Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-16 · Civilinė byla Nr. 2A-258-823/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
2A-258-823/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-06393-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Ieškovas
VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-258-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06393-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 42.8; 42.11.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo miškų savininkų kooperatyvo „Miško žemė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo miško savininkų kooperatyvo „Miško žemė“ 46 373,56 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2010 m. sausio 6 d. sudarė miško ruošos darbų rangos sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl darbų atlikimo Arvydų ir Nemenčinės girininkijose. Sutartis buvo sudaryta atsakovui laimėjus viešojo pirkimo konkursą. Viešojo pirkimo sąlygose buvo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai rangovui, jo pajėgumams. Atsakovas pateikė gamybinio pajėgumo deklaraciją, kad jo kirtimo pajėgumai pagrindiniuose kirtimuose yra ne mažesni kaip 4000 kubinių metrų per mėnesį. Remiantis Sutarties 3.1 punktu, darbai yra užsakomi raštu, nurodant kada, kur ir kokius darbus reikės atlikti, o technologinėse kortelėse nurodoma užsakytų darbų specifikacija. Pagal Sutarties 2.5 punktą, darbus vykdytojas pradeda tik po technologinės kortelės įteikimo. 2010 m. sausio 25 d. raštu Nr. 3-161 ieškovas informavo atsakovą apie miško ruošos darbų vykdymo pradžią – atsakovas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. turėjo iškirsti ir ištraukti į miško sandėlius 3000 kietmetrių (ktm=m³) medienos. Ieškovo pateikta užduotis (3000 ktm per mėnesį) atitiko atsakovo nurodytus pajėgumus. 2010 m. sausio pabaigoje – 2010 m. vasarį įteikus technologines korteles atsakovui, jose numatytais terminais darbai atlikti nebuvo, be to, darbai buvo atliekami nesilaikant biržių eksploatavimo technologinių reikalavimų. Nustatytu terminu atsakovas ieškovui perdavė tik nedidelę dalį – mažiau nei 20 procentų (543,32 ktm) apvaliosios medienos, kurią turėjo ištraukti iš kirtaviečių. Atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl terminų darbams atlikti atidėjimo, nepranešė apie negalėjimą atlikti užsakymą dėl blogų oro sąlygų. Ieškovas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2010 m. sausio 25 d. užsakymą Sutartį vienašališkai nutraukė. Ieškovas patyrė nuostolių, nes atsakovo neįvykdytų darbų daliai buvo priverstas pasitelkti kitas bendroves, t. y. paskelbė naują medienos ruošos paslaugų viešąjį pirkimą ir sudarė sutartis su UAB „Vikirta“ ir UAB „Miško proskyna“. Šios bendrovės darbus atliko už didesnę kainą nei buvo sutarta su atsakovu, taigi dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 54 732,99 Lt dydžio nuostolį, kuris paskaičiuotas taikant kainų skirtumo principą. Dalis šių nuostolių (t. y. 8359,43 Lt) 2010 m. balandžio 12 d. buvo įskaityti. Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo, bei netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38, 6.200, 6.221, 6.256 straipsniai, 6.258 straipsnio 5 dalis).