Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-337-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-12
Bylos Nr.
1A-197-337-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Valdas Meidus, Arnoldas Šukaitis
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Raimundas Gargasas, Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-337/2008

Teisėjas Živilė Bliūdžiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Arnoldo Šukaičio, Valdo Meidaus,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Editai Šinkūnienei,dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,išteisintajam R. B.,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nukentėjusiajam R. B.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-02-08 nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. išteisintas, nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. B. pareikštas 205 Lt civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., už tai, kad jis, 2007 m. sausio 23 dieną apie 18 val. 30 min., veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu kaip bendrininkų grupė, viešoje vietoje – Kėdainių rajone, II Bajėnų kaime esančioje R. B. gyvenamojo, L. B. priklausančio, namo prieškambaryje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pagrasinęs R. B. išsinešdinti iš L. B. gyvenamojo namo, du kartus įspyrė R. B. į sėdmenis ir šoną bei laikė prispaudęs koja nukentėjusįjį prie grindų, po ko kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sugriebęs nukentėjusįjį už rankų, jėga ištempė į namo kiemą, kur, toliau tęsdamas savo nusikalstamus, chuliganiškus veiksmus, šešis kartus įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas R. B. veido sumušimą, poodines kraujosruvas veide, nosikaulių lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos ir juosmens sumušimą, plūdo nukentėjusįjį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo laikė prispaudęs nukentėjusiojo kojas bei tris kartus įspyrė į juosmens sritį, šiais veiksmais nesunkiai sutrikdė R. B. sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad R. B. padarė nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas, todėl kaltinamasis R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. išteisintinas, kadangi nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Kėdainių rajono apylinkės prokuroras prašo panaikinti 2008-02-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti jį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti jį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą pagal BK 75 str. atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 dienoms bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino R. B. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi šalutiniais, jokios įrodomosios reikšmės neturinčiais įrodymais, visiškai nemotyvavo dėl ko nebuvo pasiremta pagrindiniais byloje esančiais įrodymais, nuosprendyje pasėjo abejonių vertinant neesminius duomenis, dėl ko buvo iškreiptos įvykio aplinkybės.

Teismas nuosprendyje rėmėsi tik paties kaltinamojo R. B. nepagrįstais parodymais, kurie iš esmės neatitiko faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų duomenų, taip pat subjektyviais, kaltinamojo motinos L. B. parodymais ir padarė klaidingą išvadą, kad kaltinamojo parodymai paneigti nebuvo ir esant abejonėms nebuvo galimybės nustatyti faktinių minėto nusikaltimo padarymo aplinkybių. R. B. parodymai ne tik neatitinka visų kitų byloje surinktų duomenų, tačiau yra ir nelogiški. Jo parodymai apie tai, kad jis anksčiau nėra važiavęs į tėvo Rimvydo gyvenamuosius namus, bei apie tai, kad atvykęs į įvykio vietą pats iš automobilio neišlipo, liko jame, yra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir teismui priimant sprendimą šioje byloje tokiais parodymais tikėti nebuvo pagrindo. Liudytojos L. B. parodymų šioje byloje iš viso negalima laikyti objektyviais, nes ji, kaip kaltinamojo motina ne tik, kad suinteresuota R. B. išteisinimu, ji buvo suinteresuota šio konflikto kilimu ir pati buvo šio konflikto iniciatorė.

Neabejotini nukentėjusiojo R. B., liudytojų M. M., V. G., A. L. parodymai bei kiti rašytiniai duomenys parodė priešingas nuosprendyje išdėstytoms aplinkybes, todėl toks teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. Nukentėjusiojo R. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nors kaltinamasis yra jo sūnus, jį kaltina nusikaltimo padarymu, posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad jokio pykčio šiam asmeniui neturi, dėl sumušimo neprašo atlyginti turtinės ar neturtinės žalos, taigi, jokio motyvo apkalbėti R. B. jis neturėjo. Teismas įvertindamas R. B. parodymus kaip nenuoseklius visiškai nemotyvavo, kuriose vietose tas nenuoseklumas buvo.

