- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-93-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos, V. J. P.
- Ieškovas
- J. Z. K.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Savinijus Katauskas, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovei R. G., apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. P. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. K. ieškinį atsakovams V. J. P., Šilalės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo, pažymos apie pastatų naudojimą ir registro įrašo panaikinimo ir atsakovo V. J. P. priešieškinį ieškovei J. Z. K., atsakovui Šilalės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui dėl turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. Z. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į pastatus, esančius Nevočių kaime, Šilalės rajono savivaldybėje: gyvenamąjį namą 1A1ž/p/, 69,78 kv. m, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos vertė 5 879 Lt; tvartą 2I1p, 130 kv. m, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos vertė 3 156 Lt; daržinę 1i1ž; malkinę 2i1ž; daržinę 3i1ž; malkinę 41i1ž; malkinę 5i1ž; kitus statinius: šulinį „k“, lauko tualetą „v“, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos vertė 97 Lt; panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūnijos 2007-04-03 pažymą Nr. 15-98-/3.6/ apie pastatų naudojimą; panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filiale 2007-04-11 padarytą įrašą Nr. 44/553012 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus V. J. P. vardu. Nurodė, kad ji ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, gyveno kartu iki 1986 metų, po to atsakovas išėjo iš namų. Kolūkis atsakovui skyrė žemės sklypą namo statybai. Atsakovas dirbo kolūkio statybos brigadoje. Namą statė kolūkis. Namas buvo pastatytas išsimokėtinai.1992 metais ji sumokėjo už namą. Gyvendama pastatą pagerino, įvedė vandentiekį, centrinį šildymą. Negalėjo pastatų įregistruoti savo vardu, nes pastatai buvo pastatyti ir priduoti atsakovo vardu. Pastatai, kuriuose ji gyvena visą laiką, yra įregistruoti atsakovo vardu, nes Traksėdžio seniūnija parašė pažymą, kad pastatuose gyvena atsakovas.
Atsakovas V. J. P. priešieškiniu prašė padalyti santuokoje su J. Z. K. įgytą turtą, priteisiant po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pastato - tvarto, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kiemo statinių, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių Nevočių k., Šilalės r.; pastatus prašė priteisti ieškovei, o jam iš ieškovės priteisti 13 500 litų piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią jo turto dalį. Nurodė, kad gyveno su ieškove Šilalės r., „(duomenys neskelbtini)“., iki 1986 metų. Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje, gavo iš kolūkio žemės sklypą namo statybai, statybines medžiagas išsimokėtinai per 15 metų, pasistatė namą, kolūkis atskaitydavo po 20-30 rublių iš jo atlyginimo už statybines medžiagas, kai kolūkiai buvo panaikinti, už namą nebereikėjo mokėti. Tauragėje archyve rado dokumentus, kad pastatai yra jo vardu, todėl pastatus įregistravo savo vardu. 1986 metais nutraukė santuoką su ieškove. Galvojo, kad per 15 metų galima pasidalyti turtą. Pripažįsta, kad sūnus truputį padidino namą, nes pastatė priestatą. Su ieškovės ieškiniu nesutiko.
Atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovė Roksolana Grikšaitė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, dėl priešieškinio nuomonės nepareiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino J. Z. K. asmeninės nuosavybės teisę į pastatus, esančius „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Šilalės rajono savivaldybėje: gyvenamąjį namą 1A1ž/p/, 69,78 kv. m, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos vertė 5 879 Lt; tvartą 2I1p, 130 kv. m, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos vertė 3 156 Lt; daržinę 1i1ž; malkinę 2i1ž; daržinę 3i1ž; malkinę 4i1ž; malkinę 5i1ž; kitus statinius: šulinį „k“, lauko tualetą „v“, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vidutinė rinkos vertė 97 Lt. Panaikino Šilalės rajono savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūnijos 2007 m. balandžio 3 d. pažymą Nr. 15-98-/3.6/ apie pastatų naudojimą. Panaikino valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo 2007 m. balandžio 11 d. registro įrašą Nr. 44/553012 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus V. J. P. vardu. Teismas nurodė, kad atsakovas V. J. P. yra praradęs teisę reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl darytina išvada, jog pagrįstas ir tenkintinas ieškovės Z. J. K. reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į pastatus, esančius Nevočių kaime, Traksėdžio seniūnijoje, Šilalės rajone, kuriuose ji gyvena nuo 1970 metų, išmokėjo paskolą už namą, pagerino pastatus savo lėšomis, dalyvavo savo darbu ir lėšomis vedant kolūkiečių kiemo ūkį, todėl neprarado teisės į kiemo turto dalį.
