Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodytu pagrindu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-5763-589/2009 nagrinėjimą ir panaikinti 2009-11-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas bei priimti naują sprendimą pareiškėjos R. A. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad A. G., miręs 2011-02-11, jo naudai 2008-03-13 išrašė vekselį 90 000 Lt sumai ir dėl to yra išduotas bei priverstine tvarka vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. 9787 dėl 90 462,60 Lt skolos jo naudai išieškojimo. Po A. G. mirties teisių ir pareigų perėmėjas pagal 2011-02-11 teismo nutartį yra R. G.. 2001-05-03 antstolis, vykdantis išieškojimą pagal vekselį, informavo, kad R. G. nėra įregistravęs paveldėto turto savo vardu ir kad jo sesuo R. A. po savo motinos F. G. mirties yra priėmusi palikimą civilinėje byloje Nr. 2-5763-589/2009 2009-11-06 teismo sprendimu nustačius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Vykdant skolos išieškojimą iš A. G. 2008-12-01 buvo areštuotos jam priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais 48/100 dalys, ir apie tai žinojo R. A. ir A. G., nes arešto registro duomenys yra vieši. Nustačius minėtą faktą, R. A. pradėjo pretenduoti į jos motinai tekusią dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, kurie Gerulskiams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl teigia, kad teismo sprendimas tiesiogiai paliečia jo interesus, t. y. jo teisę atgauti skolą iš A. G. ir jo teisų perėmėjo R. G. turto, o jis į minėtos civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas. Mano, kad byloje nebuvo įrodyta R. A. priėmė palikimą po motinos mirties, o pareiškimu tik siekia sumažinti A. G. nuosavybės teise valdyto turto dalį, kad jo reikalavimas liktų nepatenkintas. Apie minėtą teismo sprendimą sužinojo 2011-05-03 gavęs antstolio pažymą apie vykdymo eigą, todėl trijų mėnesių termino kreiptis į teismą nėra praleidęs (b. l. 2-3).

Šalies argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nutartį ir perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad skundžiamoji nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismas jo prašymą svarstė tik paveldėjimo teisnius santykius reglamentuojančių teisės normų kontekste, nors jis savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimu, nes po priimto teismo sprendimo sumažėjo jo skolininko A. G. turto masė ir tuo pačiu galimybė su juo atsiskaityti. Teismas šiuo pagrindu prašymo nesvarstė, todėl laikytina, kad prašymas atmestas nepagrįstai. Turi neginčijamą reikalavimo teisę išsiieškoti iš A. G. teisių ir pareigų perėmėjo jo sūnaus R. G. 90 000 Lt skolą. R. A. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo motinos F. G. palikimą, kurį sudaro ir jos tėvo bei apelianto kreditoriaus A. G. vardu įregistruota 48/100 gyvenamojo namo su priklausiniais dalys ir žemės sklypas D. P. g. 32, Panevėžyje, priklausę sutuoktiniams Gerulskiams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iškelti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bylą buvo sugalvota sužinojus, kad jo interesais yra areštuotas A. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas su tikslu sumažinti skolininko turto dalį. Todėl sprendimas minėtoje byloje tiesiogiai paliečia jo teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko ir jo teisių perėmėjo (b. l. 56-57).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 punkte numatytu pagrindu – kai sprendime teismas nusprendė dėl jo, neįtraukto į bylos nagrinėjimą kreditoriaus, teisių ir pareigų, nes minėto sprendimo pasekoje pareiškėja R. A., kaip savo motinos F. G. įpėdinė, ėmė pretenduoti ir į apelianto R. G. kreditoriaus A. G. vardu įregistruotos 48/100 gyvenamojo namo su priklausiniais dalį ir žemės sklypo dalį D. P. g. 32, Panevėžyje, kuri priklausė sutuoktiniams Gerulskiams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip sumažindama savo brolio R. G., kuris yra mirusio A. G. teisių ir pareigų perėmėjas, paveldėto turto apimtį, o tuo pačiu ir apelianto galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš paveldėto turto. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad civilinės bylos Nr. 2-5763-589/2009 sprendime buvo nuspręsta dėl apelianto, kaip A. G. (teisių ir pareigų perėmėjas R. G.) teisių ir pareigų. Vertinant atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-5763-589/2009, kurioje procesą prašoma atnaujinti, 2009-11-06 priimtas teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A. po savo motinos F. G., mirusios 2007-08-17, mirties įstatymu nustatytu laiku priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 55-56). Tai reiškia, kad teismas nustatė, jog palikimą R. A. priėmė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1 d., 3 d.), o palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str.1 d.). Palikėja F. G. mirė 2007-08-17 dieną. Kaip nurodo pats apeliantas ir patvirtina bylos duomenys, vekselis surašytas 2008-03-13, o vykdomasis įrašas dėl jo priverstinio vykdymo padarytas 2010-04-29 (b. l. 2-3, 6). Tai, kad R. A. tėvas po to, kai ji priėmė savo motinos palikimą, tapo apelianto kreditoriumi, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji neturi teisės būti savo motinos įpėdine pagal įstatymą. Palikimo atsiradimo ir priėmimo metu apeliantas nebuvo A. G. kreditoriumi, o F. G. kreditoriumi pagal bylos duomenis jis iš viso nebuvo, taip pat nenustatyta, kad yra CK 3.108 str. numatytos sąlygos prievolę apeliantui vykdyti iš bendro sutuoktinių (jo teisių ir pareigų perėmėjų) turto. Apeliantui nesant palikėjos F. G. įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.5 str.), teismas neturėjo pareigos įtraukti jo į bylos nagrinėjimą, nes buvo sprendžiami klausimai, kurie neliečia bei nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų, o jo dalyvavimas nagrinėjant bylą jokios įtakos teismo teisėtumui ir pagrįstumui negalėjo turėti. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti asmens materialiųjų teisių ar pareigų yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Teismas, nustatydamas minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, nesiaiškino ir neturėjo aiškintis, koks turtas sudaro palikėjo palikimą ir kokiomis dalimis tą palikimą priims įpėdiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56). Suprantamas apelianto siekis gauti kuo didesnį savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko teisių ir pareigų perėmėjo paveldėto turto, tačiau jį apeliantas turėtų įgyvendinti per netiesioginio ieškinio, Pauliano ieškinio ar kitas kreditoriaus teisėms ginti skirtas teisės normas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.