Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-318/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-02
Bylos Nr.
2K-318/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimantas Baumilas (pirm.), Antanas Klimavičius, Pranas Kuconis (pran.)
Nuteistasis
A. J., A. B., T. B., D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-318/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.6.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Prano Kuconio,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei-Lisauskienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria nuteistojo A. J. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. B., T. B. ir D. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2005 metų balandžio mėnesio pradžioje, Kaune, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 100 tablečių psichotropinės medžiagos – amfetamino, – jas parsivežė ir laikė namuose, esančiuose Šakiuose, (duomenys neskelbtini), 27 tabletes amfetamino pardavė nenustatytiems asmenims, 2005 m. balandžio mėnesį 2 tabletes pardavė A. B. už 20 Lt, 2 tabletes pardavė T. B. už 20 Lt, 4 tabletes pardavė D. J. už 40 Lt, 2005 m. balandžio 23 d. 10 val., 15 tablečių amfetamino, kurio bendroji masė 0,612 g., pardavė A. B. už 145 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. J. kasaciniu skundu prašo pakeisti jam paskirtą aiškiai per griežtą bausmę, ją sušvelninant iki minimalios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius nurodo, jog teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuosprendžio teiginys „nenustatyta kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių“ yra nepagrįstas, prieštaraujantis bylos duomenims bei nuosprendžio teiginiui „A. J. kaltu prisipažino visiškai“. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei paneigė tai, kad dalį psichotropinės medžiagos jis pareigūnams atidavė laisva valia. Kasatorius teigia, kad teismas, pažeisdamas BK 41 straipsnį ir netinkamai vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teis­mų prak­ti­kos nag­ri­nė­jant psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų gro­bi­mo, ne­tei­sė­to šių me­džia­gų ir jų pir­mos ka­te­go­ri­jos pirm­ta­kų (pre­kur­so­rių) ga­mi­ni­mo, įgi­ji­mo, lai­ky­mo, ga­be­ni­mo, siun­ti­mo, par­da­vi­mo ar ki­to­kio pla­ti­ni­mo bau­džia­mą­sias by­las (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ str.)“ nuostatomis, nepagrįstai įvertino jo parodymus ir elgesį kaip siekimą išvengti atsakomybės. Jis netrukdė ikiteisminiam tyrimui, tiesiog jo apsisprendimas visiškai prisipažinti dėl padaryto nusikaltimo ir atiduoti likusias tabletes įvyko būtent kratos metu, ką įrodo bylos dokumentai, ir tai padėjo išaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis. Be to, tabletės buvo atiduotos jau pasibaigus kratai, kurios metu narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Skirdamas bausmę teismas taip pat neatsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis: jauną amžių, į tai, kad anksčiau neteistas, pradėjo mokytis. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą motyvuose išdėstydamas formalaus pobūdžio, bylos medžiaga nepagrįstus teiginius. Nutartyje be pagrindo nurodyta, kad jo vaidmuo yra svarbiausias visų veikų padaryme, nes visi kalti asmenys šioje byloje padarė savarankiškas veikas, o jis pats nuteistas tik už vieną nusikalstamą veiką. Taip pat nepagrįstai, priešingai nei rodo bylos medžiaga, teismas nurodė, kad ne jis, o A. B. padėjo išaiškinti veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Kasatorius teigia nuoširdžiai besigailintis dėl jo padarytos veikos, padaręs išvadas, apsisprendęs daugiau nenusikalsti ir tęsti mokslus, dirbti, pakeisti iš esmės gyvenimo būdą bei mano, kad penkeri metai nelaisvės yra per ilgas laiko tarpas izoliuoti jį nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas

Nuteistojo A. J. kasacinio skundo argumentai dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – pripažinimo yra nepagrįsti.

Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra viena iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad A. J. kaltu prisipažino visiškai, t. y. nustatyta viena iš aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų dalių. Tačiau tuo pat metu nuosprendyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl A. J. elgesys nepripažįstamas nuoširdžiu gailėjimusi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi teismas nenustatė antrosios aptariamos aplinkybės sudedamosios dalies, todėl pagrįstai konstatavo, kad šios A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šios aplinkybės nustatymo teisingumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo A. J. prisipažinimą kaltu pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis padarė tokią išvadą. Taigi abiejų instancijų teismai sprendė A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – pripažinimo klausimą ir nurodė savo sprendimo motyvus. Kasacinės instancijos teismas, apskųstus teismų sprendimus tikrindamas teisės taikymo aspektu, neturi teisinio pagrindo padaryti kitokias išvadas, konstatuoti, kad A. J. nuoširdžiai gailisi ir tuo pagrindu pripažinti, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai neteisingai sprendė kitos A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punkte – padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, – pripažinimo klausimą yra pagrįsti. Byloje nustatyta, kad kratos A. J. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose metu narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo rasta. Pasibaigus kratai A. J. atidavė 50 tablečių, kuriose, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ str.)“ 26 punktu, suabejojo A. J. laisva valia atiduodant pareigūnų ieškomas psichotropines medžiagas. Taikydamas šią nutarimo nuostatą, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ji aiškina 1961 m. BK 232¹ straipsnio 6 dalyje (atitinka 2000 m. BK 259 straipsnio 3 dalį) įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą sąlygą – savanorišką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atidavimą. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ne atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo klausimas, todėl minėta nuostata negalėjo būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisingai konstatavo, kad minėta Senato nutarimo nuostata pirmosios instancijos teismas vadovavosi nepagrįstai, tačiau tai konstatavęs nesvarstė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką – taikymo A. J. galimybės, apsiribodamas nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi nagrinėjimu.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo gera valia, o ne prispirtas įrodymų, aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, surinkti daiktinius įrodymus ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. sava valia atidavė pareigūnams likusias 50 tablečių, turėdamas galimybę jomis toliau disponuoti. Psichotropinės medžiagos buvo atiduotos jau pasibaigus kratai, kurios metu šių medžiagų nebuvo rasta. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad kratos metu teisėsaugos institucijų pareigūnams tikrai buvo žinoma, jog pas A. J. yra psichotropinių medžiagų. Tame tyrimo etape buvo tiktai žinoma, kad A. J. pardavė psichotropines medžiagas ir todėl buvo pagrindas manyti, kad tokių medžiagų jis turi ir daugiau. Kratos metu nesuradus psichotropinių medžiagų, A. J. turėjo galimybę nutylėti apie jo turimas tabletes, tačiau taip jis nesielgė, turimas tabletes atidavė ir paaiškino jų įsigijimo bei kitas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Ta aplinkybė, kad turimas tabletes A. J. galimai atidavė paskatintas pareigūnų, neturi reikšmės jo elgesio vertinimui, nes, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai tikrai žinojo, jog A. J. turi psichotropinių medžiagų. Taigi A. J. elgesys po kratos padėjo surinkti daiktinius įrodymus, išaiškinti jo padarytos nusikalstamos veikos apimtį bei detales. Toks jo elgesys atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, kad, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, 50 tablečių atidavimas neturi įtakos A. J. veikos kvalifikavimui, nėra kliūtimi jo elgesį pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tablečių atidavimas padėjo nustatyti nusikalstamos veikos apimtį ir tuo pačiu – šios veikos pavojingumo laipsnį. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas aptarto A. J. elgesio nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Dėl šių priežasčių teismų sprendimai keistini, A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir atsižvelgiant į šią aplinkybę, o taip pat į kitas nuosprendyje nurodytas aplinkybes, švelnintina jam paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 9 d. nutartį pakeisti: A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Kitą nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rimantas BaumilasAntanas KlimavičiusPranas Kuconis