Šalies argumentai
Atsakovas V. J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - padalinti santuokoje su J. Z. K. įgytą turtą, priteisiant po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pastato - tvarto, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kiemo statinių, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių „(duomenys neskelbtini)“ k., Šilalės r.; pastatus prašo priteisti ieškovei, o jam iš ieškovės priteisti 13500 litų piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią jo turto dalį. Nurodo, kad gyvenant santuokoje su ieškove 1970-04-01 jo vardu išduotas leidimas gyvenamojo namo, ūkinio pastato statybai Nevočių k., Šilalės r. Gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius statėsi pats, su pažįstamų ir draugų pagalba. Kolūkis buvo skyręs 3500 rublių paskolą, tačiau jos statyboms neužteko ir reikėjo skirti savo lėšų. Kadangi su sutuoktine kartu gyventi negalėjo, tai dar iki santuokos nutraukimo išvyko gyventi pas savo motiną. Apie santuokos nutraukimą sužinojo praėjus gana nemažai laiko po teismo sprendimo. Nutraukiant santuoką, turtas nebuvo padalytas. 1990 m. buvo atvykęs į Nevočių k., norėdamas išspręsti su ieškove turto padalijimo klausimą, tačiau faktiškai buvo jos išvytas. Paskola už namą buvo grąžinama atskaitant iš jo darbo užmokesčio. Tai patvirtina ir liudytojų, kolūkio buhalterių parodymai. Jie teigia, kad paskola buvo grąžinama mokant pačiam skolininkui arba atskaitant iš jo darbo užmokesčio. Nuo paskolos gavimo iki jo darbo kolūkyje pabaigos praėjo 17 m. ir per tą laiką paskola turėjo būti grąžinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. Z. K. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą pasistatė pats, su pažįstamų ir draugų pagalba. Tokie teiginiai bylos nagrinėjimo metu įrodyti nebuvo. Buvusių kolūkio pirmininkų parodymais, kitų liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad gyvenamąjį namą pastatė kolūkis už kolūkiui skirtą paskolą. Atsakovas taip pat neįrodė, kad kolūkiui grąžino paskolą. Jis nepagrįstai teigia, kad ieškovė gyvenamąjį namą pagerino nežymiai. Tai netiesa, kadangi kolūkis pastatė gyvenamąjį namą, jo dydis buvo 47,79 kv. m, o kai 1990 m. padarė namo kapitalinį remontą, bendras namo plotas jau buvo 69,78 kv. m. Atsakovas su gyvenamuoju namu susijęs tik tiek, kad jo vardu, kaip kolūkio nariui, buvo skirtas žemės sklypas namo statybai ir jo vardu paskirta paskola. Tuo atsakovo indėlis į gyvenamąjį namą ir pasibaigė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė J. Z. K. ir atsakovas V. J. P. yra buvę sutuoktiniai. Santuoka tarp jų nutraukta Šilalės rajono liaudies teismo 1986 m. lapkričio 21 d. sprendimu dėl atsakovo V. J. P. netinkamo elgesio šeimoje. Ištuoka įregistruota 1989 m. kovo 31 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje sutuoktinio V. J. P. vardu „(duomenys neskelbtini)“ kolūkis 1970 metais skyrė žemės sklypą Nevočių gyvenvietėje ir 3500 rublių paskolą, išdavė leidimą gyvenamojo namo, ūkinio pastato statybai (b. l. 109-126, t. 1). Byloje kilo ginčas, ar atsakovas V. J. P. turi teisę reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. teisę į turto, įgyto santuokoje su J. Z. K. dalį.
Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2008 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 2 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas (CK 3.1 straipsnio 1 dalis).
Tačiau civilinis kodeksas taikomas civiliniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2008 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 1 dalis).
Nuo 1970-01-01 iki 2001-07-01 (iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo) santuokos sudarymo tvarką ir sąlygas, asmeninius ir turtinius santykius, atsirandančius šeimoje tarp sutuoktinių, tarp tėvų ir vaikų, tarp kitų šeimos narių, santykius, atsirandančius dėl įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų priėmimo auklėti, santuokos nutraukimo tvarką ir sąlygas, taip pat civilinės būklės aktų registravimo tvarką reglamentavo Lietuvoje galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), priimtas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Valstybės žinios, 1969-07-30 Nr. 21-186). Penktasis SŠK skirsnis reglamentavo turtines sutuoktinių teises ir pareigas. Reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 straipsnio 4 dalis).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t. y. abiejų šalių, interesiais.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Todėl esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, svarbu nustatyti, nuo kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Kadangi ištuoka tarp ieškovės ir atsakovo įregistruota 1989 m. kovo 31 d., todėl darytina išvada, kad nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga.
Atsakovas teigia, kad apie santuokos nutraukimą sužinojo praėjus gana nemažai laiko po teismo sprendimo. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas V. J. P. nuo 1987 metų, t. y. po santuokos nutraukimo, nebegyveno Nevočių kaime, Šilalės rajone, nebedirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje (b. l. 11, 55, t. 1; b. l. 21, t. 2). Be to, pats atsakovas nurodė, kad dar iki santuokos nutraukimo išvyko gyventi pas savo motiną, kadangi nebegalėjo gyventi kartu su sutuoktine. Tai leidžia teigti, kad atsakovas jau 1987 metais gerai suprato, kad jo santuoka su ieškove yra faktišlai nutrūkusi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1986 m. lapkričio 21 d., o ištuoka įregistruota 1989 m. kovo 31 d., todėl atsakovas turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo iki 1992 m. kovo 31 d., tačiau tokia teise nepasinaudojo ir prarado teisę reikalauti padalyti santuokoje įgytą turtą.
Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad apylinkės teismas esant ieškovės prašymui pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą SŠK 23 straipsnio 4 dalyje, ir atsakovo V. J. P. priešieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl vien nustatyto pagrindo užtenka tam, kad atsakovo apeliacinis skundas būtų atmestas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisako.
Civilinio kodekso (įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d.) nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2008 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 10 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminas, numatytas pagal galiojusį SŠK, jau buvo pasibaigęs iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl dabar galiojančiame Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio senaties terminai netaikomi.
Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgyjęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Šilalės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas ieškovės ieškinį dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo, pažymos apie pastatų naudojimą ir registro įrašo panaikinimo bei atsakovo priešieškinį, nustatė visas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus ir pripažino jai nuosavybės teisę į pastatus, esančius „(duomenys neskelbtini)“ kaime, „(duomenys neskelbtini)“ seniūnijoje, Šilalės rajone, bei panaikino Šilalės rajono savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūnijos 2007 m. balandžio 3 d. pažymą Nr. 15-98-/3.6/ apie pastatų naudojimą ir valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialo 2007 m. balandžio 11 d. registro įrašą Nr. 44/553012 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus V. J. P. vardu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės ir atsakovo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutar i a:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.