- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-1908-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15506-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- I. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą ieškiniui/skundui pareikšti dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191119-00130 panaikinimo ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-191119-00130. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo nurodymo nurodymo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-191119-00130, kurį priverstinai vykdo antstolis Marius Lekečinskas vykdomojoje byloje Nr. 0022/20/00482, galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, išdėstė faktinės aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, todėl yra pagrindas spręsti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą.
4. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ieškiniu ginčijamas privalomasis nurodymas yra priverstinai vykdomas, teismas sprendė, jog, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimo įgyvendinimas būtų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus galėjo būti apskųstas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Ginčijamas privalomasis nurodymas buvo priimtas 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. buvo įteiktas ieškovei asmeniškai, o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 30 d. Dėl to, atsakovės nuomone, teismui turėjo kilti pagristų abejonių dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo.
1.2. Ieškovės prašymas atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo yra visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, t. y. prašyme nenurodyta jokių termino kreiptis į teismą nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. praleidimo priežasčių. Nesant teisinio pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą kreiptis teisminės gynybos, nėra teisinio pagrindo ir reikalavimo dėl privalomojo nurodymo panaikinimo patenkinimui, dėl ko darytina išvada, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, t. y. nesilaikė įstatyme įtvirtintų procesinių terminų.
1.3. Teismas, nustatęs ieškinio trūkumus, susijusius su privalomojo nurodymo įteikimą ieškovei patvirtinančių dokumentų byloje nebuvimu, nepranešdamas atsakovei apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje nagrinėjimą netinkamai vykdė pareigą surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, dėl ko, patenkindamas ieškovės prašymą, pažeidė ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo, procesinio lygiateisiškumo, proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros bei teisinio saugumo principus.
Atsiliepimas
1.4. Atsakovės nuomone, ieškovė kreipdamasi į teismą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ženkliai praleisdama teisės aktais nustatytą tam terminą, nuslėpdama nuo teismo privalomojo nurodymo įteikimo duomenis, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu teismui nutartimi tenkinant jos prašymą buvo pažeisti sprendimo privalomumo ir teisinių santykių stabilumo principai.
6. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė klaidina teismą, nes atsakovės pateiktuose prieduose nėra jokių duomenų apie tai, jog ieškovei nors vienas iš skunde nurodomų dokumentų įteiktas. Korespondencijos siuntų pateikimo paštui sąrašai, surašyti korespondencijų siuntimo dieną, nepatvirtina siuntų įteikimo fakto. Ieškovės atstovas, patikrinęs www.post.lt viešai skelbiamus duomenis apie atsakovės nurodomas pašto siuntas, nustatė, kad atsakovės nurodomi siuntos numeriai neegzistuoja. Apie tai, kad ginčijamas privalomasis nurodymas priimtas, taip pat jog buvo atliktas atsakovės nurodomas patikrinimas, ieškovei tapo žinoma tik gavus antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje. Iki šiol su ieškove atsakovė nėra susisiekusi, su priimtais administraciniais aktais atsakovė nėra ne tik supažindinusi ieškovės, bet net nėra informavusi jos apie tokių aktų priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. lapkričio 19 d. rašto ir jo priedų kopijas, 2019 m. lapkričio 20 d. korespondencijos siuntų sąrašo kopiją, įteikimo pranešimo kopiją, 2019 m. lapkričio 19 d. kvietimo kopiją, 2019 m. lapkričio 19 d. korespondencijos siuntų sąrašo kopiją, įteikimo pranešimo kopiją. Šiais dokumentais atsakovė grindžia atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė yra praleidusi nustatytą terminą teikti ieškinį dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
9. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad ginčijama nutartis buvo priimta atsakovei nepranešus, todėl ji duomenų, kuriais grįstų savo poziciją, anksčiau pateikti negalėjo. Dėl nurodytos priežasties atsisakyti priimti šiuos dokumentus ir jų nevertinti nėra pagrindo.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą nagrinėjamu atveju grindė išimtinai argumentais, susijusiais su ieškinio nepagrįstumu. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui – egzistavimo atskiruoju skundu nėra kvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo šioje nutartyje nepasisako.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo išvada, nurodo, kad ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo panaikino, prašymas atnaujinti praleistą terminą yra visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galima daryti išvadą, jog ieškinys negalės būti tenkinamas.
14. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz.., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsakovės 2019 m. lapkričio 19 d. priimto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191119-00130 panaikinimo, reikalavimą grįsdama tuo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir 4 dalies 1 punktą nepranešdama atsakovei apie statybos patikrinimą ir taip apribojo ieškovės teisę pateikti paaiškinimus bei duomenis, patvirtinančius ginčo statinių teisėtumą. Ieškovė taip pat teigia, kad ginčo tvora yra pastatyta teisėtai, statybos leidimas pagal galiojančius teisės aktus jai statyti nebuvo reikalingas, tvoros statybai buvo pritarta tvirtinant namo projektą. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinio reikalavimai įrodinėjami tiek aiškiai įvardintomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Atsakovės nurodomi argumentai dėl termino ieškiniui pareikšti praleidimo negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klausimas, ar ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl privalomo nurodymo panaikinimo, o jeigu praleido, ar terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir į šiuos klausimus bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Šioje proceso stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškinys dėl savo ydingumo negali būti tenkinamas, nėra pagrindo.
17. Kadangi aplinkybės, susijusios su termino reikšti ieškinį praleidimu, gali būti tiriamos ir vertinamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, neturėjo procesinės pareigos rinkti papildomus su tuo susijusius duomenis, taip pat pranešti atsakovei apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tam, kad būtų surinkti objektyvūs duomenys, kada ieškovei buvo įteiktas ginčijamas nurodymas, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
18. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo, procesinio lygiateisiškumo, proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros bei teisinio saugumo principai, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė šių atsakovės vardijamų teisės principų pažeidimas, nenurodoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, t. y. ieškiniu ginčijamas privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurio pagrindu jau yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas, įvertinus pasekmes, kurios galėtų kilti nesustabdžius jo vykdymo (ginčo statinys vykdant privalomąjį nurodymą turi būti nugriautas), atsakovei nenurodžius ir apeliacinės instancijos teismui nenustačius jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad sustabdžius ginčijamo privalomojo nurodymo vykdymą iki bus išnagrinėtas ginčas dėl jo teisėtumo atsakovės ar visuomenės interesams gali būti padaryta didelė arba sunkiai atitaisoma žala, darytina išvada, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų.
19. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.