- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 1-301-718/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00292-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- I. P., E. P., L. P., K. S.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Raimondas Mažulis, Romanas Lupeika
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, turintis devynių klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2005-10-28 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22:00 val. iki 6:00 val. būti namuose, per 6 mėnesius atlyginti žalą, mokytis;
2) 2008-05-16 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008-09-18 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2008-05-16 nuosprendis ir galutinė bausmė paskirta – 1 metai 9 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo;
3) 2009-02-03 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., prie šios bausmės pridėta 2008-05-16 Kretingos rajono nuosprendžiu, kuris 2008-09-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakeistas , bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams 15 dienų, 2010-03-05 paleistas atlikęs bausmę;
4) 2010-06-30 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., 9d. su 2009-02-03 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė paskirta 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjęs bylą teismas
Aprašomoji dalis
nustato:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. V. 2010-06-06, apie 09.19 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį „Honda Concerto”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį K. J., kai kelio danga- sausas asfaltas, matomumas į priekį iš vairuotojo kabinos apie 700 m, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, nuvertė kelio ženklą ir apsivertė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė keleivis R. P., keleiviams K. S. ir T. G. nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems), 133 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio/ pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) reikalavimus.
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-06-06, apie 05.30 val., būdamas Kretingoje, sėdo į atrakintą K. J. automobilį „Honda Concerto” ir juo išvažiavo į Klaipėdą. Neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vairuoti jis mokėjo. Atvažiavęs į Klaipėdą, jis paskambino draugui T. G., pakvietė jį pasivažinėti. Susitiko su juo Kretingoje prie tilto, važiavo į Kretingos centrą. Kretingos centre sutiko pažįstamą K. S. su R. P.. Anksčiau R. P. jis nebuvo matęs. Juos taip pat pakvietė pasivažinėti ir jie sutiko. Visi keturiese nuvyko pas R. P. draugą į butą, Klaipėdoje, ten visi vartojo alkoholinius gėrimus. R. P. ėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Po išgertuvių išėję iš buto, apie 8.30 val., vėl sėdo į automobilį ir išvažiavo pasivažinėti. Jis jokios psichologinės prievartos draugams nedarė, jie patys norėjo važiuoti kartu. Jis vairavo automobilį, šalia sėdėjo T. G., už vairuotojo sėdynės – R. P., už T. G. – K. S.. Jis vienas buvo užsisegęs saugos diržą, kiti vaikinai saugos diržų nesisegė. Važinėjosi po Klaipėdos miestą. Kokiomis gatvėmis važinėjosi, nepamena. Automobilyje neveikė spidometras, važiavo jis 90-100 km/h greičiu. Eismo įvykio aplinkybių nepamena, tik pamena, kad atsipeikėjo ligoninėje. Draugai žinojo, kad automobilis yra svetimas. Atsiprašo nukentėjusiųjų, blogai pasielgė. Dėl sukelto eismo įvykio gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka su ieškiniu dėl turtinės žalos ir už advokato išlaidas, ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka spręsti teismo nuožiūrai.
Nukentėjusioji I. P., žuvusiojo R. P. žmona parodė, kad iki įvykio ji su R. P. gyveno atskirai, augina 2 metų vaiką. R. P. turėjo problemų su sveikata. Įvykio metu ji buvo pas savo tėvus, kuomet paskambinusi R. P. mama pranešė, kad R. P. žuvo. Pretenzijų dėl eismo įvykio kaltinamajam nereiškia.
Nukentėjusysis E. P., žuvusiojo R. P. brolis parodė, kad prieš įvykį, ryte buvo susitikęs su R. P., visą dieną praleido kartu. Žinojo, kad R. P. bendravo su neigiamą įtaką jam darančiais draugais. Naktį paskambinęs K. S. klausė, kur yra R. P. ir suradęs brolį ryte su juo automobiliu išvažiavo į Klaipėdą. R. P. turėjo problemų su sveikata, bet paskutiniu metu iki įvykio jam viskas buvo gerai, problemų kildavo tuomet, kai R. P. išgerdavo. R. P. suvokė, ką kalba ir daro, jis nebuvo agresyvus. Civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia.