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teismui pateiktu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu vienašališką 2010 m. sausio 6 d. Sutarties nutraukimą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Sutartį biržės eksploatavimo technologines korteles ieškovas buvo įsipareigojęs pateikti likus protingam terminui iki užsakomų darbų atlikimo pradžios, tačiau ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki darbų pradžios (Sutarties 3.3 punktas). Visos 8 technologinės kortelės atsakovui buvo įteiktos 2010 m. vasario 5 d., taigi darbus atsakovas turėjo galimybę pradėti ne anksčiau kaip 2010 m. vasario 6 d. Ieškovas darbų pradžią sieja su 2010 m. sausio 25 d. rašto pateikimu, o pabaigą – su kortelėse nustatyta data, nepaisydamas rašte nurodyto termino. 2010 m. sausio 25 d. ieškovo raštas nėra užsakymas – kadangi darbų specifikacija nurodoma kortelėse, ir darbai pradedami tik po kortelių įteikimo, kortelės laikytinos užsakymais. Kortelėse darbų pradžia nėra nurodyta, todėl, atsakovo manymu, reikėtų laikyti, kad darbų pradžia yra 2010 m. vasario 7 d. Darbus atsakovas vykdė nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2010 m. vasario 20 d., t. y. iki ieškovas nutraukė Sutartį. Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes užsakymo rašte nurodytas darbų atlikimo terminas baigėsi tik 2010 m. kovo 1 d. Be to, atsakovas objektyviai neturėjo galimybės atlikti darbų kortelėse nustatytais terminais (pvz., pagal 2010 m. sausio 25 d. užsakymą – kortelę be Nr. – iki 2010 m. vasario 12 d.), kadangi kortelės atsakovui buvo įteiktos tik 2010 m. vasario 5 d. Atsakovas žodžiu kreipėsi į ieškovą, prašydamas nukelti darbus vėlesniam laikui, nes vasario mėnesį turėjo kitų darbų, be to, darbai buvo apsunkinti oro sąlygų, tačiau ieškovas nesutiko bendradarbiauti. Nuo pat Sutarties pasirašymo ieškovas nesistengė bendradarbiauti, gal net sąmoningai stengėsi užsakymų sąlygų nederinti su atsakovu ir sudaryti sąlygas kuo greičiau nutraukti Sutartį. Iš atliktų rangos darbų aktų matyti, kad darbus pagal 2010 m. sausio 25 d. kortelę atsakovas perdavė 2010 m. vasario 17 d., t.y. praėjus tik 12 dienų nuo užsakymo pateikimo, greičiau nei įprastas tokiems darbams 18 dienų terminas. Gavęs pranešimą apie Sutarties nutraukimą, atsakovas kitų darbų nebevykdė, tik užbaigė jau pradėtus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 46 373,56 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad, vadovaudamasis Sutarties 3.1 punktu, ieškovas pateikė atsakovui užsakymą, t. y. 2010 m. sausio 25 d. pranešimą, kuriuo prašė nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. iškirsti ir ištraukti į miško sandėlius 3000 ktm medienos. Ieškovo atstovams 2010 m. vasario 20 d. patikrinus atsakovo įvykdytus darbus buvo nustatyta, kad darbai buvo atliekami nesilaikant biržių eksploatavimo taisyklių. Be to, atsakovas perdavė ieškovui tik nedidelę dalį, t. y. 543,32 m³ sutartos perduoti medienos. Atsakovas faktiškai atliko darbus, nurodytus 33 kv. 11 skl. biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje ir 145 kv. 1 skl. biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje. 2010 m. vasario 20 d. suėjo terminai ir pagal kitas biržių eksploatavimo korteles, tačiau atsakovas net nepradėjo darbų kitose biržėse. Nors ieškovas rėmėsi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir Sutarties 6.4 punktu, teismas sprendė, kad Sutartyje nurodytas netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas gali būti prilyginamas esminiam Sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010). Atsakovas užsakymą priėmė, pretenzijų dėl didelės užsakymo apimties nereiškė, tačiau ieškovui iki 2010 m. vasario 20 d., praėjus beveik 2/3 laiko, skirto viso užsakymo įvykdymui, perdavė tik 543,32 