kudirkos gatvę, pasakė A., kad reikia važiuoti tiesiai, kur matyti parduotuvė „Norfa“, nes tada reiks sukti į kairę pusę. Matė, kad priekyje A. vairuojamo automobilio, ta pačia kryptimi, važiavo kita transporto priemonė, lyg ir autobusiukas, kuris visą laiką judėjo ir nebuvo sustojęs. Jie taip pat nebuvo sustoję, važiavo iš paskos. Kad V. Kudirkos gatvėje yra sustatyti STOP kelio ženklai, kadangi pati nevairuoja, niekada į tai neatkreipė dėmesio. Nekreipė dėmesio į kelią, todėl nematė, kad pagrindiniu keliu, tai yraTaikos gatve, važiuoja motoroleris. Pajuto tik smūgį ir kad pabiro stiklai. Po smūgio juos nusviedė ant šaligatvio. Suprato, kad smūgis buvo iš kairės pusės. Kai sustojo ir išlipo iš automobilio, pamatė, kad ant asfalto guli jaunuolis. (b. t.1, l. 99-100).

Iš byloje esamo liudytojo A. B. apklausos protokolo matyti, jog apklausos metu jis nurodė, kad 2016-05-14, apie 11.15 val., važiavo automobiliu Anykščių m., V. Kudirkos gatve. Matė, kad priekyje jo važiuoja "Citroen" automobilis, kuris, privažiavęs netoli V. Kudirkos ir Taikos gatvių sankryžos, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir, aplenkęs žalios spalvos "VW Sharan" automobilį, išvažiavo į Taikos gatvę, kur susidūrė su motorolerio vairuotoju. Pats automobilį vairavo apie 20 km/h greičiu, kadangi šioje gatvėje tuo metu buvo daug automobilių, eismas buvo intensyvus. Matė patį smūgį, "Citroen" automobilis susidūrė su motorolerio vairuotoju jau įvažiavęs į sankryžą, tačiau "Citroen" vairuotojas į sankryžą įvažiavo iš priešpriešinės eismo juostos, kadangi lenkė "VW Sharan" automobilį. Smūgis įvyko daugiau kairėje pusėje, žiūrint iš V. Kudirkos gatvės. Po susidūrimo kitas automobilis sustojo ant šaligatvio, o motorolerio vairuotojas nuo smūgio pakilo į orą ir nukrito ant asfalto. Motorolerio vairuotojas buvo su šalmu. Kiek matė, motorolerio vairuotojas greičio neviršijo, bandė išvengti susidūrimo, kadangi lyg ir pasuko prieš smūgį kairiau. Motorolerio vairuotojas važiavo pagrindiniu keliu Taikos gatve. Ar po eismo įvykio jis buvo sąmoningas, negali pasakyti. Girdėjo, kad aimanavo. Atvykusi greitoji išvežė jį į ligoninę (b. t.1,l. 105-106).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3624/2016(01) nurodyta, kad A. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.t.1, l. 124).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3625/2016(01) nurodyta, kad E. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.t.1, l. 56).

2016 07 14 specialisto išvadoje Nr. G 774/2016(05) nurodyta, kad E. M. nustatyta nubrozdinimai veide, dešiniame žaste, muštinės žaizdos smakre, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinio šlaunikaulio vidurinio trečdalio atviras fragmentinis lūžis su dislokacija. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu, E. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.t.1, l. 66).