Nukentėjusioji L. P., žuvusiojo R. P. motina, parodė, kad R. P. pastaruoju metu su žmona nebegyveno. R. P. sveikata paskutiniu metu buvo geresnė, jis aplinką suvokė adekvačiai, bet buvo labai jautrus ir draugai jam darė blogą įtaką. Ji teikė sūnui materialinę pagalbą, nes jis jokių pajamų neturėjo, gaudavo tik invalidumo pašalpą. Dėl sūnaus žūties patyrė didelius išgyvenimus, pablogėjo sveikata, iki šiol reikalingas gydymas, jai padaryta didelė moralinė žala. Prašo priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą ir 11 220,40 Lt turtinę žalą, kuri susideda iš patirtų išlaidų paminklui, laidotuvių apeigų ir gedulingų pietų, iš šios sumos išminusavus gautą 1200 litų laidojimo pašalpą, taip pat prašo priteisti jos išlaidas advokatui.
Nukentėjusysis K. S. parodė, kad prieš įvykį anksti ryte buvo susitikęs su R. P., kartu buvo centre, kuomet prie prekybos centro „Senukai“, Kretingoje, privažiavęs A. V. pakvietė pasivažinėti. A. V. vairavo „Honda“ automobilį, šalia sėdėjo T. G.. Pasiūlius važiuoti į Klaipėdą, visi kartu nuvažiavo pas jo ir R. P. draugą Rustamą į namus. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, draugas davė pinigų ir kažkuris iš kompanijos nuėjo nupirkti alaus, o po to visi kartu pas draugą išgėrė apie 5 litrus alaus. Tada po išgertuvių, apie 09.00 val. ryte, visi nutarė važiuoti dar pasivažinėti. R. P. savo noru įsėdo į automobilį, niekas jo nevertė kartu važiuoti, niekas jo nevertė gerti, jis savo noru gėrė. A. V. sakė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, tik jį yra palikęs namuose, o iš kur A. V. gavo automobilį, jis nesidomėjo. Važiavo automobiliu neprisisegę saugos diržų, tik A. V. prisisegė saugos diržą. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes buvo išgėręs alkoholio. Atsimena, kad A. V. važiavo greitai, kažkuris iš kompanijos prašė sulėtinti greitį, juos vijosi policija, automobilis vertėsi 8 kartus. Jis pats buvo truputį sužalotas. Pretenzijų A. V. neturi.
Liudytojas K. J. parodė, kad įvykio dienos ryte žmona pro langą pastebėjo, kad kieme nebėra jų automobilio „Honda Concerto“. Automobilyje buvo palikti rakteliai, jis buvo techniškai tvarkingas, tačiau neveikė spidometras, jame buvo saugos diržai, įrengta dujinė įranga. Pats nėra važiavęs dideliu greičiu ir abejoja, kad šiuo automobiliu buvo galima išvystyti 160 km/h greitį. Apie automobilio vagystę policijai pranešė žmona.
Liudytojas A. B., Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis, parodė, kad 2010 metų vasarą, tiksliai datos neprisimena, tarnybos metu, ryte, patruliuodamas kartu su vyr. patruliu R. S., (duomenys neskelbtini) išgirdo trenksmą ir pamatė, kad automobilis „Honda Concerto“ staigiai sustabdė ir atsitrenkė į kelkraštį. Kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus. R. S. bandė jį stabdyti, tačiau automobilis padidino greitį ir nuvažiavo. Pranešus apie tai budėtojui, sužinojo, kad automobilis yra vogtas. Jie automobilį „Honda Concerto“ vijosi, vėliau pametė iš akiračio, o netrukus gavo pranešimą, kad ties Rimkais automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Automobilio „Honda Concerto“ greitis buvo ne mažesnis nei 100 km/h. Nuvykus į įvykio vietą, automobilyje rado du asmenis, vairuotojo nebuvo, netoli automobilio buvo trečias asmuo, kuris sunkiai kvėpavo, o maždaug septynių metrų atstumu nuo automobilio gulėjo dar vienas asmuo. Buvo iškviesta greitoji pagalba.
Liudytojas R. S., Klaipėdos apskrities VPK patrulis, parodė, kad 2010 metų birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, kartu su kolega A. B. buvo prie trečios poliklinikos, kuomet išgirdo padangų cypimą ir pamatė, kad automobilis „Honda Concerto“ atsitrenkė į kelkraštį. Po to minėtas automobilis pradėjo važiuoti link jų, bandant automobilį sustabdyti, jis stabtelėjo ir tada padidinęs greitį išvažiavo. Pranešus apie tai per raciją, sužinojo, kad automobilis yra vogtas ir tuomet pradėjo jį vytis, bet pametė iš akių. Po kiek laiko per raciją jiems pranešė, kad minėtas automobilis apsivertė netoli Rimkų gyvenvietės. Nuvykus į įvykio vietą, automobilyje rado du asmenis, o kiti du buvo iškritę iš automobilio. Vairuotojo vieta ir vieta už vairuotojo buvo tuščios. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nuo vaikinų, kurie buvo nuvežti apklausai į policijos komisariatą, sklido alkoholio kvapas.
