Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-872-115/2010

Teisėja Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:

32.5.;122.4.

2010 m. rugsėjo 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto apeliantės (skolininkės) N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 4 d. nutarties, kuria kreditorių reikalavimas dėl priverstinio išieškojimo tenkintas civilinėje byloje Nr.833V/2009 civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. S. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. užtikrindama iki 2027-07-03 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01/1/2002/0006769, 2002-07-04 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB SEB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniu; kiemo statinius – betoninę sienutę, unikalus Nr. (duomenys nekelbtini), esančią (duomenys nekelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį - nuosavybės teise priklausančius N. S..

Apeliantės (skolininkės) N. S. skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Hipoteka - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. LR CPK 4.192 str. 1 d. nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CPK 558 str., hipotekos teisėjas gavęs pareiškimą, dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2001-01-23 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-187/2001) išaiškinta, kad Hipotekos įstatymas yra specialus įstatymas, kuriuo nustatyta eilė privilegijų hipotekos kreditoriams. Viena iš tokių privilegijų yra pagreitintas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, kai skolininkas neįvykdo savo skolinių įsipareigojimų.

Kitas atskirojo skundo motyvas yra tas, jog kreditorius po 2009-02-17 neįteikė apeliantei (skolininkei) įspėjimo, kad kredito sutartis bus nutraukta, atvirkščiai, 2009-02-24 tarp kreditoriaus ir apeliantės buvo sudarytas kredito mokėjimo grafikas ir pagal šį grafiką kreditoriui buvo mokama; galiojant kredito sutarčiai, kreditorius teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teisę pagal CPK 560 str. reikalauti skolininkės įvykdyti prievolę prieš terminą.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Iš kreditoriaus į bylą pateiktos pažymos matyti, jog skolininkė 2002-07-04 Kredito sutartyje Nr. 1550218090264-7 (b.l.57-64) numatytų įsipareigojimų nevykdė ir kreipimosi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolinga 91.567,97 Lt (b.l. 65). Priešingų įrodymų, kad skolininkų įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkei, neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), kreditavimo sutarties 6.2 p. pagrindu vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.), tačiau tik griežtai laikydamasis privalomos, imperatyviai nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 str.). Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Pažymėtina ir tai, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.

Nagrinėjamu atveju kreditorius į bylą pateikė skolininkei ir daiktų savininkei adresuotą įspėjimą apie įsipareigojimų bankui nevykdymą ir būsimą sutarties nutraukimą (b.l. 35;109), tačiau duomenų apie šio įspėjimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo įteikimą skolininkei byloje nėra. Apeliantė, kaip tai matyti iš atskirojo skundo turinio, traktuoja sutartį ir terminą prievolei įvykdyti pagal hipotekos lakštą kaip nepasibaigusius. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Tačiau pažymėtina, jog kreditorius 2009-06-25 pranešimu informavo laiduotoją G. S. (skolininkės sutuoktinį (b.l.108) apie tai, jog sutartis nutraukta ir pareikalavo per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti kreditoriui susidariusį įsiskolinimą (b.l.110), kurį laiduotojas gavo 2009-09-01 (b.l.110). Kad skolininkė ginčijo vienašalį Kredito sutarties nutraukimą, byloje duomenų nėra.

CPK 12 str. yra įtvirtintas rungimosi principas, nustatantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Apeliantės (skolininkės) argumentai, jog kreditoriaus 2009-01-23 rašto pagrindu kredito sutartis nebuvo nutraukta, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų leidžiančių teigti priešingai. Apeliantės (skolininkės) pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 96-98) nepaneigia fakto, jog kreditoriaus 2009-01-23 rašte pareikštas reikalavimas padengti visus pradelstus įsiskolinimus, iš viso: 103.291,38 Lt, iki 2009-02-16 buvo neįvykdytas. Kreditoriaus pateikti apeliantės (skolininkės) ir laiduotojo G. S. 2009-09-01, 2009-12-29 prašymai (b.l.111, 112) patvirtina, jog apeliantė (skolininkė) su sutarties nutraukimu sutiko, skolinius įsipareigojimus pripažino, tačiau nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir kredito negrąžino iki šiol.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 4 d. nutartis Nr.833V/2009 paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apeliantės (skolininkės) N. S. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 4 d. nutartį Nr. 833V/2009 civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui N. S. palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (skolininkės) N. S. valstybei 5,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.