ktm medienos, nors iki tos datos privalėjo ištraukti 1406 ktm medienos, t. y. įvykdė tik apie 1/5 užsakymo. Toks atotrūkis tarp Sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, pirmosios instancijos teismo manymu, yra pakankamai didelis, ir yra pagrindas tai pripažinti esminiu Sutarties pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas pagal Sutarties 3.2 punktą buvo įpareigotas atvykti pas užsakovą atsiimti korteles užsakyme nurodytu laiku. Ieškovas užsakyme nurodė perduotinos medienos kiekį, terminą, vietą. Atsakovas, kaip savo srities specialistas, žinodamas, kad per vasario mėnesį jis privalo ištraukti 3000 ktm medienos, galėjo, esant būtinybei, susitarti su ieškovu dėl ankstesnės nei 2010 m. vasario 5 d. kortelių atsiėmimo datos, kad turėtų galimybę, įvertinęs blogo oro riziką ir kitų užsakymų vykdymą, tinkamai ir laiku įvykdyti užsakymą. Nėra įrodymų, kad atsakovas derino užsakymo įvykdymo termino pratęsimo klausimą su ieškovu. Atsakovas nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių tokias oro sąlygas, kurios galėjo būti pagrindu nevykdyti darbų. Atsakovo argumentas, jog jis ieškovo užsakymo vykdymo metu turėjo įsipareigojimų ir kitiems užsakovams, atmestinas, kadangi atsakovas turėjo suvokti, kad įsipareigoja atlikti darbus pagal Sutartyje numatytus reikalavimus ir kiekius. Ieškovas pirkimo sąlygose nurodė, kad tiekėjo gamybinis pajėgumas, reikalingas sutarčiai įvykdyti teikiant pasiūlymą ne daugiau kaip 2 pirkimo objekto dalims, pagrindiniuose kirtimuose turi būti ne mažesnis kaip 3500 m³ per mėnesį. Ieškovas neprivalėjo derinti su atsakovu iškirstino per mėnesį medienos kiekio. Atsakovo argumentas, kad jis ieškovui dirbo tik 13 dienų, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti buvus nepagrįstą vienašališką sutarties nutraukimą, nes atsakovas, deklaravęs, kad per mėnesį gali iškirsti 4000 ktm medienos, per pusę vasario iškirto tik 543,32 m³ medienos. Sutartyje užsakymo ir biržės eksploatavimo kortelės sąvokos yra aiškiai atskirtos – kortele tik sukonkretinamas užsakymo vykdymas. Tačiau tiek užsakyme, tiek kortelėse nurodyta medienos ištraukimo į ieškovo sandėlius data yra ne vėlesnė nei 2010 m. kovo 1 d., todėl neturi reikšmės, su kokiu terminu ieškovas sieja darbų atlikimo pabaigą. Ieškovas buvo įsipareigojęs atsakovo iškirstą medieną tiekti kitiems asmenims ir, siekdamas įgyvendinti savo įsipareigojimus, nusprendė nutraukti Sutartį ir pasamdyti kitus rangovus, galinčius kuo skubiau įvykdyti užsakymą. Naujiems rangovams UAB „Vikirta“ ir UAB „Miško proskyna“ už darbus buvo išmokėta didesnė atlyginimo suma, t. y. 431 102,07 Lt, nei buvo numatyta sumokėti atsakovui – 376 369,08 Lt. Kainos skirtumas yra 54 732,99 Lt. Įskaičius atsakovo ieškovui atliktų darbų atlyginimo kainą – 8359,43 Lt, atsakovo patirtus nuostolius sudaro 46 373,56 Lt.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas miško savininkų kooperatyvas „Miško žemė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į nesutapimus 2010 m. sausio 25 d. ieškovo rašte ir biržės eksploatavimo technologinėse kortelėse. Pirma, rašte nurodyti 3000 ktm medienos, o 8 apeliantui pateiktose kortelėse – tik 2876 ktm medienos. Antra, rašte nurodytas terminas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d., o kortelėse, įteiktose apeliantui tik 2010 m. vasario 5 d., nurodyti medienos ištraukimo terminai – 2010 m. vasario 12, 14, 15, 16, 20, 22 ir 28 d. (ieškovas pateikė vieną suklastotą kortelę, nurodydamas jos įteikimo datą 2010 m. sausio 26 d.). Sutartyje numatyti miško ruošos darbai galimi tik pagal korteles (Sutarties 2.5 punktas). 