Teismas dėl nesuprantamų priežasčių tiesioginius ir pirminius liudytojos M. M. parodymus įvardijo kaip išvestinius. Be to, teismas, vertindamas liudytojo V. G. parodymus, juos be pagrindo iškraipė, nesirėmė svarbiausia parodymų dalimi, t. y. liudytojo parodymais apie nukentėjusiojo būseną iš karto po įvykio, o pasirėmė tik ta parodymų dalimi, kuri jokių duomenų apie įvykį nesuteikė, t. y. kad konfliktas kilo tarp jo ir jo žmonos, bei dėl galimo alkoholio kvapo. Įvertinęs I. B. parodymus teismas padarė neteisingą išvadą, kad jei įvykio nematė ši liudytoja - tai to konflikto greičiausiai ir nebuvo. Jos parodymai yra nepatikimi, nes ji pati arba visiškai nieko nematė ir negirdėjo įvykio vietoje arba nenori tų aplinkybių atpasakoti teismui, todėl jais remtis priimant bet kokį sprendimą negalima.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-02-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad R. B. yra nekaltas ir jo kaltė neįrodyta. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. padarė nusikalstamas veikas, todėl turi būti nuteistas. Taip pat prašo priteisti iš R. B. jam 205 Lt turtinei žalai atlyginti ir 240 Lt valstybei atstovavimo išlaidoms.

Nukentėjusysis skunde nurodo, kad iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad jam įvykio metu buvo padaryti įvairūs sužalojimai, jie galėjo būti padaryti 2007-01-23 ir buvo suduoti ne mažiau 4-5 smūgiai, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teigia, kad iki R. B. apsilankymo jo namuose, jis buvo sveikas, jam nebuvo padaryta jokių kūno sužalojimų. Jam pačiam susižaloti save ir vėliau apkaltinti R. B. nebuvo jokio pagrindo. Jis buvo sumuštas savo namuose. R. B., L. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo atvyko į jo namus ne šiaip sau, o turėdami nusikalstamus kėslus, t.y. norėdami jį sumušti, išvaryti iš namų, ir jie šitą nusikalstamą sumanymą įgyvendino. Tai jau ne pirmas kartas, kai L. B. suorganizavo neteisėtų veiksmų atlikimą jo atžvilgiu. L. B. yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl ji stengiasi padėti savo sūnui R. B..

Teismas dėl nesuprantamų priežasčių tiesioginius ir pirminius liudytojos M. M. parodymus įvardijo kaip išvestinius. Būtent ji matė jį iškart po sumušimo ir patvirtino, kad jis iškarto po sumušimo pasakojo, kad buvo sumuštas R. B..

Šalies argumentai

R. B. teismui pateiktame prašyme nurodo, kad jis yra nekaltas, iš bylos medžiagos matyti kaltinimo jam nepagrįstumas, todėl prašo atmesti nukentėjusiojo R. B. apeliacinį skundą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu prokuroras N. G. dėstė, kad jis nesilankydavo Bajėnų II-jų kaime, tačiau jis ten augo ir gyveno. Tame kaime jo motina turi gyvenamąsias patalpas, kuriose jis kartais lankydavosi. Taip pat prokuroras teigė, kad jis negalėjo nematyti A. A., tačiau jis automobilyje taisė radijo imtuvą, todėl buvo įjungęs salono apšvietimą. Tuo metu buvo tamsus paros laikas, todėl nebuvo įmanoma ką nors pastebėti iš apšviesto salono, be to, jis tuo metu visiškai nekreipė dėmesio į tai, kas aplinkui vyksta. Taip pat prokuroras teigė, kad pilietis R. B. buvo pristatytas į Kėdainių ligoninę sumuštas ir purvinas, tačiau tą dieną buvo daug sniego, todėl buvo galima sušlapti, bet ne išsipurvinti. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis teigė, kad gavo stiprų smūgį į stuburą ir akcentavo, kad būtent jis sužalojo, tačiau prokuroras N. G. apeliaciniame skunde teigia, kad „kuris iš vyrų spyrė, jis nematė“. R. B. dėl turtinės žalos nurodo, kad akinius sulaužė jo mama L. B., kuri to ir neneigia, o 40 Lt ir stiklo rėžtuką, kurio kaina 105 Lt, galėjo pasisavinti A. A., kuri nukentėjusiajam melavo savo vardą ir pavardę. Be to, kyla klausimas dėl realaus šių daiktų - 40 Lt ir stiklo rėžtuko – egzistavimo.

R. B. mano, kad nukentėjusysis, būdamas jo biologiniu tėvu, nuolat jį kaltindamas reiškia nusivylimą betiksliu savo gyvenimu ir nepasitenkinimą tuo, kad jis ir jo sesuo N. Č. nebendrauja su savo biologiniu tėvu ir neteikia jam materialinės pagalbos. Teigia, kad nukentėjusysis anksčiau yra kaltinęs ir seserį bei jos vyrą E. Č..

