Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Linvalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Linvalis“ ieškinį atsakovui Mano kredito unija dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys D. D., notarė S. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Linvalis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir vykdomųjų įrašų panaikinimo. Į parengiamąjį teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis nepranešė.Atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-01 nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.Teismas konstatavo, kad teismo šaukimas atvykti į parengiamąjį posėdį ieškovui du kartus buvo siunčiamas jo nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini)., Panevėžio r., tačiau grįžo neįteiktas. Pašto darbuotojų žymoje nurodyta, kad adresatas nerastas, siųstų dokumentų neatsiima (2t., b.l.45,46). Trečiajam asmeniui D. D. – UAB „Linvalis“ direktoriui – siųstas šaukimas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat grįžo neįteiktas (2t., b.l. 44). Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad šaukimai ieškovui bei trečiajam asmeniui buvo įteikti tinkamai. Teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, nesidomėjo byla, bei nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 121 str.1d. nurodytos pareigos informuoti teismą apie adreso pasikeitimą. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. spalio 4 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas ieškovo atstovo prašymu, remiantis į bylą pateiktu paties UAB „Linvalis“ direktoriaus D. D. pasirašytu Įsakymu dėl komandiruotės į Taliną (2t., b.l.39,40). Prašymo dėl bylos nagrinėjimo 2016 m. gruodžio 1 d. parengiamajame posėdyje ieškovui nedalyvaujant gauta nebuvo.

Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Ieškovas jokios informacijos apie 2016-12-01 posėdį negavo, teismo šaukimas į 2016-12-01 posėdį jam nebuvo įteiktas. Teismui atidėjus 2016-10-04 parengiamąjį posėdį, ieškovas turėjo būti informuotas apie tai, kokiai datai posėdis atidedamas, tačiau ieškovas apie atidėto posėdžio datą nebuvo informuotas. Pagal CPK 133 str. 2 d., dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Skundžiamoje nutartyje, informacija apie parengiamąjį posėdį ieškovui grįžo neįteikta kelis kartus, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovą teismo šaukimai pasiektų. Tikėtina, kad ieškovo procesiniai dokumentai nepasiekia dėl nesklandžiai teikiamų pašto paslaugų ieškovo buveinės vietovėje.Pagal teismų praktiką ieškinio palikimo nenagrinėta institutas — tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina ir teismas nenustatė to, kad ieškovas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti bylos nagrinėjimą. Priešingai, ieškovas suinteresuotas greitu bylos išnagrinėjimu, kadangi bylos rezultatas turės didelės įtakos ieškovo teisėms.Nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, pažeidžiama ieškovo teisė į jos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau buvo atliktos.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-01 nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus: Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas žinojo, jog bylos nagrinėjimas yra parengiamojo/teismo posėdžio skyrimo stadijoje, nes pats teismui pateikė prašymą atidėti 2016-10-04 paskirtą parengiamąjį posėdį. Ieškovo atstovas yra D. D., kuris pateikė minėtą prašymą atidėti parengiamąjį posėdį, ir kuris tuo pačiu byloje yra trečiasis asmuo, kuriam siųstas teismo šaukimas taip pat grįžo neįteiktas, o pats D. D. siųstų dokumentų neatsiėmė. Darytina išvada, kad nors teismo šaukimai grįžo neįteikti šiems abiems asmenims, tačiau neabejotina, kad jie abu žinojo, kad bylos nagrinėjimas yra parengiamojo/teismo posėdžio skyrimo stadijoje. CPK 123 straipsnio 4 d. nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui, o kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Teismas net du kartus teismo šaukimą siuntė Ieškovo nurodytu buveinės adresu ir nuo teismo šaukimo išsiuntimo iki paskirtos parengiamojo posėdžio datos praėjo daugiau nei dešimt dienų. Taigi, remiantis šia CPK nuostata laikytina, kad ieškovui teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai. Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad teismas tariamai turėjo imtis kažkokių papildomų veiksnių, kad ieškovą teismo šaukimai pasiektų. CPK 121 straipsnio 1 d. įtvirtina bylos dalyvių pareigą pranešti nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Todėl jei ieškovas, kaip pats nurodo skunde, žinojo apie nesklandų pašto paslaugų ieškovo buveines vietovėje teikimą, tai jis, žinodamas apie bylos nagrinėjimo stadiją, privalėjo pats (bet ne teismas) imtis priemonių, kad tokie nesklandumai netrukdytų tinkamai vykti teisminiam procesui jo paties inicijuotoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų - arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai antrą kartą išsiunčiamas teismo procesinis dokumentas registruotąja pašto siunta juridinio asmens buveinės adresu, yra pagrindas laikyti, jog dokumentas įteiktas praėjus dešimčiai dienų nuo pakartotinio išsiuntimo dienos. Šios normos paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų – juridinių asmenų – pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), įskaitant ir tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu.Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-21 nutartimi byloje 2016-10-04 paskyrė parengiamąjį posėdį ir teismo šaukimus išsiuntė bylos šalims. Ieškovas teismui pateikė prašymą atidėti 2016-10-04 parengiamąjį posėdį. Teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, paskyrė kitą parengiamojo posėdžio datą – 2016 m. gruodžio 1 d. ir teismo šaukimus į šį posėdį išsiuntė bylos šalims. Teismo šaukimai ieškovui ir trečiajam asmeniui, kuris yra atsakovo vadovas, grįžo neįteikti. Apeliantas teigia, jog neįteikti šaukimai galėjo būti dėl galimai netinkamo pašto darbuotojų darbo, taip pat teismas nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl teismas negalėjo ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog teismo šaukimai byloje dalyvaujantiems asmenims nagrinėjamoje byloje buvo siunčiami registruotu paštu su įteikimo pažymomis. Kadangi procesinius dokumentus teismas ieškovui jo buveinės adresu (šis adresas buvo nurodytas ir ieškovo ieškinyje) siuntė du kartus, kaip to reikalauja CPK 123 str. 4 d., taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui apie teismo posėdžio vietą bei laiką buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir imtis priemonių įteikti ieškovui procesinius dokumentus. Neabejotina, kad po procesinių dokumentų neįteikimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti šio adreso teisingumu, nes ieškovas, ieškinyje nurodė būtent šį adresą kaip tinkamą procesinių dokumentų įteikimui. Be to, apeliantas, jau pareiškęs prašymą atidėti 2016-10-04 parengiamąjį posėdį, galėjo pasidomėti, kaip buvo išspręstas šis jo prašymas, ar prašymo tenkinimo atveju paskirta nauja parengiamojo posėdžio data. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, kurie yra neatsiejami nuo šalies pareigų civiliame procese rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis joms priklausančiomis teisėmis. Nesilaikydamas minėtų principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes. Remiantis išdėstytu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių duomenų apie apelianto neatvykimą į parengiamąjį posėdį, turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.