2010 m. sausio 15 d. rašte nurodytas kiekis – 3000 ktm – neviršija viešojo pirkimo sąlygose nurodyto tiekėjo gamybinio pajėgumo (3500 ktm per mėnesį), tačiau kortelėse nurodyti kiekiai ir terminai nurodytus pajėgumus viršija: pagal penkias 2010 m. vasario 5 d. pateiktas korteles iki 2010 m. vasario 20 d. atsakovas turėjo ištraukti 2160 ktm medienos (2010 m. vasario 14 d. – 669 ktm, 2010 m. vasario 20 d. – 754 ktm, 2010 m. vasario 12 d. – 426 ktm, 2010 m. vasario 15 d. – 201 ktm ir 2010 m. vasario 16 d. – 110 ktm). Darbų pagal korteles laikotarpį sudaro 15 dienų imtinai (144 ktm per dieną). Tai viršija tiek pirkimo sąlygose nurodytus, tiek atsakovo deklaruotus pajėgumus.Ieškovo 2010 m. sausio 25 d. rašte pažeidžiant Sutartį nėra nurodytas laikas, kada atsakovas turėjo atvykti atsiimti kortelių. Atvykimo terminas buvo derinamas telefonu, anksčiau atsiimti nebuvo galima, nes dvi kortelės buvo paruoštos tik 2010 m. vasario 3 d., o trys tik 2010 m. vasario 5 d.Pirmosios instancijos teismas neįvertino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2010 m. spalio 19 d. pažymos, įrodančios blogas oro sąlygas užsakymo vykdymo metu.Ieškovas sutartį nutraukė nenustatydamas papildomo termino sutarčiai įvykdyti, todėl teismas sutarties nutraukimą privalėjo pripažinti nepagrįstu (CK 6.217 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Sutartyje aiškiai atskirtos užsakymo ir biržės eksploatavimo kortelės sąvokos (Sutarties 3.1, 3.2 punktai). Užsakymo ir kortelės santykis yra toks pat kaip visumos ir dalies. Pažeidęs vienoje kortelėje nustatytus terminus, apeliantas pagrįstai pripažintas pažeidusiu Sutartį (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, ir užsakyme, ir kortelėse nurodyta darbų atlikimo data yra ne vėlesnė, nei 2010 m. kovo 1 d., todėl neturi reikšmės, su kokiu terminu ieškovas sieja darbų atlikimo pabaigą.Mėnesio užsakymas buvo suformuluotas, įvertinus minimalias apelianto kirtimo apimtis, kurios turėjo būti ne mažesnės kaip 4000 kubinių metrų per mėnesį. Apeliantas privalėjo įvertinti oro sąlygas ir esant būtinybei susitarti su ieškovu dėl ankstesnės nei 2010 m. vasario 5 d. kortelių atsiėmimo datos ar užsakymo vykdymo termino pratęsimo. Pirkimo dokumentuose vykdytojo pajėgumas buvo susietas su mėnesio laikotarpiu, todėl apeliantas nepagrįstai perskaičiuoja darbus vienai dienai. Be to, pagal apeliantui pateiktas korteles nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2010 m. vasario 20 d. jis turėjo iškirsti ne 2160 ktm (kaip nurodoma apeliaciniame skunde), o 1406 ktm medienos.Apeliantas netinkamai aiškina CK 6.217 straipsnio nuostatas. Sutarties 6.4 punkte numatyta užsakovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį prieš 10 dienų raštu įspėjus vykdytoją, jeigu jis netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 5 dalis). Apeliantui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas pasinaudojo galimybe sutartį nutraukti. Tuo tarpu CK 6.217 straipsnio 3 dalis taikoma nutraukiant sutartį įstatymo, o ne sutarties pagrindu.Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 2010 m. vasario mėnesį buvusiomis oro sąlygomis pagal apelianto naudojamos miško technikos technines specifikacijas nebuvo galima atlikti miško ruošos darbų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto nurodytų ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų.