Iš 2010-06-06 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, autoavarijos vietos plano, fotolentelių matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta- Klaipėda, Rimkų gatvė, ties Šilutės kelio viaduku. Matyti nuvažiavęs nuo kelio ir apvirtęs automobilis, nurodytas objektų išsidėstymas, automobilio važiavimo kryptis, stabdymo žymės asfaltu - 35 m ir slydimas šalikele - 20,5 m (t.1, b.l. 14-23).
Iš 2010-06-06 pažymos apie eismo įvykį ir trumpo įvykio aprašymo matyti, kad vairuodamas K. J. priklausantį automobilį A. V. posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kelis kartus vertėsi pievoje, nulaužė kelio ženklą (t.1, b.l. 24-25).
Iš 2010-06-06 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad automobilis „Honda Concerto”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) visiškai sugadintas, deformuotos visas kėbulas, visos automobilio išorinės detalės sugadintos, priekinė, galinė ir stogo dalys deformuotos (t.1, b.l. 26-27) .
Iš Kretingos rajono PK pateikto informacinio rašto matyti, kad dėl automobilio „Honda Concerto”, valstybinis numeris ANK 88, vagystės atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 69-1-00181-10 (t.1, b.l. 34-45). Iš 2010-06-07 apžiūros protokolo ir fotolentelių kopijų matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Honda Concerto”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad automobilis iš išorės yra visiškai deformuotas, t.y. apgadintos visos automobilio detalės (t.1, b.l. 40-45).
Iš teismo medicinos specialisto 2010-06-07 išvados Nr. M292/10(03) matyti, kad R. P. 2010-06-06 10.35 val. mirė nuo autoįvykio metu patirtų sužalojimų, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką (t.1, b.l. 52-54).
Iš 2010-06-10 specialisto išvados Nt T-A 836/10 (03) matyti, kad R. P. kraujyje rasta 0,93 promilės etilo alkoholio, šlapime - 1,89 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l. 56).
Iš 2010-07-28 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1059/10(03) matyti, kad K. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 107).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-06-07 specialisto išvados Nr. T-A 822/10(03) matyti, kad K. S. kraujyje rasta 1,66 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l. 108).
Iš 2010-07-28 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1060/10(03) matyti, kad T. G. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 119).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-06-07 specialisto išvados Nr. T-A 819/10(03) matyti, kad T. G. kraujyje rasta 1,25 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l. 120).
Iš 2010-06-23 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G872/10(03) matyti, kad A. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 143-144).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2010-06-07 specialisto išvados Nr. T-A 820/10(03) matyti, kad A. V. kraujyje rasta 2,62 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l. 145).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo A. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis A. V. savo kaltę dėl eismo įvykio prisipažino. Iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, autoavarijos vietos plano, fotolentelių, specialistų išvadų matyti, kad kaltinamasis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį „Honda Concerto”, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė keleivis R. P., keleiviams K. S. ir T. G. nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnis yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles. Nagrinėjamu atveju tai yra Kelių eismo taisyklės. Remiantis teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus– draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, be to pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą - vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir dar dviems keleiviams buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagrindine autoįvykio priežastimi buvo vairuotojo A. V. veiksmai, kurie prieštaravo Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimams, kuris įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d.
Kaltinamasis A. V. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo. A. V. sąmoningai pasirinkdamas rizikingą elgesio variantą: neblaivus vairuodamas automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones jam nėra suteikta, nesilaikydamas saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, suvokė, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras. Nusikaltimas sukėlė sunkais pasekmes- žmogaus mirtį.