Iš 2016 05 14 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – Anykščiai, Taikos-kudirgos gatvių sankryža, ir nustatyta, kad kelių eismo įvykio rūšis - susidūrimas. Eismo reguliavimo būdas - reguliuojama kelio ženklais. Kelio dangos būklė, tipas - asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis - 6,2 m. Pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės - 1,85 m, kairės pusės - 1,63 m. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: V. Kudirkos g. paženklinta "STOP" ženklu, Taikos g. paženklinta ženklu "Pagrindinis Kelias". Kelio aplinka - pastatai. Matomumas dienos metu - 300 m. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: "Citroen", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi V. Kudirkos g., ant šaligatvio. Galinis dešinės pusės ratas nuo krašto - 1 m, priekinis dešinės pusės ratas - 0,33 m atstumu. Iki kraujo dėmės - 1,15 m atstumas. Motoroleris "Peugeot" guli V. Kudirkos g., ant šaligatvio. Galinis ratas iki kraujo dėmės - 3,55 m atstumu. Padangų pėdsakai: Taikos g. stabdymo žymė 11 m ilgio ir 0,12 m pločio. Taikos g. prasideda "Citroen" stabdymo žymė, kuri baigiasi V. Kudirkos g. Žymės ilgis - 14,43 m. Stabdymo žymės: Taikos g. vienguba 11 m ilgio stabdymo žymė, 2,87 m nuo šaligatvio ir 0,98 m iki ištisinės linijos. Taikos g. prasideda ir baigiasi V. Kuridkos g. stabdymo žymė, kurios ilgis 14,43 m. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės: "Peugeot" kryptis Taikos g., pagal stabdymo žymę, "Citroen" - V. Kudirkos g. kryptis pagal stabdymo žymę ir sustojimą. Kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai: kraujo dėmė ant asfalto, pailgos formos, kraujo nubėgimo dėmė ant "Citroen" durelių kairės pusės (b.t.1, l. 5-15).

Iš 2016 05 14 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė - motoroleris "Peugeot ELYSO 50", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti duomenys apie transporto priemonę: savininkas G. M., naudotojas E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ERGO draudimas (duomenys neskelbtini), iki 2016-10-22, TA Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2017-04-15. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: nulūžusios transporto priemonės apdailos detalės. Padangų protektorių brėžinys paprastas. Padangų būklė gera. Apšvietimo signalų prietaisų būklė - žibintai išdužę, iškritę (b.t.1, l. 16-20).

Iš 2016 05 14 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė - CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti duomenys apie transporto priemonę: A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), "Lietuvos draudimas" LD Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2017-03-25, TA Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2018-02-11. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: prakiuręs dešinės pusės priekinis ratas, įskilęs priekinis stiklas kairėje pusėje, įlinkęs į vidinę pusę, priekinis kairės pusės šoninis stiklas išdužęs, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, išdužęs priekinis kairės pusės posūkio žibintas, apgadintas priekinis bamperis priekinėje kairėje pusėje, nulaužtas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, įlenktos priekinės kairės pusės durelės. Pėdsakai, kiti objektai ant transporto priemonės: ant kairės pusės priekinių durelių, ties užpakalinio vaizdo veidrodėliu, matoma kraujo nutekėjimo žymė. Ant kairės pusės priekinio sparno, priekinių kairės pusės durelių ir priekinio bamperio kairėje pusėje matomi juodos spalvos dažų likučiai. Padangų protektorių brėžinys paprastas. Padangų būklė gera. Rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis laisva. Apšvietimo signalų prietaisų būklė - išdužęs kairės pusės priekinis posūkio žibintas. Automobilio priekinių ir šoninių stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė - nulūžęs kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. t.1, l. 27-31).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. T. kaltė, jog jis 2016m. gegužės 14 d. apie 11:15 val., Anykščių miesto V.Kudirkos- Taikos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 186, horizontalaus kelio ženklinimo 1.11 ir pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ punktų reikalavimus, nes vairuodamas automobilį nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, važiuodamas šalutine V. Kudirkos gatve, nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ bei prieš horizontalaus kelio ženklinimo „Stop“ liniją, nedavė kelio pagrindine Taikos g. važiuojančiam motoroleriui "Peugeot Elyseo 50", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. M., ir įvažiavęs į sankryžą su šiuo motoroleriu susidūrė, dėl ko motorolerio vairuotojui E. M. dėl nubrozdinimų veide, dešiniame žaste, muštinės žaizdos smakre, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinio šlaunikaulio vidurinio trečdalio atviro fragmentinio lūžio su dislokacija padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, visiškai įrodyta. Kaltinamojo A. T. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį tinkamai.

Teismas išnagrinėjo ir įvertino siūlomos laiduotojos, kaltinamojo sutuoktinės A. T. galimybes daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ir atitikimą laiduotojui keliamiems reikalavimams. Laiduotoja A. T. yra senatvės pensininkė, dirbo pradinių klasių mokytoja. Charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Teismas atsižvelgdamas į laiduotojos A. T. asmenines savybes ir veiklos pobūdį daro išvadą, jog ji per teismo nustatytą laidavimo terminą galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. T..