Dėl užsakymo ir biržės eksploatavimo kortelės sąvokų pagal tarp šalių sudarytą Sutartį

Vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 2.1-2.2., 2.5, 3.1 - 3.3 punktais, vykdytojas (atsakovas) darbus pagal Sutartį turėjo atlikti vadovaudamasis Sutartyje nustatyta tvarka pateiktu užsakymu, taip pat patvirtinta biržės eksploatavimo technologine kortele. Užsakymas turi būti pateikiamas vykdytojui raštu, įteikiant jį pasirašytinai, išsiunčiant faksu arba paštu, ar elektroniniu paštu Sutartyje nurodytais vykdytojo adresais. Užsakyme turi būti nurodoma kada, kur ir kokius darbus reikės atlikti. Miško ruošos darbų specifikacija nurodoma technologinėje kortelėje, kuri vykdytojui išduodama atvykus pas užsakovą užsakyme nurodytu laiku. Miško ruošos darbai biržėje pradedami tik po technologinės kortelės įteikimo vykdytojui. Biržės iškirtimo bei sutvarkymo terminai nurodomi biržės eksportavimo technologinėje kortelėje.

Atsižvelgdamas į nurodytas Sutarties nuostatas apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Sutartyje užsakymo ir biržės eksploatavimo kortelės sąvokos yra aiškiai atskirtos, ir kad kortele yra sukonkretinamas užsakymo vykdymas, nurodant joje miško ruošos darbų specifikaciją, biržės iškirtimo ir sutvarkymo terminus. Kadangi biržės iškirtimo ir sutvarkymo terminai pagal Sutartį turėjo būti nurodomi biržės eksploatavimo kortelėse, šiose kortelėse nurodytų terminų pažeidimas pagrįstai pripažintas Sutarties pažeidimu. Apelianto teiginiai, kad darbų atlikimo terminai turėjo būti vertinami tik pagal ieškovo 2010 m. sausio 25 d. užsakyme nurodytą terminą – 2010 m. kovo 1 d., pripažintini nepagrįstais, nes neatitinka tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatų. Ieškovo 2010 m. sausio 25 d. užsakyme nurodoma, kad per kalendorinį mėnesį konkrečiose girininkijose turės būti atlikti tam tikri darbų kiekiai (Sutarties 3.2 punktas), o technologinėse kortelėse – darbų atlikimo konkrečiose biržėse terminai (Sutarties 2.5 punktas).

Tarp šalių sudarytoje Sutartyje nenumatytas biržės eksploatavimo kortelių įteikimo atsakovui terminas, Sutarties 3.3. punkte kalbama tik apie užsakymo pateikimo terminus. Pagal Sutarties 3.2 punktą, kortelė turi būti išduodama vykdytojui atvykus pas užsakovą užsakyme nurodytu laiku. Nors Ieškovo 2010 m. sausio 25 d. užsakyme toks laikas nebuvo nurodytas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas G. K. paliudijo, kad kortelių atsiėmimo laikas (2010 m. vasario 5 d.) su ieškovu buvo suderintas telefonu, iš karto atsiimti kortelių nebuvo vykstama dėl atsakovo suplanuotų darbų kitose vietose (būtent 2010 m. vasario 5 d. atsakovas galėjo pradėti darbus), pretenzijos dėl darbų atlikimo terminų ieškovui reiškiamos nebuvo (b.l. 50, t. 2). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip savo srities specialistas, žinodamas pateikto užsakymo apimtis, galėjo, esant būtinybei, susitarti su ieškovu dėl ankstesnės nei 2010 m. vasario 5 d. kortelių atsiėmimo datos, kad turėtų galimybę, įvertinęs blogo oro riziką ir kitų užsakymų vykdymą, tinkamai ir laiku įvykdyti užsakymą. Apelianto teiginiai, kad anksčiau atsiimti biržės eksploatavimo kortelių nebuvo galima, nes dvi kortelės buvo paruoštos tik 2010 m. vasario 3 d., o trys tik 2010 m. vasario 5 d., pripažintini prieštaraujančiais paties atsakovo atstovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotiems parodymams, kad kortelių atsiėmimo datą sąlygojo paties atsakovo galimybės pradėti darbus. Byloje nenustatyta, kad kortelės negalėjo būti paruoštos anksčiau, jei atsakovas būtų pageidavęs anksčiau jas paimti. Kadangi biržės eksploatavimo kortelių įteikimo data buvo sąlygota paties atsakovo valios (jo užimtumo kituose objektuose) atsakovas nepagrįstai remiasi šia aplinkybe kaip neteisėtais ieškovo veiksmais, sutrukdžiusiais jam tinkamai vykdyti prievolę.