A. V. buvo kaltinamas ir bendrojo pobūdžio Kelių eismo taisyklių reikalavimų, numatytų 9 punkte, nustatančių, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pažeidimu. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. numatyti padariniai kilo kaltinamajam pažeidus specialius Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatytus 14 ir 133 punktuose, todėl bendrųjų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų išvardijimas yra perteklinis ir iš kaltinimo šalinamas.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir gailisi.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. V., atsižvelgiama į A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą - padarytas neatsargus nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kaltininko asmenybę – iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo 3 kartus teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl yra nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę. Kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiama į A. V. gyvenimo sąlygas, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo: kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo elgesį. Nusikaltimu padarytos žalos kaltinamasis neatlygino, tačiau civilinį ieškinį iš esmės pripažįsta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. V. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės trukmę kaltinamajam A. V. atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, į tai, kad padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis. Atsižvelgtina į tai, kad žuvusysis taip pat įvykio metu buvo neblaivus ir neprieštaravo kaltinamojo vairavimui esant neblaiviam, važiavo kartu su juo. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nežymiai didesnė už sankcijos vidurkį. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., nuostatomis dalinio sudėjimo bendrintina su 2010-06-30 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Nors BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikaltimas neatsargus, tačiau pagal sankcijos dydį jis prilygsta tyčiniam sunkiam nusikaltimui. Taigi savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui. Darytina išvada, kad nusikaltimai, už kuriuos paskirtos bausmės 2010-06-30 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu, nesiskiria pagal pavojingumą, todėl taikomas dalinis bausmių bendrinimo būdas. Tokios pat nuostatos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2009 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-296/2009). Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę– daug kartų teistas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei ir atlikęs bausmę pataisos namuose, šiuo metu atlieka 2010-06-30 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji L. P. pareiškė civilinį ieškinį 11220,40 Lt turtinei žalai atlyginti. Pareikštas 11220,40 Lt civilinis ieškinys ( išskaičiavus 1200 Lt laidojimo pašalpą) dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas išlaidomis už paminklą ir tvorelę- 7500 Lt (t.1, b.l. 83), apmokėjimu už laidojimo namų paslaugas -3180,40 Lt (t.1, b.l. 84-88), gedulingų pietų išlaidomis 1740 Lt ( į šią sumą įskaičiuoti 3 buteliai degtinės kiekvienas po 40 litų vertės ) (t.1, b.l. 89). Kaip matyti, į pareikštą civilinį ieškinį įskaičiuotos ir išlaidos alkoholiniams gėrimams – 120 Lt. L. P. pareikštas civilinis ieškinys mažintinas, kadangi nepripažįstama, kad šios išlaidos- 120 Lt, buvo būtinos. Teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų padaryta turtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl L. P. civilinis ieškinys dėl jai padarytos 11220,40 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, atėmus išlaidas alkoholiniams gėrimams, priteistina iš A. V. 11100,40 Lt turtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.
Civilinį ieškinį 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti L. P. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sūnus R. P., ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasines kančias, jai pablogėjo sveikata ir iki šiol reikalingas gydymas.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5. str.).
Be to, sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą, atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Kaip nustatyta iš byloje esančios ir teisiamojo posėdžio metu ištirtos medžiagos, pats žuvusysis prieš įvykį kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus (jo kraujyje rastos 0,93 promilės etilo alkoholio, šlapime - 1,89 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l. 56), po to sėdo į automobilį, žinodamas, kad automobilį vairuos neblaivus A. V.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad R. P. adekvačiai suvokė aplinką ir niekas jo nevertė po išgertuvių sėsti į A. V. vairuojamą automobilį. Byloje nesurinkta duomenų, kad kaltinamasis A. V. žinojo apie R. P. sveikatos sutrikimą, taip pat nesurinkta duomenų, kad R. P. dėl savo sveikatos sutrikimų negalėjo tinkamai įvertinti rizikingų kaltinamojo A. V. veiksmų. Be to, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji parodė, kad, nors automobilyje buvo saugos diržai, niekas, išskyrus kaltinamąjį, eismo įvykio metu nebuvo prisisegę saugos diržų. Teismas daro išvadą, kad paties žuvusiojo neatsakingi veiksmai iš dalies turėjo įtakos tragiškoms pasekmėms. Nustatant nukentėjusiajai L. P. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertinama kaltinamojo kaltė, atkreipiant dėmesį į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, t. y. sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad, esant pastarajai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis. Kaltinamojo kaltės forma, taip pat ir nukentėjusiojo elgesys yra reikšmingos bylai aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas.
Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiosios L. P. patirtą emocinę traumą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus dėl sūnaus mirties, bet į kaltinamojo A. V. kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Dėl A. V. nusikalstamos veikos sužalotas nukentėjusysis R. P. mirė. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, kuri yra neatlyginta (11100, 40 litų), taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu kaltinamasis nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, turto neturi. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 100000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra aiškiai per didelė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareikštas L. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką.
Nukentėjusiosios L. P. prašymas priteisti iš kaltinamojo 3025 Lt jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t.1, b.l. 48). Minėtos išlaidos yra realios, advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas. Iš teismui pateikto kvito matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jos atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 3025 Lt, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. ir paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2010-06-30 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme, ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. paskirti suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2010-06-30 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Nukentėjusiosios L. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. V. 11100,40 Lt turtinės žalos atlyginimą L. P.. Kitą L. P. ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios L. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. V. 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimą L. P.. Kitą L. P. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš A. V. 3025 Lt nukentėjusiajai L. P. jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.