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis R. B. prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintasis R. B. - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiojo R. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias ir išsamiu įrodymų tyrimu pagrįstas išvadas, su kuo sutinka ir kolegija, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad R. B. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, todėl jis pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. pagrįstai ir teisingai išteisintas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pagrindiniai apeliacinių skundų argumentai yra susiję su tuo, kad apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai bei išsamiai išnagrinėjo visas, tiek R. B. teisinančias, tiek jį apkaltinančias aplinkybes ir tinkamai įvertino ištirtų įrodymų visumą.

Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki įvykio nukentėjusiojo R. B. bei R. B. santykiai buvo konfliktiški, priešiški, tačiau vien tai neleidžia teismui konstatuoti R. B. veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Byloje esanti 2007-10-09 teismo specialisto išvada patvirtina, kad 2007-01-23 R. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pagal nukentėjusiojo parodymus, sužalojimus jam padarė sūnus R. B. bei kartu su juo buvęs ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo. Pats R. B. kaltu dėl R. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo neprisipažino. Kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus dėl kaltininkų asmenybių, byloje nėra. Patį faktą, kad prieš R. B. buvo pavartotas fizinis smurtas patvirtino liudytoja A. A., kuri parodė, kad 2007 m. sausio mėnesį, tikslios dienos ji neatsimenanti, jai būnant pas nukentėjusįjį namuose, į namus atėjo moteriškė, kuri pradėjo triukšmauti, šaukti, ir dar du vyriškiai, kurie namo koridoriuje, po to ir prie namo lauke mušė nukentėjusįjį R. B.. Liudytoja A. A. negalėjo patvirtinti, kad išteisintasis R. B. buvo tarp tų vyrų, kurie mušė nukentėjusįjį. Be to, liudytoja M. M. parodė, kad pas ją atbėgo nukentėjusysis, pastarajam po akimi buvo matyti mėlynė, pasak jo, jį sumušė sūnus. Pastarosios liudytojos parodymai patvirtina tik tai, kad R. B. veide buvo matyti sužalojimas, o kas jį padarė – M. M. parodymai nepatvirtina. Liudytojos M. M. parodymai apie tai, kad pats nukentėjusysis jai įvardino kaltininką, negali būti vertintini kaip tiesioginiai įrodymai, nes šiuo atveju liudytoja M. M. tiesiogiai nedalyvavo įvykiuose ir šią aplinkybę paminėjo kaip girdėtą iš pirminio šaltinio – nukentėjusiojo R. B.. Taigi, tik pats nukentėjusysis parodė, kad jam sutrikdant sveikatą dalyvavo R. B..

Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei nesant kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių R. B. padarytas nusikalstamas veikas, yra pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo gana nenuoseklūs. Nukentėjusysis nevienodai nurodė skirtingiems asmenims jį sumušusius asmenis. Liudytojai M. M. nurodė, kad jį sumušė sūnus, jį apžiūrėjusiam gydytojui – kad sumuštas dėl konflikto su žmona, pareigūnui V. G. iškart po įvykio visai atsisakė duoti parodymus. Apie įvykį jokių parodymų nedavė ir kartu su R. B. į ligoninę atvykusi A. A.. Taip pat nepaaiškinama aplinkybė, kodėl nukentėjusysis bėgo skambinti gydytojams nuo jo nesivejančių asmenų pas už kilometro gyvenančią kaimynę, kai yra visai šalia gyvenančių kaimynų. Be to, pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais duoda byloje esantys duomenys apie tai, kad R. B. jau yra kreipęsis dėl tariamų R. B. nusikalstamų veikų. Vykęs ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00826-05, kuris buvo nutrauktas R. B. atžvilgiu, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, patvirtina nukentėjusiojo priešiškumą R. B.. Visos šios aplinkybės duoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų tikrumu. Todėl nesant kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių R. B. kaltę, remtis vien abejonių keliančiais nukentėjusiojo parodymais negalima. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali remtis prielaidomis, o nepavykus pašalinti abejonių, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Būtent taip byloje surinktus įrodymus ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Su šiuo vertinumu sutinka ir skundus nagrinėjanti kolegija.

Tokiu būdu naikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-02-08 nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas VanagasTeisėjai Arnoldas ŠukaitisValdas Meidus