Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. H., vertėjai Ritai Daškevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. H., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. H. 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 10.00 val., Tiškevičiaus g. 19, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba KOEGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė pastato kampą ir jį apgadino. Iš eismo įvykio pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. H. parodė, kad pripažįsta, jog sukėlė eismo įvykį, bet susidūrimo nejautė, todėl susidūrimo nejautė nuvažiavo. Tai buvo rugsėjo mėnesį išvažiuojant iš Vilniaus, gatvės pavadinimo neprisimena. Važiavo į degalinę, ten stovėjo automobiliai, todėl negalėjo privažiuoti prie kolonėlės. Nutarė nuvažiuoti toliau užsipilti benzino. Jis nepajuto kontakto, automobilis sunkus, pakrautas, vairuotojo kabina aukštai. Važiavo į kelią, visą dėmesį sukaupė į sankryžą. Jo automobilis draustas, už remonto darbus sumokės. Bėgančios liudytojos nepamatė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. L. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo „Hesburger“ restorano salėje, pamatė atvažiuojant vilkiką, išgirdo didelį trenksmą, pamatė, kad byra restorano lentelės. Su vadove išėjo į lauką ir pradėjo vytis. Vairuotojas jas matė, bet nestojo. Kitas degalinėje buvęs automobilis pradėjo signalizuoti. Garsas buvo didelis, jį girdėjo net darbuotoja virtuvėje, kuri yra apie 20 metrų nuo lango. Darbuotoja net išbėgo iš virtuvės. Vairuotojas jas matė, nes automobilio dideli veidrodėliai, jis žiūrėjo į veidrodėlį, ji matė jo veidą. Jos bėgo su vadove iš skirtingų pusių. Ji bėgo prie priekabos galo, ranka į priekabą trankė, kolegė bėgo iš kitos pusės. Dar vyras stovėjo degalinėje, signalizavo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 5 d., 10 val., buvo gautas pranešimas kad J. Tiškevičiaus g. 19 buvo apgadintas pastatas. Atvykus į nurodytą vietą, į juos kreipėsi V. G., kuri parodė, kad matė kaip vilkikas pravažiuodamas kliudė pastato kampą ir iš įvykio vietos pasišalino, jam nuvažiuojant pavyko nufotografuoti valstybinį numerį EL 146. Žmonės nenukentėjo. (b. l. 5).

V. G. 2016 m. rugsėjo 5 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog 2016 m. rugsėjo 5 d., dirbdama „Hesburger“ restorane Tiškevičiaus g. 19, apie 10.00 val. pamatė kaip vilkiko vairuotojas užkabino „Hesburger“ restorano kampą. Tuomet ji išbėgo į lauką sustabdyti vairuotojo, bet jis pasišalino iš įvykio vietos. Ji spėjo grįžti, paimti telefoną ir nufotografuot priekabos valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Matomumo ir važiavimo sąlygos buvo geros. (b. l. 9).

UAB „Hes-Pro Vilnius“ pateiktoje patirtos žalos sąmatoje nurodoma, kad restorano „Hesburger“ J. Tiškevičiaus g. 19, Vilniuje, remontas kainavo 1017,61 eurų. (b. l. 13).

I. L. 2016 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime nurodoma, jog 2016 rugsėjo 5 d., apie 10 val, būdama savo darbovietėje, greito maisto restorane „Hesburger“, adresu Tiškevičiaus g. 19, Vilniuje, pastebėjo, kad važiuoja vilkikas su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kliudė jų kavinės pastato kampą. Išgirdusios didelį atsitrenkimo garsą, kartu su vadove išbėgo į lauką ir pamatė, kad yra apgadintas pastato kampas, todėl pradėjo vytis nuvažiuojantį vilkiką. Vairuotojas, nekreipdamas į jas dėmesio, pasišalino iš įvykio vietos. Kiek spėjo pamatyti, vairuotojas buvo vyras, apie 50-60 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, žilais plaukais. (b. l. 14).

Byloje esančiame A. H. paaiškinime nurodoma, kad jis, vairuodamas vilkiką Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 rugsėjo 5 d. važiavo link išvažiavimo iš Vilniaus m. Tiškevičiaus g. Užvažiavo į degalinę, išvažiuodamas iš degalinės, kaip paaiškėjo iš liudytojų pasakojimų ir pridėtų nuotraukų, priekabos kampu kliudė pastato fasado kampą. Nepastebėjo, net nepajautė, kad kliudė pastato fasadą. Savo kaltės neneigia, jeigu būtų pastebėjęs, kad kliudė pastato fasadą, būtų iškart sustojęs ir išsiaiškinęs. Labai dėl to gailisi, ateityje įsipareigoja būti atidesnis ir atsargesnis. Nei ant automobilio, nei ant priekabos jokių matomų apgadinimų po to nematė, t.y. gal kliudė priekabos galinių vartų viršutiniu kampu arba priekabos stogo kampu, nes nei įlenkimų, nei tento įplyšimų nebuvo.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Taip pat ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 p. numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismas pažymi, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinkus įrodymus daro išvadą, kad A. H. kaltė, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta visiškai. Teismo posėdžio metu apklaustas A. H. savo kaltę pripažino tik dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, o kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo neigė, teigdamas, kad dėl savo transporto priemonės gabaritų kontakto nepajuto, iš paskos bėgančios liudytojos nepastebėjo, nes buvo sutelkęs dėmesį į vairavimą. Tačiau jo kaltė įrodyta remiantis liudytojų parodymais. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. L. parodė, kad susidūrimo garsas buvo pakankamai garsus, kad jį girdėjo asmuo, buvęs patalpoje apytiksliai už 20 m. nuo įvykio vietos, vadinasi, darytina išvada, kad jį turėjo girdėti ir įvykį sukėlęs A. H.. Taip pat liudytoja I. L. parodė, kad po įvykio pradėjo signalizuoti degalinėje stovintis automobilis, kas taip pat turėjo atkreipti A. H. dėmesį. Taip pat liudytoja parodė, kad matė A. H. veidą jo automobilio veidrodėlyje ir kad jis matė ją. Šie parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, sutampantys tarpusavyje ir vienas kitą papildo. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytoja I. L. gali būti šališka, siekti apkalbėti A. H., todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti ir nesivadovauti nuosekliomis, neturinčios jokio suinteresuotumo liudytojos I. L. nurodytomis aplinkybėmis. Nors teismas sutinka, kad A. H. dėl savo automobilio gabaritų galėjo fiziškai nepajusti kontakto eismo įvykio metu, liudytojų parodymai paneigia jo versiją, kad jis negirdėjo eismo įvykio garso ar nematė iš paskos bėgančių liudytojų, kurie mėgino jam pranešti apie eismo įvykį. Šiuo atveju teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jo kaltę, padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodo byloje esančių įrodymų visuma.

Esant tokiems įrodymams, konstatuotina, kad A. H. 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 10.00 val., Tiškevičiaus g. 19, Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba KOEGEL, valst. Nr(duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė pastato kampą ir jį apgadino. Iš eismo įvykio pasišalino, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 222 punktų taisykles, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

A. H. atsakomybę lengvinančia atsakomybę laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad A. H. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą, bei atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytam minimaliam terminui. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidimas padarytas ne piktybiškai, šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, bet dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvertino savo automobilio gabaritų ir eismo sąlygų. A. H. administracine tvarka nebaustas, dirbantis.

Už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, A. H. skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. H. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

A. H. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinus, A. H. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16062796574.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).