Kaltinamasis A. T. padarė neatsargų, apysunkį nusikaltimą, prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nebuvo ankščiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atlygino dalį neturtinės žalos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas mano, jog visos šios LR BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos A. T. atžvilgiu yra. Esant tokiomis aplinkybėmis A. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. T. skirtina A. T. laiduotoja be užstato ir baudžiamoji byla nutrauktina LR BK 40 str. tvarka. Laidavimo terminas nustatomas vienerių metų laikotarpiui.

BK 68 straipsnio nuostatos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, atsižvelgtina į BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, t. y. veikos, nuteistojo pavojingumą, o taip pat ir tai, kaip teise vairuoti transporto priemones nuteistasis naudojosi anksčiau. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. T. padarė neatsrgų nusikaltimą, iki senatvės pensijinio amžiaus dirbo vairuotoju ir nėra pažeidęs anksčiau kelių eismo taisyklių, nėra baustas administracine tvarka, tai yra jo pirmas kelių eismo taisyklių pažeidimas (b.t.1.l.127,143), nėra teistas, atsižvelgiant į amžių, baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Nukentėjusieji E. M., D. M. ir G. M. pareiškė civilinius iešknius. Nukentėjęs E. M. ieškiniu prašė iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo A. T. – 25000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.t.1, l. 42-43). Nukentėjęs G. M. prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas „ 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1192,19 eurų turtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo A. T. prašė priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.t.1, l.73-82). Nukentėjusioji D. M. prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas „ 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 2080,66 eurų turtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo A. T. prašė priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.t.1, l.88-96).

Kaip nustatyta A. T., kaip automobilio „Citroen Xsara”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),savininko, civilinė atsakomybė buvo apdrausta.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktuose paaiškinimuose į ieškinį nurodė, kad atlygino dalį prašomos sumos, kuri buvo paskaičiuota pagal Lietuvos respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas ir kurią patvirtino pateikti įrodymai, tai yra atlygino 1359 eurus turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos. Nurodė, jog dėl eismo įvykio draudikas išmokėjo maksimalią įstatyme įtvirtintą draudimo sumą, atlyginančią per eismo įvykį nukentėjusiųjų asmenų – E. M., D. M. ir G. M. turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, jog tinakamai vykdė įstatymo reikalavimus, draudimo išmokos paskaičiuotos pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ieškiniai, viršijantys paskaičiuotas draudimo išmokas, atmestini. Nurodė, jog draudimo įmonės pareigų apimtis yra nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t.y. TPVCAPD įstatymą ir draudimo sutartį (LR CK 6.254 str., 6.987 str.), todėl konstatavo, kad draudikas nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalaujamą turtinę ir neturtinę žalą yra atlyginęs pilna apimtimi.

Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažino, tačiau prašė atsižvelgti į tai, jog reikalavimai nors ir turi pagrindą tačiau yra dideli. Prašo atsižvelgti, į jo sunkią turtinę padėtį, nes gaunamos pajamos yra senatvės pensija, pats turi sveikatos problemų, dalį žalos atlygino.

Nukentėjusieji civilinius ieškinius prašė tenkinti, motyvuodami tuo, kad avarijos metu buvo sužalotas jų sūnus E. M., kuris patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, jam buvo atlikta operacija, gydytas ligoninėje, todėl reikėjo prie jo budėti, po to važiuoti pas gydytojus į Vilnių ir dėl to turėjo išlaidų, dėl to D. M. turėjo imti nemokamas atostogas, negali lankyti mokyklos, mokytojai ateina į namus, dar bus atlikta operacija, sugadintas motoroleris, suplėšyti drabužiai. G. M. dirba Norvegijoje, dėl sūnaus patirtų sužalojimų turėjo grįžti į namus. Pateikė kvitus, sąskaitas, receptus, kelionės bilietus. Posėdžio metu sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos iš kaltinamojo A. T. E. M. dydį, nes kaltinamasis A. T. atlygino dalį – 2000 eurų neturtinės žalas ir prašo iš kaltinamojo A. T. E. M. priteisti 23000 eurų neturtinės žalos (b.t.2.,l.44)

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pripažįstami nukentėjusiaisiais ir turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jei dėl nusikalstamos veikos sužalojamas asmuo, kuris dėl mažametystės ar kitų priežasčių negali apginti savo teisių, jo teises gina asmuo, dalyvaujantis procese kaip atstovas pagal įstatymą, kuriam leidžiama dalyvauti procese ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu (BPK 53 straipsnis). BPK 115 straipsnyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis

