Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. M. prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. prašymas atmestinas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. M. yra nuteistas už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Subendrinus šią bausmę su Kauno apygardos teismo 1996 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta treji metai laisvės atėmimo, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.

Tačiau pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistojo V. M. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia išvada darytina vertinant V. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, grasinant bei panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu reikalavo grąžinti skolą. Į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu, į tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, teisme prisipažino ir gailėjosi, turi mažametį vaiką buvo atsižvelgta skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, kuri yra mažesnė už bausmės vidurkį, todėl manyti, jog Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo metu būtų buvusios ar šiuo metu yra sąlygos V. M. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, tokiu būdu palengvinant nuteistojo teisinę padėtį, teismas neturi teisinio pagrindo. Sprendžiant V. M. paskirtos bausmės švelninimo klausimą, pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistajam jau taikė lygtinį paleidimą ir paleido jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 1 metų 11 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau V. M. nepateisino teismo pasitikėjimo ir už teismo įpareigojimų nevykdymą Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi buvo pasiųstas atlikti į pataisos namus likusios laisvės atėmimo bausmės. Tai rodo nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Vertinant nuteistojo prašymo argumentus, pabrėžtina ir tai, kad taikant BK 75 str. nuostatas, teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą nemažėja. Aptariama norma tik įgalina Lietuvos Respublikos teismus atidėti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą tam tikram terminui, nustatant nuteistajam tam tikrus papildomus draudimus ar įpareigojimus. Tokiu būdu, nuteistojo V. M. prašyme pateikiami motyvai dėl teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių bausmės atlikimo metu, BK 75 str. nuostatų taikymui reikšmės neturi, kadangi šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet ne dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo V. M. atžvilgiu netaikytinas, todėl jo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Nuteistojo V. M. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.