Dėl pateikto užsakymo atitikties deklaruotiems ieškovo technologiniams pajėgumams

Apelianto teigimu, pateikto užsakymo apimtys, atsižvelgiant į biržės eksploatavimo kortelėse nurodytus darbų atlikimo terminus, viršijo jo deklaruotus technologinius pajėgumus, todėl darbai objektyviai negalėjo būti atlikti laiku. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pateikto užsakymo neatitiktimi atsakovo technologiniams pajėgumams atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesirėmė, priešingai, atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad užsakytų darbų kiekis deklaruotų pajėgumų neviršijo (b.l. 48, t. 2). Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal ieškovo pateiktas biržės eksploatavimo korteles iki 2010 m. vasario 20 d. atsakovas privalėjo ištraukti 1406 kietmetrius medienos, o ne 2160 kietmetrių, kaip nurodoma apeliaciniame skunde (2010 m. vasario 5 d. technologinės kortelės Nr. 3 medienos ištraukimo terminas – 2010 m. vasario 26 d. (b.l. 22, t. 1), o 2010 m. vasario 5 d. kortelės Nr. 1 medienos ištraukimo terminas – 2010 m. vasario 22 d. (b.l. 18, t. 1), todėl atsakovo deklaruoti pajėgumai viršyti nebuvo.

Dėl Sutarties netinkamo vykdymo priežasčių

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sutarties netinkamo vykdymo iš atsakovo pusės priežasčių vertinimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų šiuo klausimu nekartoja. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo į bylą pateiktą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymą (b.l. 131, t. 1). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių tokias oro sąlygas, kurios galėjo būti pagrindu atsakovui nevykdyti darbų. Paminėta pažyma nepatvirtina, kad esant joje nurodytoms oro sąlygoms darbai pagal Sutartį negalėjo būti atliekami. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie negalimumą vykdyti darbus dėl oro sąlygų (CK 6.212 straipsnio 3 dalis), taip pat apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl darbų atlikimo terminų pratęsimo.