Pateikdami ieškinius nukentėjusieji G. M. ir D. M. prašė atlyginti turtinę žalą, tai yra atlyginti už nepataisomai sugadintą motorolerį, sudaužytą šalmą, suplėšytus drabužius: striukę, kelnes, sudaužytą telefoną už pirktus vaistus, papildomai pirktą maistą, E. M. gulint ligoninėje, keliones išlaidas, už prarastą darbo užmokestį dėl neapmokamų atostogų ir lėktyvo bilietus. Iš byloje esamų rašytinių dokumentų matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiems G. M. ir D. M. atlygino turtinę žalą sumoje 1359 eurus, tai už motorolerį, šalmą, drabužius, batus, telefoną, vaistus, keliones išlaidas ir prarastą darbo užmokestį nedarbingumo laikotarpiu, pervedant pinigus į sąskaitas (b.t.1.,l.181,187193, t.2.l.40). Kaip nurodė paaiškinime atstovas, turtinė žala paskaičiuota pagal TPVCAPD įstatymo ir draudimo sutarties nuostatas. Abejoti draudimo bendrovės ekspertų gebėjimu apskaičiuoti išlaidas, teismas neturi pagrindo.

Kaip nustatyta, nukentėjusiojo E. M. tėvas G. M. tuo kartu gyveno ir dirbo Norvegijoje. Į bylą prie ieškinio buvo pateikti bilietai iš Norvegijos ir atgal. Byloje yra 2016 m. gegužės 13 d.18.32 val. pranešimas, kuris pateiktas Norvegų kalba, vertimo pateikta nėra, tačiau jį išvertus, tai yra parnešimas apie apie apmokėjimą už bilietus “Jūsų užsakymas yra apmokėtos” (b.t.1., l.78). tai patvirtina, kad civilinis ieškovas G. M. atvykimą į namus jau buvo suplanavęs anksčiau, o ne sužinojęs apie sūnaus sužalojimą.

Pagal LR CK 6.249 straipsnio nuostatas, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, t.y. išlaidos turinčios priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir jo padariniais. Patirtus nuostolius turi įrodyti žalą patyręs asmuo. Pažymėtina, kad ieškovai nei su ieškiniu, nei vėliau teismui nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtinų prašomų sumų priteisimo pagrįstumą, tai yra dėl vaistų, papildomo maisto pirkimo ir dėl kelionės išlaidų, esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Posėdžio metu nukentėjusysis G. M. papildomai pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo kelionės išlaidas, nes 2016 11 16 ir 2016 11 21 dienomis vyko pas gydytojus į Vilnių ir pateikė kuro pirkimo kvitus sumoje 48,89 Eur, išrašą iš medicininių dokumnetų (b.t.2.l.8,41-43). Kelionės išlaidas teismas paskaičiuoja vadovaudamasis eksperto išvadoje paskaičiuotomis kelionės išlaidomis (8 l-100 km, iki ligoninės 105 km - 105x4x8=33,60 l x 0,999= 33,57 Eur (b.t.1, l.177). Kelionės išlaidos, sumoje 33,57 Eur priteistinos iš kaltinamojo.

