Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, atsakovui Š. Š., dalyvaujant atsakovui L. Z., nedalyvaujant tretiesiems asmenims D. S., R. M., viešame teismo posėdyje išnarinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams Š. Š. ir L. Z. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2009-06-06 Š. Š., vairuodamas transporto priemonę RENAULT NEVADA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu apgadino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudojamą transporto priemonę MITSUBISHI PAJERO (25, 26, administracinės bylos Nr. A2.6-1663-228/2009 4, 5, 46-48 b.l.). AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr.1 nuostatas, atlygino padarytą 1890 Lt dydžio žalą už sugadinto automobilio remonto darbus, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo išmokėtą 1890 Lt draudimo išmoką (32-44 b. l.). Eismo įvykio kaltininku pripažintas Š. Š., kurio civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį RENAULT NEVADA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą.

Pagal LR CK 6.280 str. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. ir 23 str. 1 d. (toliau tekste LR TPVCAPD įstatymas), ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems autoavarijos metu asmenims, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką. Dėl šios priežasties ieškovas 2011-07-04 su pretenzija kreipėsi į atsakovą Š. Š., tačiau žala neatlyginta (45 b.l.).

LR TPVCAPD įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra nustatyta tvarka įregistruota.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2009-06-06 autoįvykio metu automobilis RENAULT NEVADA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Remiantis LR TPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d., pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui ar pagal sutartį (finansinės, išperkamosios nuomos ar kt.) naudojančiam asmeniui. Šio Įstatymo 4 str. 2 d. nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (LR TPVCAPD įstatymo 4 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis RENAULT NEVADA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2008-01-09 registre įregistruotas A.J. S. vardu ir 2008-01-09 pateikta deklaracija bei sutartis dėl nuosavybės teisės perdavimo R. M. (27-30 b.l.).

Formuojama teismų praktika nustato, kad tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-309/2010). Nors nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad buvo ir kitų automobilio savininkų, kurie nebuvo perregistruoti, tačiau įvertinant atsakovo L. Z. parodymus, teismas daro išvadą, kad automobilis RENAULT NEVADA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu faktiškai buvo atsakovo L. Z. nuosavybe. Iš atsakovo L. Z. paaiškinimų matyti, kad jis iš esmės pripažįsta, jog jis buvo faktinis automobilio savininkas. Automobilį jis tvarkė, juo naudojosi, turėjo visus reikiamus dokumentus automobilio eksploatacijai (157 b.l.). Nors atsakovas nurodo, kad 2005-2006 m. automobilį pardavė, tačiau konkretaus asmens, kuriam buvo parduotas automobilis, nenurodė, taigi esant tokioms aplinkybėms apklausti šį asmenį kaip liudytoju ar įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nėra galimybių. Automobilio pardavimas nėra pagrįstas jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais ir nėra pateikta jokių perleidimo faktą patvirtinančių duomenų. Kaip matyti iš atsakovo Š. Š. rašytinių paaiškinimų jis savęs automobilio savininku nepripažįsta (17 b.l.).

Atsakovo L. Z. teiginiai, jog automobilį jis galimai pardavė 2005-2006 m., nepagrįsti, nes neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Iš administracinėje byloje Nr. A2.6-1663-228/2009 esančio VĮ Regitra išrašo matyti, kad automobilis RENAULT NEVADA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A.J. S. vardu įregistruota nuo 1996-07-08, byloje yra pateikta originalios automobilio pardavimo ir pasikeitusių duomenų registravimą pažymos (adm. b. 28, 29, 42 b.l.) iš kurių matyti, kad automobilį A.J. S. pardavė 2006-11-17, o duomenys įregistruoti 2008-01-09. Taigi L. Z. automobilį įgyti ir parduoti 2005-2006 m. negalėjo. Esant tokioms aplinkybėms laikytina įrodyta, jog eismo įvykio metu automobilis RENAULT NEVADA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo atsakovo L. Z. nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Konstatavus, kad metu minėtas automobilis RENAULT NEVADA autoįvykio metu faktiškai buvo atsakovo L. Z. nuosavybė, o autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovas Š. Š., laikytina, kad L. Z. ir Š. Š. yra tinkami atsakovai byloje.

Atsakovas L. Z., būdamas automobilio savininku, neturėjo teisės leisti antrajam atsakovui naudotis neapdraustu automobiliu ir elgtis rūpestingai bei atidžiai, perduodant naudotis automobiliu kitam asmeniui to neįforminant teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu transporto priemonės neapdraudimas nepaisant pareigos ją apdrausti ir tokios transporto priemonės perdavimas naudoti bei jos naudojimas yra draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Šiuo atveju automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu pačiu ir atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo.

Iš esmės nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteistina 1890 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo, t.y. nuo 2012-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Ieškovo naudai taip pat priteistinos atstovo kelionės į 2012-10-25 teismo posėdį išlaidos, kurioms pagrįsti pateikti dokumentai (įsakymas dėl komandiruotės, įsakymas dėl automobilio kuro normų patvirtinimo, degalų įsigijimo kvitas 106-110 b.l.). Išlaidos apskaičiuotinos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos formulę, laikant, kad nuvyktas atstumas 194 km, įsigyto kuro litro kaina 4,99 Lt, taigi iš viso 70,66 Lt. Duomenų apie kuro kainas, komandiravimą dėl atvykimo į kitus teismo posėdžius nepateikta, todėl išlaidos nepriteistinos.

Atsakovas L. Z. nurodo, jog gauna minimalų atlyginimą gaunu, kurio pusę išskaičiuoja antstoliai, neturi gyvenamosios vietos, būstą nuomojasi, todėl sunkiai pragyvena. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau atsakovo nurodyti teiginiai ir aplinkybės dėl sunkios jo materialinės padėties nėra pagrįsti įrodymais, todėl spręsti dėl teismo sprendimo išdėstymo nėra pagrindo.

Žalos atlyginimas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą iš atsakovų priteistina solidariai, tačiau ši taisyklė netaikytina sprendimo daliai, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimui dalinės skolininkų atsakomybės išimtis įstatyme nenustatyta. Tenkinant ieškovo ieškinį iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. ieškovo sumokėtas 57 Lt žyminis mokestis, 70,66 Lt kelionės išlaidų (5, 50, 106-110 b.l.), o valstybės biudžeto naudai 112,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CK 6.5 str., LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, įmonės kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius, naudai: 1890 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1890 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, įmonės kodas 125709291, naudai 57 Lt (iš kiekvieno po 28,50 Lt) sumokėto žyminio mokesčio, 70,66 Lt (iš kiekvieno po 35,33 Lt) kelionės išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 112,15 Lt (iš kiekvieno po 56 Lt 7 ct) teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.