Dėl pažeidimo esminės reikšmės ir ieškovo teisės nutraukti sutartį

Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Ši nuostata aiškintina sistemiškai su šio straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog šalis turi teisę nutraukti sutartį kitai šaliai iš esmės pažeidus sutartį ir reiškia tai, kad šalys turi teisę pačioje sutartyje numatyti, kokie sutarties pažeidimai šalių yra pripažįstami esminiais pažeidimais, sudarančiais tarp jų sudarytos sutarties nutraukimo pagrindą. Sutarties 6.4 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs vykdytoją, jeigu vykdytojas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Paminėta sutarties nuostata yra bendro pobūdžio, neįvardijanti konkrečių pažeidimų, kurie šalių susitarimu yra laikomi esminiais, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi CK 6.217 straipsnio 1 dalimi ir vertino atsakovo padarytų sutarties pažeidimų esmingumą, t.y. tyrė ir vertino, ar atsakovo padarytas pažeidimas buvo pakankamas tam, kad ieškovas turėtų pagrindą nutraukti Sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju - teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Sutartyje nustatyto prievolės vykdymo termino praleidimas yra sutarties nevykdymas (CK 6.205 straipsnis). Pavėluotas prievolės vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, o tokio pažeidimo įtaka tolesniam sutarties vykdymui priklauso nuo termino praleidimo reikšmės ir įtakos šalių interesų pusiausvyrai. Dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmių spręstina pagal prievolių esmę, šalių elgesį, konkrečias aplinkybes, su kuriomis siejamas termino praleidimas, kiek ilgai terminas praleistas ir pan. Jeigu termino praleidimas per se yra esminis sutarties pažeidimas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, apie tai informuodama kitą šalį CK 6.218 straipsnyje nustatyta tvarka – iki pasiūlymo vykdyti prievolę pavėluotai arba per protingą terminą po tokio pasiūlymo gavimo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2010). Termino praleidimas vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę nutraukti sutartį, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad prievolės pagal sutartį vykdymo termino pakeitimas gali turėti neigiamų, įprastos verslo rizikos pasekmes viršijančių, pasekmių kitos sutarties šalies interesams. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas esminis, aktualūs ir CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendri visoms sutarčių rūšims kriterijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai termino praleidimas reiškia esminį sutarties pažeidimą, nustatyti papildomą terminą prievolei įvykdyti yra kreditoriaus teisė, bet ne pareiga. Jeigu sutarties termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius negali vien šiuo pagrindu nutraukti sutarties, tačiau jis įgyja tokią teisę, jeigu skolininkas sutarties neįvykdo ir per protingą papildomą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010). Taigi apeliantas neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu dėl to, kad esant prievolės vykdymo termino praleidimui visais atvejais turėtų būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnio 3 dalimi. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad prievolės įvykdymo termino pažeidimas šiuo atveju prilygsta esminiam Sutarties pažeidimui, konstatuotina, kad CK 6.217 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų nutraukiant Sutartį neturėjo būti laikomasi.

Spręsdamas dėl atsakovo padaryto pažeidimo esminės reikšmės pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, ir tinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika, aiškindamasis, ar ieškovas dėl atsakovo veiksmų negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti. Pagal ieškovo 2010 m. sausio 25 d. užsakymą atsakovui pateiktas 8 biržės eksploatavimo korteles iki 2010 m. vasario 20 d. atsakovas privalėjo ištraukti 1406 kietmetrius medienos, iškirtimo darbai turėjo būti baigti 6 biržėse, tuo tarpu darbai buvo pradėti tik dviejuose sklypuose (b.l. 49, t. 2), ištraukta ir atsakovui perduota tik 543,32 m³ medienos. Toks atotrūkis tarp realaus ir tinkamo Sutarties vykdymo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas esminiu. Be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tinkamas terminų laikymasis buvo svarbus ieškovui dėl jo įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Dėl šios priežasties ieškovas, nutraukdamas sutartį, nedelsdamas organizavo viešąjį darbų pirkimą atsakovo neatliktiems darbams. Apelianto teigimu, ieškovas nepagrįstai nutraukė sutartį nelaukdamas 2010 m. sausio 25 d. užsakyme nurodyto galutinio termino, tačiau, vadovaujantis CK 6.219 straipsniu, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Atsižvelgiant į 2010 m. sausio 25 d. užsakymo apimtis ir realiai atsakovo pradėtus darbus iki 2010 m. vasario 20 d. konstatuotina, kad ieškovas turėjo pagrindą spręsti, kad atsakovas iš esmės pažeis Sutartį, t.y. iki užsakymo termino pabaigos neatliks esminės dalies užsakytų darbų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė-BalynienėTeisėjai Antanas RudzinskasVytautas Zelianka