Eismo įvykio metu sužalotas nepilnametis, 16 metų vaikas, kuris objektyviai negali ginti savo teisių, todėl jo tėvams – D. M. ir G. M. leista dalyvauti procese kaip vaiko atstovams pagal įstatymą. Jie pripažinti nukentėjusiais, nors eismo įvykyje nepatyrė sužalojimų. Byloje civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo dėl E. M. sužalojimo pateikė nukentėjusieji D. M. ir G. M., tai yra atstovai pagal įstatymą, ir nukentėjusysis sūnus E. M., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą tėvo G. M., dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinius motyvavo tuo, kad, eismo įvykio metu sunkiai sutrikdžius sūnaus E. M. sveikatą, jie patyrė stresą, turėjo rūpintis sūnaus gydymu ir dėl to visi ieškovai patyrė neturtinę žalą.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. T. neatsargių nusikalstamų veiksmų eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. M. sveikata- nubrozdinimai veide, dešiniame žaste, muštinės žaizdos smakre, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinio šlaunikaulio vidurinio trečdalio atviras fragmentinis lūžis su dislokacija , nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei neigiamas emocijas.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tačiau dėl nusikaltimo nepaprastai didelius išgyvenimus gali patirti ir asmenys, prieš kuriuos tiesiogiai nebuvo padarytas nusikaltimas. Taigi jiems gali būti padaroma neturtinė žala. Tokiais atvejais jie gali būti pripažįstami nukentėjusiaisiais. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės - neturtinės žalos. Asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, įgyja visas procesines teises, kartu ir teisę į žalos atlyginimą. Asmeniui, tiesiogiai nenukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, turtinė žala nepadaroma, tačiau jam gali būti padaroma neturtinė žala. Įstatymas nedraudžia nukentėjusiais pripažinti asmenis, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokia žalą patyrė. Asmens pripažinimas vaiko atstovu pagal įstatymą byloje nereiškia, kad jis nepatyrė neturtinės žalos ir negali pretenduoti į jos atlyginimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sunkai sužalotas nepilnametis vaikas. Neabejotinai neturtinė žala padaryta ir vaiko tėvams. Nors jie nenukentėjo per eismo įvykį, tačiau neturtinė žala tėvams dėl sunkaus vaiko sužalojimo buvo tikrai padaryta. Nustatyta, kad motina slaugė ir prižiūrėjo sūnų ligoninė, kuri neabejotinai išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo, dėl jo sveikatos, dėl tolesnio gyvenimo kokybės. Vėliau vežiojo sūnų pas gydytojus, buvo pasiėmusi nemokamas atostogas, kad galėtų sūnų slaugyti namuose. Nustatyta , jog vaiko tėvas G. M. dirba ir gyvena didesnę laiko dalį Norvegijoje, tačiau buvo atvykęs aplankyti sūnaus keletą kartų. Teismas neabejoja, jog ir tėvas išgyveno dėl sūnaus patirtų sužalojimų, jo skausmo, dėl tolimesnio gyvenimo kokybės.

Todėl konstatuotina, kad tėvai dėl sūnaus patirto sunkaus sužalojimo, patyrė dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos, dėl sužalojimų pasekmių. Todėl jie pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiais. Kadangi jie yra vaiko tėvai, jiems leista dalyvauti procese ir kaip vaiko atstovams pagal įstatymą. Taigi jų procesinis statusas leido teikti prašymus dėl neturtinės žalos atlyginimo tiek vaikui, tiek ir jiems patiems.

Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Didelių piniginių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens gali būti jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti

Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiajam E. M. padarytus sužalojimus, sužalojimų padarymo aplinkybes (sužalojimai padaryti dėl netyčinių kaltinamojo veiksmų, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, atsiprašė nukentėjusiųjų, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė), sužalojimų pasekmes ( dėl patirtų sužalojimų negali lankyti mokyklos) į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teismų praktiką. Šeima –civiliniai ieškovai gyvena bendrai, veda bendrą ūkį. Kaip nustatyta draudimo bendrovės išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo išmokėta visiems nukentėjusiems bendra, išmokėta maksimali sumo 5000 eurų. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis taip pat atlygino dalį – 2000 eurų neturtinės žalos. Viso nukentėjusiems yra atlyginta 7000 eurų neturtinės žalos. Teismas sprendžia, kad teisinga ir protinga satisfakcija dėl patirtos neturtinės žalos bus pasiekta E. M. neturtinės žalos bendrą dydį nustačius 6000 eurų, o D. M. ir G. M. po 1000 eurų . Teismas įvertinęs tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 5000 eurų , o kaltinamsis A. T. 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, laiko, kad neturtinė žala nukentėjusiajam E. M. atlygint ir liko neatlyginta 1000 eurų neturtinės žalos D. M. ir G. M.. Priteistina iš kaltinamojo A. T. G. M. ir D. M. po 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, jog draudikas AB “Lietuvos draudimas“ įstatymo nustatytą sumą atlygino maksimaliai, todėl procesas dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas BPK 107 straipsnio pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovui neatimama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi išlaidas ar kitus duomenis, leidžiančius prašyti atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kreiptis į teismą dėl papildomų sumų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti A. T. A. T. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminą nustatyti vienerių metų laikotarpiui.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. M., G. M. ir D. M. civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.

G. M. priteisti iš A. T. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 33,57 Eur( trisdešimt tris eurus 57 ct) turtinei žalai atlyginti.

D. M. priteisti iš A. T. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.