Kauno apygardos teismo nutartis

2009-03-24 · Byla Nr. 1Sk-99

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-24
Bylos Nr.
1Sk-99
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. P.
1Sk-99/09
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjo Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo R. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir 2009 m. vasario 2 d. nutartimi teikimą atmetė.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis R. P. prašo tenkinti Marijampolės pataisos namų teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi tris mažamečius vaikus, bausmę atlieka darbo zonoje, dirba, moka ieškinį. Taip pat teigia, kad dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, pripažino savo kaltę, pataisos namų administracijos yra vertinamas teigiamai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis laisvėje turi darbą. Kupiškio rajono savivaldybės administracija pateikė klaidingus duomenis apie tai, kad jis, būdamas laisvėje, nesirūpino vaikais. Nurodo, kad būdamas laisvėje, vaikais rūpinosi pagal galimybes. Teigia, kad būdamas nelaisvėje, padarė išvadas ir pasižada daugiau nebenusikalsti.

Teismo posėdžio prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė, skatintas 2 (du) kartus. Marijampolės pataisos namų yra charakterizuojamas teigiamai. Marijampolės pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog tikėtina sėkminga nuteistojo R. P. socializacija. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistojo asmenybę, likusią neatliktą bausmės dalį. Taip pat, įvertino tai, kad nuteistasis ankščiau teistas, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Medžiagoje esantys duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad R. P. teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, daugeliu atveju už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Be to, nuteistasis praeityje teistas ir teismo skirtą bausmę atlikinėjo laisvės atėmimo vietoje. Nuteistojo R. P. atžvilgiu ankščiau buvo taikytas Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis ir jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Tačiau piktybiškai pažeidinėjo jam skirtus įpareigojimus, tinkamų išvadų nepadarė ir nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos. Todėl teismo nutartimi buvo pasiųstas atlikti skirtos bausmės. Be to, lygtinio paleidimo metu, teistumui neišnykus, nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią dabar ir atlieka bausmę. Tai rodo, kad nuteistasis nepadarė išvadų dėl ankstesnių teistumų, skirtų bausmių ir jis yra pavojingas visuomenei. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą.

Be to, sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. R. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlikęs 1/3 bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino likusią neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę, atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, taip pat ir pačio nuteistojo pavojingumas visuomenei. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nuteistojo charakteristiką, kad bausmės atlikimo metu dirba, drausminių nuobaudų neturi, skatintas 2 kartus, palaiko santykius su artimaisiais bei atsižvelgiant į likusią neatliktą bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė lyginant su skirtąja bausme, į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas kelis kartus, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria aukščiau išvardintų neigiamų aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals bei laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. P. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas. Tai, kad nuteistasis turi tris mažamečius vaikus, dirba,

nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip minėta anksčiau,vertinamos visos aplinkybės, o ne vien tik atskiros.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Bausmių Vykdymo Kodekso 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį. Nuteistojo R. P. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja D.ŠiugždinytėKolegijos teisėjai V.VitunskasG.Večerskas